Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Plaukiojimo sezonas – laikotarpis nuo ledo ištirpimo vandens telkinyje iki ledo dangos susidarymo. Jei nesusidaro pastovi ledo danga, plaukiojimo sezonas trunka nuo balandžio 1 d. iki kovo 15 d.

Plaukiojimas ne saugomose teritorijose savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis

Kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW):

- visą plaukiojimo sezoną – didesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose;

- nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos – didesniuose kaip 10 ha vandens telkiniuose.

Kai bendras variklių galingumas 11 AG (9 kW)–20 AG (15 kW):

- visą plaukiojimo sezoną – ne mažesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose;

- nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos – ne mažesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose.

Kai bendras variklių galingumas 21 AG (16 kW)–150 AG (110 kW):

- nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos – didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose.

Kai bendras variklių galingumas 151 AG (111 kW)–300 AG (220 kW):

- nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos vandens telkiniuose, didesniuose kaip 500 ha ploto, plaukioti vandens telkinio dalimi (akvatorija), patvirtinta teritorijų planavimo dokumentuose.

Plaukiojimas saugomose teritorijose

Draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose išimčių ieškot čia.

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:

- vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose;

- valstybiniuose parkuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus:

• kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), galima plaukioti nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos;
• kai bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), galima plaukioti visą plaukiojimo sezoną teikiant viešąsias paslaugas tik pažintinio vandens turizmo trasomis, nustatytomis valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir (ar) jų dalių tvarkymo planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose.

Keturtakčiais varikliais, kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), varomomis plaukiojimo priemonėmis nuo birželio 1 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos leidžiama plaukioti seliavų ir ežerinių stintų verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams tuose valstybinių parkų ežeruose, kuriuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 1 dalimi, aplinkos ministro įsakymu einamiesiems metams nustatomi seliavų ar ežerinių stintų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitai, išskyrus Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ nurodytuose vandens telkiniuose.

Upėse savaeigėmis transporto priemonėmis plaukioti draudžiama. Pastebėtina, kad šis aplinkosauginis draudimas negalioja vidaus vandens keliuose, kurie įrengti ir kai kurių upių ruožuose. Visais klausimais, susijusiais su laivyba vidaus vandens keliuose, rekomenduojame pagal kompetenciją kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją ar Vidaus vandenų kelių direkciją.

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti upėse. Plačiau čia.

Vandens telkiniuose, kuriuose draudžiama plaukioti tam tikro galingumo savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, taip pat draudžiama: 

• Laikyti ir ne plaukiojimo tikslais naudoti plaukiojimo priemones*. 
• Plaukioti išjungus leidžiamą galingumą viršijančius variklius, išskyrus: 

1. Perplaukimą į kitą vandens telkinį, kuriame tokio galingumo varikliu leidžiama plaukioti, ir grįžimą. 
2. Plaukiojimą vandens telkiniuose, kuriuose yra nustatyti vidaus vandenų keliai. 
3. Nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos vandens telkiniuose, kuriuose nedraudžiamas plaukiojimas nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kai plaukiama vidaus degimo variklius iškėlus iš vandens ir užfiksavus aukščiausioje padėtyje. 

Dėl vandens kelių ir visos susijusios informacijos, turėtumėte klausti Lietuvos transporto saugos administracijos ir/ar Vidaus vandenų kelių direkcijos.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai:

• atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai;
• statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime;
• už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype.

Atvejai kai reikia statybos leidimo pavėsinės statybai šiame straipsnyje.

Jei vieta kurioje norima statyti vagonėlį patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną, statyti vagonėlį yra draužiama, kadangi pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 str. 1 d. 10 p paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioje dalyje nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

• sodybose (ne daugiau kaip vienas vagonėlis);
• kempinguose;
• prie statomų ir (ar)rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;
• mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti;
• turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą - viešiesiems renginiams rengti;
• kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;
• nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zona nustatoma vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu.

Planuojant įrengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, kurio teritorijos patvirtintos LR aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-655 „Dėl Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemių, priskiriant karstinių reiškinių intensyvumo grupėms, nustatymo“, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos privaloma pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:

1. Prašymą dėl nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo pagal šią formą tiesiogiai arba pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu, ar suformuotą elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti prašymą teikiantį asmenį.
2. Nepratekamo dirbtinio vandens telkinio brėžinį, kuriame nurodomi planuojamo įrengti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio parametrai (gylis, plotas, profilis), pakrantės apsaugos juostos (jei planuojamo įrengti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos patenka į kito asmens nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, būtina pateikti jo rašytinį sutikimą dėl nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo).
3. Žemės sklypo planą su pažymėta nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis Lietuvos koordinačių sistemoje.
4. Nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio tvarkymo būdą, žemės sklypo plane pažymėtos iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio paskleidimo vietos. Jeigu iškastą gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį planuojama tvarkyti kitame nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nurodomos šio sklypo koordinatės.
5. Kitą su nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimu susijusią informaciją, kuri, teikiančio prašymą asmens nuomone, yra svarbi.

Savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus ornitologiniuose draustiniuose esančius vandens telkinius, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, leidžiama žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d.

Nesavaeigė plaukiojimo priemonė – vidaus degimo variklio neturinti plaukiojimo priemonė (burinė jachta, baidarė, kanoja, vandens dviratis, irklinė valtis, guminė valtis, kajakas, katamaranas ir kt.). Plaukiojimas elektros variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis prilyginamas plaukiojimui nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis;

Savaeigė plaukiojimo priemonė – vidaus degimo variklį turinti plaukiojimo priemonė, taip pat laivas su oro pagalve, oro sraigtu varomas laivas ir kt.

Daugiau informacijos rasite Plaukiojimo priemonių atmintinėje. 

Lieptas, kaip inžinerinis statinys paviršinio vandens telkinyje, remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR) 3 lentelės 3.4 punktu, priskiriamas nesudėtingųjų inžinerinių statinių I ar II grupei (apskaičiuojant statinio matmenų įvertinimo koeficientą (K) ir atsižvelgiant į statinio aukštį).

Pagal STR nurodytą formulę padauginus liepto išorės kontūro vertikalios projekcijos į žemės ir vandens paviršių plotą ir aukštį, matuojamą nuo lieptu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki liepto aukščiausio laikančiosios konstrukcijos taško, pakeltu kubu, gautas koeficientas parodys, ar lieptas atitinka statinio požymius. Jeigu koeficientas mažesnis už 10, toks objektas nelaikomas statiniu ir jam netaikomos Statybos įstatymo ir reglamentų nuostatos dėl statinio projektavimo ir statybos, t. y. jam įrengti neprivalomas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas (SLD). Jeigu koeficientas didesnis už 10, liepto statybos reikalavimai priklausys nuo to, kuriai – pirmai ar antrai – nesudėtingų statinių grupei jis priskirtinas.

Atvejai, kada nesudėtingajam statiniui statyti privalomas savivaldybės administracijos išduodamas SLD, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“  3 priedo 1 punkte.

Tuo atveju, jeigu SLD liepto statybai neprivalomas, jį (lieptą) teisėtai pasistatyti norimoje vietoje galima ne visada. Kai vandens telkinys yra išnuomotas, reikia gauti jo savininko raštišką sutikimą, o statant valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) sutikimą.  

Norint statyti lieptą valstybinės reikšmės vandens telkinyje:

- NŽT sutikimas gaunamas Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklėse, patvirtintose 2012 m. balandžio 19 d. Nr. 1P-(1.3.)-146, nustatyta tvarka. Sutikimas gali būti išduodamas privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingą statinį; taip pat  valstybinės žemės naudotojui, kurio naudojamas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingą statinį. Sutikimas išduodamas 10 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo sutikimo išdavimo datos;

- jeigu lieptas pagal savo techninius požymius būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, tai gauti SLD privaloma, jei lieptas būtų statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies;

- jeigu lieptas pagal savo techninius požymius būtų priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams, tai gauti SLD privaloma, jei lieptas būtų statomas mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies;

- SLD išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama liepto statyba, administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės valstybės tarnautojas.

Statant lieptą būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų – liepto dalis sausumoje negali užtverti praėjimo vandens telkinio pakrantės juosta.

Plaukioti galima plaukiojimo priemone, kurios bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8kW).

Ekrano gamyklos tvenkinys, esantis Panevėžyje, yra 78,6 ha. O ne saugomose teritorijose, didesniuose kaip 10 ha vandens telkiniuose galimas plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kai jų bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8kW,) nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos.

Išimtis: leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), visą plaukiojimo sezoną Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių nustatytomis vandens turizmo trasomis, teikiant viešąją paslaugą – pažintinį plaukiojimą pramoginiu laivu.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus, kai reikia į vandenį nuleisti plaukiojimo priemones arba užvažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ant paviršinio vandens telkinio ledo, jeigu teisės aktuose tokia veikla šiame telkinyje leidžiama. Plačiau čia.

Atsakymą dėl gręžinio įteisinimo rasite čia.

Eksploatuojamuose vidaus vandenų keliuose ir tam tikruose vandens telkiniuose, kurių sąrašas yra čia. 

Plaukiojimo priemonių atmintinę rasite čia.

Įrengiant paplūdimius, turi būti užtikrinta, kad nebus:

1. iškirsti saugotini medžiai, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka gautas leidimas juos kirsti;
2. sunaikintos ar keičiamos esamos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės, Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės;
3. pilamas storesnis kaip 40 cm grunto sluoksnis;
4. keičiama vandens telkinio kranto linija.

Draudžiama įrengti paplūdimį:

1. kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas didesnis kaip 10o;
2. pelkių ir šaltinynų teritorijose;
3. natūraliose pievose ir akmenynuose;
4. potvynių užliejamose teritorijose;
5. saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse;
6. didesnį kaip 0,5 ha ploto paplūdimį;
7. valstybės saugomose teritorijose, jei jų įrengimo vietos nenumatytos teritorijų planavimo dokumentuose.

Valstybės saugomose teritorijose paplūdimiai, paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) pakrantėje, nekeičiant kranto linijos, gali būti įrengiami tik šių teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose vietose.

Paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės taikomos, kai Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai.

Asmuo, organizuojantis vandens telkinių tvarkymo darbus, pateikia atsakingai institucijai arba direkcijai, jei planuojamas tvarkyti vandens telkinys ar jo dalis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, valstybinio rezervato ar valstybinio parko buferinės apsaugos zonoje, taip pat Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka jai priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ar genetiniuose sklypuose, gamtos paveldo objektuose, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijose, vieną iš šių dokumentų:

pasirašytą Pranešimą raštu, vykdant vandens telkinių tvarkymo darbus, pagal Aprašo 1 priedo antrojoje skiltyje nurodytą darbų kiekį:

1. atsakingai institucijai – kai vykdomi vandens telkinių tvarkymo darbai nėra Saugomoje teritorijoje ir išskyrus 25.1.3 papunktyje nurodytą atvejį;
2. direkcijai – kai vandens telkinių tvarkymo darbai vykdomi Saugomoje teritorijoje;
3. AAD ([email protected]) – jei, išskyrus Saugomoje teritorijoje. planuojama įrengti ar tvarkyti tik paplūdimį pakrantėje paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.), nekeičiant kranto linijos, jei nebus vykdomi vandenyje augančios vandens augalijos pjovimo, vandens telkinio valymo, maudyklos įrengimo ar tvarkymo darbai, paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) vandens telkinio dugne.
4. Pasirašytą Projektą (raštu ir kopiją skaitmeniniu formatu) pateikia atsakingai institucijai, vykdant vandens telkinio tvarkymo darbus pagal Aprašo 1 priedo trečiojoje skiltyje nurodytus darbų mastus, nepriklausomai ar tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis yra Saugomoje teritorijoje, ar nėra Saugomoje teritorijoje.

Paviršinio ir (arba) požeminio vandens išteklių naudojimo apskaita: kas ją turi vykdyti, kam ir kada teikiami duomenys

Iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgauto vandens, jo naudojimo ir (arba) perdavimo, perduoto vandens naudojimo, per hidrotechninius statinius praleidžiamo vandens apskaitą savo lėšomis privalo tvarkyti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie:

1. Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą ir (arba) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (požeminį vandenį) arba kurie iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgauna ar planuoja išgauti 10 m³ ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;
2. vykdo geriamojo vandens viešojo tiekimo veiklą;
3. per parą iš kitų ūkio subjektų gauna 50 m³ ir daugiau vandens, o jų pagrindinė ekonominė veiklos rūšis yra žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, kasyba, karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba, elektros energijos, dujų, garo tiekimas, oro kondicionavimas, vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas, statyba. Vandens kiekis apskaičiuojamas per metus gaunamą ar planuojamą gauti vandens kiekį padalijus iš gavimo dienų skaičiaus;
4. išgauna vandenį iš paviršinio vandens telkinio, įskaitant paviršinio vandens paėmimą energetikai, pramonei, žemės ūkiui, suskystintų gamtinių dujų importo terminalo, žuvininkystės veiklai, per hidrotechninius statinius praleidžiantys paviršinį vandenį ir naudojantys jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse ar planuojantys tai daryti (svarbu: minėti asmenys, vadovaujantis Vandens įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatomis privalo būti įregistruoti paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše, registravimo tvarka nustatyta minėto įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas išimtis).

Vandens išteklių apskaitos ir jos ataskaitų teikimo tvarka nustatyta Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos apraše.

Apskaitos duomenys apie paviršinio ir (arba) požeminio vandens išteklių naudojimą teikiami:

1. už požeminio vandens išteklių naudojimą 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 1 d. Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos Apraše nustatyta tvarka užpildžius Išgauto požeminio vandens apskaitos metinę ataskaitą naudojantis Žemės gelmių registro elektronine paslauga „Požeminio vandens gavybos duomenų teikimas“. (tiek ataskaitos forma tiek instrukcija kaip ją pildyti nurodyta Apraše ir atitinkamuose jo prieduose). Turint klausimų dėl apskaitos duomenų pateikimo rekomenduojame kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos specialistus tel. Nr. +370 670 7333 arba el. paštu adresu [email protected].
2. už požeminio ir (arba) paviršinio vandens išteklių naudojimą 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d. Aplinkos apsaugos agentūrai Apraše nustatyta tvarka užpildžius Vandens naudojimo apskaitos metinę ataskaitą per informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (tiek ataskaitos forma tiek instrukcija kaip ją pildyti nurodyta Apraše ir atitinkamuose jo prieduose). Detalesnė informacija skelbiama čia.
3. ūkio subjektai, išgaunantys mažiau kaip 100 m³ per parą vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio, taip pat praleidžiantys paviršinį vandenį per hidrotechninius statinius ir naudojantys vandenį išgauti hidroenergiją hidroelektrinėse, privalo tvarkyti išgaunamo ar praleidžiamo per hidrotechninius statinius vandens apskaitą: pildyti laisvos formos žurnalą įrašydami vandens išgavimo datą ir išgauto (arba) sunaudoto vandens kiekį (m³ per parą) arba išgauto (arba) sunaudoto vandens kiekio (m³ per parą) duomenis turi fiksuoti informacinių technologijų priemonėmis (išmaniaisiais skaitikliais, mobiliosiomis programėlėmis ir kt.). Duomenis apie sunaudotą (arba) išgautą vandens kiekį privalo saugoti iki kalendorinių metų pabaigos ir pareikalavus pateikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams. Šiame punkte išvardyti ūkio subjektai neteikia Vandens naudojimo apskaitos metinės ataskaitos. Turint klausimų dėl apskaitos duomenų pateikimo rekomenduojame kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūros specialistus konsultavimas.gamta.lt

SVARBU: vandens kiekio matavimai turi būti atliekami teisės aktų nustatytais metrologijos reikalavimus atitinkančiais vandens apskaitos prietaisais, prie kurių turi būti įrengti naudojimui reikalingi priėjimai.

Leidimus naudoti žemės gelmių išteklius išduoda Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Leidimas išduodamas neterminuotam laikotarpiui.

Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius nereikia, norint naudoti:

1. gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;
2. gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;
3. žemės gelmių geoterminę energiją;
4. mažuosius karjerus.

Pageidaujantis gauti leidimą fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, Lietuvos geologijos tarnybai turi raštu pateikti:

1. Prašymą. Prašyme nurodoma: fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, arba fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, šalių pavadinimai, jungtinės veiklos sutarties data ir numeris, buveinė, prašomo suteikti naudoti žemės gelmių išteklių telkinio ar jo dalies pavadinimas, vandenvietės pavadinimas ir kodas Žemės gelmių registre;
2. Jungtinės veiklos sutartį, jeigu prašymą teikia asmenų grupė;
3. Žemės savininko ir valdytojo, kai numatoma naudoti privačioje žemėje, savivaldybės žemės valdytojo, kai numatoma naudoti savivaldybės žemėje, arba valstybinės žemės patikėtinio, kai numatoma naudoti valstybinėje žemėje, rašytinis sutikimas leisti naudoti požeminio vandens išteklius jų žemėje. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės buvimo vietą rašytinį sutikimą;
4. Atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atrankos dėl PAV) išvados, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV) neprivalomas arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, data ir numeris, kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktos jame nustatytos procedūros;
5. Informaciją apie aprobuotus požeminio vandens išteklius ir suderintą požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektą.

Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto arba bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, kurio teritorijos patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-655 „Dėl Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemių, priskiriant karstinių reiškinių intensyvumo grupėms, nustatymo“, privaloma pateikti Aprašo 14 punkte nurodytus dokumentus ir informaciją Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ([email protected]) ir Lietuvos geologijos tarnybai ([email protected]) prie Aplinkos ministerijos.

13. Planuojant įrengti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate, valstybinio parko ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias tinklo „Natura 2000“ teritorijas, nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimas turi būti suderintas su saugomų teritorijų direkcija. Kai tokį telkinį planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone, atkuriamajame sklype ar tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomų teritorijų direkcijos,  tokio telkinio įrengimas turi būti suderintas su saugomų teritorijų direkcija, kuriai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-9 „Dėl valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, neturinčių direkcijų, ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų, nepatenkančių į valstybinius parkus, rezervatus ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms“ priskirta saugoma teritorija.

14. Asmuo, teikiantis informaciją apie planuojamą įrengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį Aprašo 12 punkte nurodytoms institucijoms arba norintis suderinti šio telkinio įrengimą su Aprašo 13 punkte nurodytomis institucijomis, turi pateikti prašymą dėl nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo pagal Aprašo priede nustatytą formą (toliau – prašymas) tiesiogiai arba pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu, ar suformuotą elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti prašymą teikiantį asmenį. Su prašymu pateikiami šie dokumentai ir informacija:

14.1. nepratekamo dirbtinio vandens telkinio brėžinys, kuriame nurodomi planuojamo įrengti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio parametrai (gylis, plotas, profilis), pakrantės apsaugos juostos (jei planuojamo įrengti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos patenka į kito asmens nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, būtina pateikti jo rašytinį sutikimą dėl nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo);

14.2. žemės sklypo planas su pažymėta nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis Lietuvos koordinačių sistemoje;

14.3. nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio tvarkymo būdas, žemės sklypo plane pažymėtos iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio paskleidimo vietos. Jeigu iškastą gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį planuojama tvarkyti kitame nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nurodomos šio sklypo koordinatės;

14.4. kita su nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimu susijusi informacija, kuri, teikiančio prašymą asmens nuomone, yra svarbi.

15. Asmuo, pateikęs Aprašo 14 punkte nurodytą prašymą su dokumentais ir informacija Aprašo 12 punkte nurodytoms institucijoms, įgyja teisę įrengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį po 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu per šį terminą negauna iš Aprašo 12 punkte nurodytų institucijų motyvuotos neigiamos išvados Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės), nustatyta tvarka.

16. Aprašo 13 punkte nurodytos saugomų teritorijų direkcijos nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimą derina išvadoje nurodydamos esminę informaciją apie numatomą įrengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį (gylis, plotas ir vietos koordinatės) arba pateikia neigiamą išvadą nurodydamos motyvus Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka.

17. Planuojant įrengti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, parengiamas nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo ir melioracijos statinių pertvarkymo projektas (toliau – projektas), kurį rengia Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklių patvirtinimo“, nurodyti asmenys. Projektą būtina suderinti su savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama įrengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, administracija pateikiant prašymą, nurodytą šių taisyklių 14 punkte, nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įrodymo dokumentus ir sklypo topografiniame ir inžinerinių tinklų plane masteliu 1:500 pažymėtą nepratekamo dirbtinio vandens telkinio vietą su koordinatėmis Lietuvos koordinačių sistemoje. Dokumentai savivaldybės administracijai pateikiami tiesiogiai arba pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ar suformuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti prašymą teikiantį asmenį.

18. Savivaldybės administracija projektą derina patvirtinusi prašymą atsakingo asmens parašu arba pateikia neigiamą išvadą nurodydama motyvus Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka.

19. Prie nepratekamų dirbtinių vandens telkinių, kuriems nenustatomos pakrantės apsaugos juostos, draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones, mineralines ir skystąsias organines trąšas arčiau kaip 2 m nuo nepratekamo dirbtinio vandens telkinio kranto linijos.

20. Atliekant nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo darbus, iškastas dumblas ir pašalinti vandens augalai turi būti kaupiami ne arčiau kaip 2 m nuo nepratekamo dirbtinio vandens telkinio pakrantės šlaito viršutinės briaunos ir tvarkomi vadovaujantis Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginiais reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 „Dėl Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“.

21. Planuojant atlikti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo darbus melioruotoje žemėje, kai nekeičiamas nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotas ar gylis, privaloma informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje planuojama tvarkyti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, administracijai pateikiant informaciją (tikslią telkinio vietą su x ir y koordinatėmis, jo plotą, planuojamų tvarkymo darbų pradžios datą ir darbų trukmę) ir tvarkančių juridinių asmenų kontaktinius duomenis.

22. Planuojant keisti įrengto didesnio kaip 0,1 ha ploto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą (mažinti arba didinti) arba likviduoti didesnį kaip 0,1 ha ploto nepratekamą dirbtinį vandens telkinį ar keisti arba likviduoti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, privaloma pateikti Aprašo 24 punkte nurodytą prašymą, dokumentus ir informaciją Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

23. Planuojant keisti įrengto bet kokio dydžio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą (mažinti arba didinti) arba jį likviduoti valstybiniame parke, biosferos rezervate, valstybinio parko ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias tinklo „Natura 2000“ teritorijas, ar keisti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą  arba jį likviduoti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone, atkuriamajame sklype ar tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, nepratekamo dirbtinio vandens telkinio ploto keitimo veikla turi būti suderinta su Aprašo 13 punkte nurodytomis saugomų teritorijų direkcijomis.

24. Asmuo, teikiantis informaciją apie nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymą, pakeitimą arba likvidavimą Aprašo 22 punkte nurodytoms institucijoms, arba norintis suderinti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo, pakeitimo ar likvidavimo veiklą su Aprašo 23 punkte nurodytomis institucijomis, turi pateikti prašymą, kurio forma nustatyta Aprašo priede, tiesiogiai arba pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu ar suformuotą elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti prašymą teikiantį asmenį. Prašyme nurodoma informacija ir pateikiami dokumentai:

1. žemės sklypo planas su pažymėta esamo nepratekamo dirbtinio vandens telkinio vieta ir koordinatėmis Lietuvos koordinačių sistemoje;
2. numatomos veiklos (nepratekamo dirbtinio vandens telkinio keitimas, tvarkymas, likvidavimas) aprašymas ir numatomo tvarkyti vandens telkinio brėžinys, kuriame nurodomi planuojamo nepratekamo dirbtinio vandens telkinio parametrai (gylis, plotas, profilis), pakrantės apsaugos juostos;
3. jeigu keičiant nepratekamo dirbtinio vandens telkinio dydį jo pakrantės apsaugos juosta patenka į kito asmens nuosavybės teise priklausantį sklypą, būtina pateikti šio sklypo savininko rašytinį sutikimą dėl šio vandens telkinio ploto pakeitimo arba likvidavimo.

25. Asmuo, pateikęs Aprašo 24 punkte nurodytą prašymą ir dokumentus Aprašo 22 punkte nurodytoms institucijoms, įgyja teisę vykdyti prašyme nurodytą veiklą po 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu per šį terminą iš Aprašo 22 punkte nurodytų institucijų negauna neigiamos išvados Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka.

26. Aprašo 23 punkte nurodytos saugomų teritorijų direkcijos nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo, pakeitimo arba likvidavimo veiklą derina išvadoje nurodydamos informaciją apie nepratekamo dirbtinio vandens telkinio parametrus ir tvarkymo, likvidavimo vietą (gylį, plotą, profilį, žemės sklypo planą su pažymėta nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo vieta ir koordinatėmis), arba atsisako pateikdamos neigiamą išvadą ir nurodydamos motyvus Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka.

27. Planuojant tvarkyti, keisti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą, gylį arba jį likviduoti melioruotoje žemėje, būtina veiklą suderinti su savivaldybės administracija pateikiant prašymą, nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įrodymo dokumentus ir žemės sklypo topografiniame ir inžinerinių tinklų plane masteliu 1:500 pažymėtą planuojamo tvarkyti arba likviduoti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio vietą su koordinatėmis Lietuvos koordinačių sistemoje, nurodyti esminę informaciją apie vandens telkinio parametrus ir įrengimo vietą (gylį, plotą, profilį, iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio paskleidimo vietą). Dokumentai savivaldybės administracijai pateikiami tiesiogiai arba pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ar suformuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti prašymą teikiantį asmenį.

28. Savivaldybės administracija nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo arba likvidavimo veiklą derina patvirtinusi prašymą atsakingo asmens parašu arba pateikia neigiamą išvadą nurodydama motyvus Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Galima įrengti nedidesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį, laikantis aplinkosauginių reikalavimų, bei nepažeidžiant kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

Pradėjus eksploatuoti naują įrenginį ar jo dalį, susijusią su teršalų išmetimu į aplinkos orą, inventorizacija atliekama per vienerius metus nuo įrenginio ar jo dalies paleidimo (veiklos pradžios) datos, apie kurią veiklos vykdytojas nedelsiant turi raštu pranešti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (el. paštu [email protected]) ir Aplinkos apsaugos agentūrai (el. paštu [email protected]), kuri, atsižvelgdama į argumentuotus apskrities visuomenės sveikatos centro pasiūlymus, gali oficialiu raštu nurodyti atlikti inventorizaciją per trumpesnį, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiai, laiką.

Ūkio subjekto vykdoma veikla privalo atitikti TIPK ar TL nurodytas veiklos sąlygas. Tais atvejais, kai veiklą ar jos apimtis planuojama išplėsti, ūkio subjektas turi kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą (el. paštu [email protected]) prašydamas pakeisti TIPK ar TL veiklos sąlygas.

Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-04-10 įsakymu Nr. D1-244 14 punktu nustatyta, kad Taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų matavimus ir tyrimus gali atlikti laboratorijos, kurios turi leidimą tokiems matavimams atlikti pagal Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711.

Sąrašą laboratorijų, turinčių leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti rasite čia.

Pelenų tvarkymo ir naudojimo bendrieji reikalavimai:

1. pelenų pakrovimui, iškrovimui, pervežimui naudojamas transportas turi būti pritaikytas atsižvelgiant į pelenų būklę (dulkingi, birūs ir kt.). Vežant neapdorotus pelenus, jie turi būti uždengti;
2. tręšimas pelenais turi būti atliekamas mažiausiai 50 m atstumu nuo atvirų vandens telkinių ar įmirkusių plotų;
3. skleidžiant pelenus dirvos paviršiuje, jie turi būti paskleidžiami tolygiai;
4. turi būti laikomi ir tvarkomi taip, kad esant įvairioms gamtinėms sąlygoms jų nenešiotų vėjas, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiant krituliams ar atodrėkiui pelenai negalėtų patekti į požeminius ir (ar) paviršinius vandenis.

Pelenų darytojas, perduodamas pelenus pelenų priėmėjui arba pelenų tvarkytojui, kartu turi pateikti pelenų tyrimų rezultatus. Cheminių medžiagų kiekis pelenuose, kai pelenai naudojami žemės ūkyje turi neviršyti 1 lentelėje pateiktų didžiausiųjų leidžiamųjų koncentracijų.

Prieš pirmą tręšimą pelenais dirvožemis turi būti ištirtas pagal šiuos reikalavimus:

Dirvožemio tyrimų atlikimą organizuoja pelenų tvarkytojas arba pelenų priėmėjas. Dirvožemio tyrimų rezultatai pateikiami Plano priede. Dirvožemio tyrimai atliekami ne vėliau kaip 4 mėnesiai prieš pirmą tręšimą pelenais.

Energinių augalų auginimo teritorijose dirvožemio tyrimai vykdomi ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus.

Dirvožemio tyrimai gali būti neatliekami, kai panaudojama ne daugiau kaip 0,5 t/ha pelenų per metus.

Draudžiama naudoti pelenus, jeigu sunkiųjų metalų koncentracija dirvožemyje viršija 70% didžiausiosios leidžiamosios sunkiųjų metalų koncentracijos, nurodytos šių Taisyklių 2 lentelėje.

Specialieji reikalavimai pelenų naudojimui žemės ūkyje:

Smėlžemiuose, šlapynėse, eroduojančiuose dirvožemiuose pelenus naudoti draudžiama.

Pelenų naudojimas žemės ūkio laukuose atliekamas prieš pagrindinį žemės dirbimą, nuėmus auginamų augalų derlių arba laikant pūdymą. Draudžiama skleisti pelenus ant įšalusios ir įmirkusios dirvos ir kitais atvejais, kai yra pavojus, jog pelenai gali patekti į vandens telkinius.

Norint sureguliuoti dirvožemio rūgštingumą, žemės ūkio laukų tręšimas pelenais turi būti atliekamas kas 3–4 metai, išskyrus atvejus, kai dirvožemio tyrimais įrodoma, jog kalkinimas pelenais gali būti atliekamas dažniau.

Tręšimas pelenais neatliekamas pievų, ganyklų, daugiamečių žolių pasėlių teritorijose, taip pat teritorijose, kur ariamojo sluoksnio pHKCl didesnis nei 7,0.

Su pelenais naudojamo grynojo fosforo (P) kiekis neturi viršyti 40 kg/ha per metus arba fosforo oksido (P2O5) kiekis neturi viršyti 90 kg/ha per metus.

1 lentelė. Didžiausiosios leidžiamosios cheminių medžiagų koncentracijos pelenuose, naudojamuose miškų ūkyje, žemės ūkyje, pažeistų teritorijų rekultivavimui

2 lentelė. Didžiausioji leidžiamoji sunkiųjų metalų koncentracija (DLK) dirvožemyje

3 lentelė. Leistinas tręšimo pelenais kiekis IV grupės (ūkiniuose) miškuose

4 lentelė. Leidžiamas naudoti žemės ūkyje pelenų kiekis (t/ha)

Šie reikalavimai nustato aplinkos apsaugos reikalavimus asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinių bei asmeninio naudojimo skystojo kuro talpyklų statybai, joms įrengti ir naudoti. Reikalavimai privalomi asmenims, projektuojantiems, statantiems, naudojantiems, rekonstruojantiems Degalines ir asmeninio naudojimo skystojo kuro talpyklas.

Skystojo kuro degalinė (toliau – Degalinė) tai ne prekybai skystuoju kuru skirta stacionari (įskaitant konteinerinę) degalinė (inžinerinis statinys), kurios kuro rezervuarų bendras tūris yra ne didesnis kaip 30 m³ arba metinė kuro apyvarta mažesnė kaip 200 m³. Degalinėms taip pat priskiriamos stacionariai įrengtos vietos, kuriose, neįrengiant kuro kolonėlių, vykdomas kuro priėmimas, saugojimas bei perpylimas į autotransporto priemonių, žemės ūkio technikos, kitų mobiliųjų mechanizmų kuro bakus.

Įrengiant ir naudojant Degalinę turi būti laikomasi leistinų sanitarinių atstumų iki kitų statinių bei objektų, nurodytų Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338.

Degalinė turi būti suprojektuota, įrengta ir naudojama taip, kad būtų kuo mažiau teršiamas aplinkos oras, o išsiliejęs kuras negalėtų patekti į požeminius vandenis bei už jai skirtos teritorijos ribų, taip pat paviršinės nuotekos iš aplinkinių teritorijų negalėtų patekti į Degalinės teritoriją.

Kuras į Degalinės rezervuarus turi būti pilamas ir iš jų išpilamas tik uždaru būdu (sandariomis jungtimis prijungiamais vamzdžiais arba žarnomis). Degalinė turi būti įrengta taip, kad visą jos naudojimo laikotarpį rezervuarai ir sistemos išliktų sandarios (nebūtų kuro patekimo į aplinką) bei būtų sudarytos sąlygos jas saugiai naudoti – įrengiant turi būti naudojamos tinkamos medžiagos, antikorozinės priemonės, tinkama įranga, sandarios jungtys ir pan. Pagal rezervuarų ir kitų Degalinės ar talpyklos sistemų elementų gamintojų techninės priežiūros sąlygas ir naudojimo dokumentaciją turi būti atliekama periodinė techninė patikra ir sandarumo išbandymai.

Vietoje, kurioje vykdomas (numatomas vykdyti) kuro įpylimas į transporto priemonių ar kitų mechanizmų kuro bakus ir (ar) kilnojamąsias talpyklas (kanistrus), turi būti įrengta ne mažesnio kaip 10 m² ploto padengta kieta danga (asfaltbetoniu, betonu ar pan.) aikštelė su paviršinių nuotekų surinkimo ir organizuoto nuvedimo per kontrolinį šulinį sistema (aikštelė turi būti įrengta taip, kad ant jos negalėtų pritekėti paviršinės nuotekos iš aplinkinių teritorijų, o nuotekos nuo aikštelės galėtų nutekėti tik per nuotekų surinkimo sistemą). Minėtos kuro perpylimo operacijos gali būti vykdomos tik aikštelės teritorijoje.

Antžeminių rezervuarų, išskyrus rezervuarų su dvigubomis sienelėmis ir konteinerinių degalinių, kurių konstrukcijoje yra numatytos avarinės talpos, aikštelė turi būti nelaidi kurui ir apipylimuota arba numatytos kitos priemonės, užtikrinančios, kad išsiliejęs kuras nepatektų už aikštelės ribų. Apipylimavimo tūris turi būti ne mažesnis kaip didžiausio rezervuaro tūris su 0,2 m pylimo (arba kitokio sandaraus aptvaro) aukščio atsarga. Aikštelėje susidarančioms paviršinėms nuotekoms išleisti turi būti įrengta skysčių (paviršinių nuotekų) nuvedimo įranga (išleistuvas) su techniškai tvarkinga uždarymo armatūra, kuri turi būti atidaroma tik išleidžiant susikaupusį švarų kritulių vandenį, o išsiliejusiam kurui surinkti aikštelėje turi būti įrengtas šulinėlis su nuolydžiais į jį.

Įrengiant požeminį rezervuarą, jo projektinė dugno altitudė turi būti virš gruntinio vandens (tyrimais ar kitais būdais nustatyto) aukščiausiojo lygio. Po vienasieniu rezervuaru (apimant visą jo projekciją) turi būti įrengtas kurui nelaidus lovys su skysčių nuvedimo per kontrolinį šulinį sistema. Lovys ir skysčių nuvedimo sistema turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad iš rezervuaro ištekėjęs kuras negalėtų patekti į aplinką ne per kontrolinį šulinį. Po rezervuarais su dvigubomis sienelėmis įrengti nelaidų lovį nebūtina.

Norime pabrėžti, kad Degalinėse turi būti absorbentų ar kitų priemonių, kuriomis galima lokalizuoti ir surinkti ne mažiau kaip 0,1 m³ išsiliejusio bet kurio Degalinėje laikomo kuro.

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad draudžiama kilnojamosiose talpose arba nesilaikant Reikalavimų įrengtose stacionariose talpose laikyti daugiau kaip 1 m³ skystojo kuro.

Degalines įrengti ir naudoti draudžiama paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, užliejamose teritorijose (žemiau aukščiausios potvynio 1 proc. tikimybės lygio altitudės), požeminio vandens vandenviečių (gręžinių vandeniui tiekti) griežto režimo ir apribojimo juostose, kaip tai numatyta jų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir kitais teisės aktų numatytais atvejais.

Vertinat oro taršą, norime rekomenduoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ (Suvestinė redakcija nuo 2020-06-18 iki 2023-12-31).

  Kvapų kontrolė atliekama (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamo departamento)  gavus asmens (asmenų) skundą, kuriame asmuo (asmenys) skundžiasi iš ūkinėje komercinėje (tai ne kieto kuro ar kitokio katilo kūrenimas privačios valdos teritorijoje) veikloje naudojamų stacionariųjų taršos šaltinių  skleidžiamais kvapais gyvenamosios aplinkos ore. Šnekamojoje kalboje anglies monoksidas kartais vadinamas „smalkėmis“. Krosnyje esant aukštai temperatūrai bei deguonies trūkumui degančios medžiagos oksiduojasi ne iki galo. Tokios sąlygos susidaro, pavyzdžiui, per anksti užstūmus krosnies sklendę. Anglies monoksidas susidaro kaip šalutinis degimo produktas tose vietose, kur kuras sudega nepilnai. Anglies monoksidą išskiria ne tik įvairūs dujiniai prietaisai, bet ir kitos šiuo metu naudojamos kuro rūšys. Netvarkingos krosnys, kieto, skysto bei dujinio kuro židiniai, katilai, boileriai, dujinės viryklės, kepsninės tampa potencialiais anglies monoksido šaltiniais. Anglies monoksidas yra labai degi, už orą lengvesnė bespalvė dujinė medžiaga, neturinti specifinio kvapo, skonio ir spalvos.

           Vadovaujantis 1999 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 (Suvestinė redakcija nuo 2021-01-01) 2 straipsnio 13 punktu: kuras – dujinė, skysta arba kieta degioji medžiaga, naudojama energijai gauti degimo įrenginiuose. Kuru nelaikomos pavojingos atliekos ir iš anksto neapdorotos buitinės atliekos, nepaisant to, ar jose yra degiųjų medžiagų. 13 straipsnis nurodo, kad Lietuvos Respublikoje naudoti galima tik tokį kurą ir tokius degalus, kurie atitinka Energetikos, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų nustatytus sudėties ir kokybės reikalavimus poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai vertinimo atžvilgiu, bei kuro degimo įrenginiuose galima deginti tik tą kurą, kurį nurodo įrenginio gamintojas įrenginio techniniuose ar eksploatacijos dokumentuose ir kurio sudėtis bei kokybėatitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kurui naudoti malkas, akmens anglį, durpes ir kt. medžiagas nedraudžiama.

Jeigu yra įtarimas, kad kaimyno kieto kuro katile yra deginamas netinkamas kuras (atliekos, plastmasės, klijuota drožlių plokštė, dažyta mediena ar panašiai) reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu – 112

Prašymą, pareiškimą ar skundą, kuriame asmuo skundžiasi iš ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių taršos šaltinių skleidžiamais kvapais gyvenamosios aplinkos ore, nagrinėja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Prašome kreiptis el. paštu [email protected].

Įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje ir gaminančios OAM, importuojančios OAM į Europos Bendriją, eksportuojančios jas iš Europos Bendrijos, naudojančios OAM kaip žaliavą ar technologijos agentus, naikinančios OAM privalo kasmet Europos Komisijai teikti ataskaitą, jos kopiją – Aplinkos ministerijai Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Ataskaitos apie F-dujas ar OAM teikiamos internetu tiesiogiai duomenis įvedant į informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (IS „AIVIKS“). Prieiga prie IS „AIVIKS“ suteikiama nemokamai užpildžius interneto svetainėje nurodytą paraišką ir ją pateikus Aplinkos apsaugos agentūrai. Plačiau čia.

Paėmimu iš gamtos laikomas gyvūnų sumedžiojimas, sužvejojimas, sugavimas tam pritaikytomis priemonėmis ar be jų, taip pat gyvūnų, augalų ar grybų rinkimas ar kitoks paėmimas iš gamtinės aplinkos, taip pat jų sunaikinimas. Paimti saugomas rūšis, įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus, iš gamtos, filmuoti, fotografuoti, stebėti, kai saugomos rūšies gyvūnai yra trikdomi, naudoti  saugomas rūšis mokslo tiriamiesiems darbams, tvarkyti ir ardyti laukinių paukščių lizdus leidžiama fiziniam asmeniui, juridiniam asmeniui ir kitai organizacijai, jų atstovybei ir filialui, turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą naudoti saugomas rūšis. Plačiau

Pribaigus saugomos rūšies laukinį gyvūną reikėtų nedelsiant apie tai pranešti skubiosios pagalbos telefonu 112.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nurodyta, kad:

15.3. medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, ne šio termino metu, arba medžiojamojo gyvūno, kuriam nenustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną laikydamiesi šių reikalavimų:

15.3.1. medžioklės plotų naudotojas apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą nedelsdamas įrašo antrojoje medžioklės lapo pusėje, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoja gyvūno sužeidimo, sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu +370 5 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo tarnybą, kuri šią informaciją nedelsdama perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu – AAD pasyviai budinčiam namie pareigūnui (toliau – pareigūnas);

15.3.2. pareigūnas, gavęs informaciją apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą, ne vėliau kaip per 1 valandą telefonu apklausia medžioklės plotų naudotoją apie įvykio aplinkybes ir suteikia leidimą doroti sumedžiotą gyvūną arba praneša apie būtinybę atidėti dorojimą laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 4 val. Pareigūnas gali prašyti medžioklės plotų naudotojo elektroninėmis priemonėmis jam atsiųsti vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotus gyvūno sužalojimo ar ligos požymius;

15.3.3. gavęs pareigūno leidimą doroti sumedžiotą gyvūną, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną laikydamasis Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 „Dėl Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų patvirtinimo“ (toliau ‒ Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai). Gavęs pareigūno nurodymą dorojimą atidėti, medžioklės plotų naudotojas sumedžiotą gyvūną nugabena į medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelę ar medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpą, kur jis laikomas, kol pareigūnas savarankiškai arba kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio atstovu ne vėliau kaip per nustatytą dorojimo atidėjimo terminą apžiūrės sumedžiotą gyvūną ir, surašę laisvos formos aktą, patvirtins sumedžiojimo pagrįstumą. Jeigu per nustatytą dorojimo atidėjimo laiką pareigūnas neatvyks apžiūrėti sumedžioto gyvūno, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną;

15.3.4. sumedžiojęs sužeistą, sužalotą arba akivaizdžiai sergantį medžiojamąjį gyvūną, kuriam nenustatytas jo medžiojimo terminas, medžioklės plotų naudotojas apie tai nedelsdamas įrašo antrojoje medžioklės lapo pusėje, užpildo atitinkamą aktą (2 priedas) ir telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo tarnybą. Jeigu pareigūnas atvyksta apžiūrėti ir įvertinti gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo pagal Medžioklės taisyklių 15.3.3 papunktį, medžioklės plotų naudotojas jam pateikia surašytą aktą (2 priedas), šį pareigūnas įvertina ir priima sprendimą dėl gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną AAD informuoja mokslo įstaigas, atliekančias laukinių gyvūnų tyrimus, ir pateikusias atitinkamus išankstinius prašymus skirti tokių gyvūnų ar jų dalių tyrimams, ir pasiūlo šiuos gyvūnus ar jų dalis panaudoti mokslo tyrimams. Jei mokslo įstaigos atsisako paimti gyvūną ar jo dalis tyrimams, AAD informuoja medžioklės plotų naudotoją, kad jis gali naudoti šį gyvūną ar jo dalis savo reikmėms. Jeigu medžioklės plotų naudotojas ketina tokį gyvūną ar jo dalis naudoti savo reikmėms, o pareigūnas nebuvo atvykęs apžiūrėti ir įvertinti gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo pagal Medžioklės taisyklių 15.3.3 papunktį, medžioklės plotų naudotojas privalo surašytą aktą (2 priedas) ir artimiausią darbo dieną pristatyti pareigūnui, kuris vertina gautą informaciją ir priima sprendimą dėl gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo Aktą medžioklės plotų naudotojas saugo ir naudoja kaip gyvūno teisėtą paėmimą iš gamtos įrodantį dokumentą;

15.3.5. kai medžioklės plotų naudotoją pareigūnas iškviečia nutraukti autoįvykio ar kito įvykio metu sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno kančias, jis apie sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno kančių nutraukimą šį gyvūną sumedžiojant įrašo į medžioklės lapo antroje pusėje ir užpildo atitinkamą aktą (2 priedas). Kiti Medžioklės taisyklių 15.3.1‒15.3.3 papunkčiuose nurodyti reikalavimai netaikomi.

2024 m. liepos 1 d. įsigaliojus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimams, medžiotojams nebeprivaloma kas trejus metus atlikti saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo. Tačiau medžiotojų klubus ar būrelius vienijančios asociacijos ir toliau organizuos šiuos patikrinimus. Svarbu paminėti, kad įsigaliojus minėtiems pakeitimams, teisės medžioti turėjimas nebesiejamas su prievole būti atlikusiam saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą.

Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius,  iš jų ne daugiau kaip 2 įrankius (netaikoma stintų žvejybai), kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį. Žvejodamas iš vandens transporto priemonės, vienas žvejys vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 2 meškeres, išskyrus atvejus, kai žvejojama iš inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės. Plačiau čia.

Žvejo mėgėjo bilietas – suteikia teisę žvejoti visuose valstybiniuose neišnuomotuose telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba. Galima įsigyti Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemoje ALIS, Maximos kasose, Perlas terminale, SMS žinute.

Žvejybos leidimas – suteikia teisę žvejoti valstybiniame išnuomotame telkinyje, kuriame neorganizuojama limituota žvejyba. Galima įsigyti Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemoje ALIS arba tiesiai iš nuomininko.

Žvejo mėgėjo kortelė – suteikia teisę žvejoti valstybiniame telkinyje, kuriame organizuojama limituota žvejyba. Galima įsigyti Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemoje ALIS arba Perlas terminale.

Draudžiama veikla: naudoti masalui gyvūnus, įrašytus į Invazinių rūšių sąrašą, ir Taisyklių 11.1–11.3 (įskaitant karpius) papunkčiuose išvardintas žuvis. Plačiau čia.

Žvejyba draudžiama Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, Kniaupo įlankoje ir Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate, kurių ribas galima pasitikrinti čia.

Žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, turi teisę fiziniai asmenys iki 18 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir asmenys su negalia, jeigu turi tokią teisę patvirtinantį dokumentą. Taip pat žvejybos plotų naudotojai turi teisę išduoti mėgėjų žvejybos leidimą nemokamai. 

Vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama ir kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba, visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai.

Nuo 2023 metų gegužės 1 dienos mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse įsigaliojo draudimas žvejoti naudojant plūdrius mėgėjų žvejybos įrankius, kurie nepritvirtinti prie meškerykočio ir kuriais žvejojama naudojant kabliuką (išskyrus žvejybą nuo ledo). Taigi "skrituliai" ir kiti plūdrūs mėgėjų žvejybos įrankiai, kurie yra nepritvirtinti prie meškerės yra draudžiami. Šis draudimas negalioja žvejojant nuo ledo.

Reikalingas žvejo mėgėjo bilietas. Įsigyti galite čia.

Visi nurodyti draudimai galioja ir pirmąją, ir paskutiniąją nurodyto termino dieną, t. y. imtinai.

Vienos žvejybos (per dieną) metu vienam žvejui leidžiama paimti ne daugiau kaip: vieną lašišą Salmo salar (tik su nukirptu riebaliniu peleku), vieną šlakį Salmo trutta trutta, vieną syką Coregonus lavaretus, penkis otus Psetta maxima, penkis sterkus Sander lucioperca. Žvejojant lašišas ir šlakius, viename laive gali būti naudojama ne daugiau kaip dvylika vienetų įrankių, skirtų šių žuvų žvejybai, ir į laivą leidžiama paimti ne daugiau kaip šešias šių rūšių žuvis. Vienos žvejybos (per dieną) metu vieno žvejo sugautų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 15 kg., neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Juodažiočių grundalų (Neogobius melanostomus) sugavimo kiekiai neribojami.

Išnuomotų vandens telkinių sąrašas pagal rajonus skelbiamas ALIS (aplinkosaugos leidimų informacinė sistema). Pasirinkus savivaldybę ir vandens telkinį sistema parodys ar Jus dominantis vandens telkinys yra išnuomotas ar ne. 

Siekiant įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankį reikia gauti įsigijimo leidimą, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra (el. paštu [email protected]). Ne mėgėjų žvejybos įrankių prekybos vietas rasite čia.

Visų tipų laikomi ar naudojami verslinės žvejybos įrankiai (išskyrus įrankius laikomus prekybos ar gamybos vietose) ir žvejybos įrankiai, kurie nustatyta tvarka naudojami specialiojoje žvejyboje turi būti pažymėti plombomis. 

Asmenys, norintys gauti Įsigijimo leidimą, Aplinkos apsaugos agentūrai (el. paštu [email protected]) pateikia:

1. prašymą raštu, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, gimimo datą, deklaruotą gyvenamąją vietą – jei fizinis asmuo, arba įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinės adresą, registracijos vietą – jei juridinis asmuo, kontaktinius duomenis (telefoną, elektroninio pašto adresą), numatomų įsigyti Žvejybos įrankių tipą, kiekį, jų ilgį, akių dydį, kitus būdingus požymius;
2. žemės sklypo, kuriame yra privatus Asmeniui nuosavybės teise priklausantis vandens telkinys, kadastrinį arba unikalų numerius (jeigu Įsigijimo leidimą pageidauja gauti privataus vandens telkinio savininkas ar jo įgaliotas asmuo);

Asmenys, turintys teisę laikyti ir naudoti verslinės žvejybos įrankius (legaliai įsigiję nemėgėjų žvejybos įrankį), patys juos ženklina plombomis, nurodytomis šiuo įsakymu patvirtintame plombos aprašyme. Plombas asmenims, turintiems teisę laikyti ir naudoti verslinės žvejybos įrankius, išduoda Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD). Plombas pageidaujantis gauti asmuo AAD pateikia prašymą raštu ar el. paštu ([email protected]), kuriame nurodo: žvejybos įrankio tipą, ilgį, aukštį, akių dydį, žvejybos įrankių skaičių.

Plačiau: plombos aprašymas ir prekybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais tvarkos aprašas.

Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 2 vnt. lydekų, kurių ilgis ne mažesnis nei 50 cm. ir ne didesnis nei 80 cm. (dydžių ribojimas netaikomas žvejojant Taisyklių 2 priede nurodytose upėse ir jų ruožuose).

Taisyklių 2 priedas:
 

UPĖS, KURIOSE MĖGĖJŲ ŽVEJYBA UŽDRAUSTA NUO SPALIO 1 D. IKI GRUODŽIO 31 D.

Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 5 kg bendro svorio žuvų.

SMS žinute galima užsisakyti tik žvejo mėgėjo bilietą, suteikiantį teisę žvejoti neišnuomotuose vandens telkiniuose ir galiojantį dvi paras. SMS žinutę reikia siųsti trumpuoju numeriu 1670, įrašius raktinį žodį ALIS ir nurodžius vardą, pavardę ir visą asmens kodą (* – žymi asmens kodo skaičius). Pavyzdžiui, ALIS Vardenis Pavardenis ***********. Užsisakę leidimą, gausite žinutę su išduoto leidimo numeriu.

Per ALIS galima nupirkti žvejybos leidimą kitam asmeniui, išskyrus žvejo mėgėjo kortelę lašišoms ir šlakiams. Perlo terminale, Maxima parduotuvėse galima visų tipų leidimus užsakyti kitam asmeniui, nurodžius jo asmens duomenis.

Jei užsienio šalies pilietis nesinaudoja Lietuvoje veikiančių bankų paslaugomis, per ALIS žvejybos leidimus jam gali nupirkti Lietuvos pilietis, leidimo užsakymo metu pažymėjęs, kad leidimas bus išduodamas ne Lietuvos Respublikos piliečiui,  tuomet vietoje asmens kodo nurodęs užsieniečio gimimo datą. Užsienio šalių piliečiai taip pat gali įsigyti leidimus Perlo terminale, jie terminalo operatorei turėtų nurodyti savo gimimo datą, informuoti, kokio leidimo nori, kada pageidauja žvejoti.

Tokiai žvejybai reikalinga žvejo mėgėjo kortelė, kuri išduodama 1 parai, savaitei arba mėnesiui. Žvejoti leidžiama 1 tinkliniu samčiu, kurio skersmuo – ne didesnis kaip 3 m, o tinklo akys – ne mažesnės kaip 10 mm ir ne didesnės kaip 20 mm tinklo, pakeliant šį tinklą iš vandens. Žvejybos laikas – nuo lapkričio 1 d. iki birželio 1 d. Per vieną žvejybą leidžiama sugauti ne daugiau kaip 15 kg stintų. Draudžiama prie medinių tilto turėklų tvirtinti tinklinių samčių metalinius keltuvus ir kitus įrenginius, palikti be priežiūros tinklinį samtį.

Baltijos jūroje vienu metu vienas žvejys gali naudoti ne daugiau kaip 5 mėgėjų žvejybos įrankius, kurių bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 15 vienetų. Reikalingas žvejo mėgėjo bilietas arba nemokamą žvejybos teisę patvirtinantis dokumentas.

Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas, kuriose žvejyba leidžiama laikotarpiu nuo spalio 31 d. iki balandžio 15 d.

Asmenims leidžiama rinkti vynuogines sraiges ir naudoti vynuoginių sraigių išteklius, kai vynuoginių sraigių kiauto skersmuo ne mažesnis kaip 28 mm. Asmenys, prieš supirkdami vynuogines sraiges, atlieka vynuoginių sraigių rūšiavimą pagal skersmenį (toliau – Rūšiavimas) vynuoginių sraigių supirkimo vietose (toliau – Supirkimo vietos). Supirkimo vietose po Rūšiavimo esančių vynuoginių sraigių kiekyje negali būti daugiau kaip 5 procentai mažesnių nei leidžiama naudoti vynuoginių sraigių.

Asmenims leidžiama rinkti ir supirkti vynuogines sraiges nuo sraigių vegetacijos pradžios iki liepos 1 d.

Vynuoginių sraigių supirkimo laikotarpio metu, asmenys prieš 5 darbo dienas iki vynuoginių sraigių supirkimo pradžios turi raštu arba el. paštu [email protected] informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie supirkimo vietas.

Plačiau Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklėse

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: tverti tvoras, kitais statiniais, įrenginiais ir įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudyti pakrante praeiti asmenims paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje, apimančioje 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos (esant vidutiniam vandens lygiui). Plačiau

Žuvys įveisiamos vadovaujantis patvirtinta Valstybine programa ar Vandens telkinio tvarkymo planais. Pagal Vandens telkinio tvarkymo planą į vandens telkinį leidžiama įveisti žuvų kiekį ne daugiau kaip du kartus viršijant kiekį, numatytą Vandens telkinio tvarkymo plane. Jeigu į vandens telkinį numatoma įleisti Valstybinėje programoje  nenurodytų žuvų rūšių arba žuvų kiekis du ir daugiau kartų viršija kiekį, numatytą patvirtintoje Valstybinėje programoje, asmuo privalo apie tai raštu informuoti Žemės ūkio ministeriją, kuri per 5 darbo dienas raštu privalo pateikti išvadą apie tokio įveisimo galimybes. Jei įveisiamos tos pačios žuvų rūšies kito amžiaus nei Valstybinėje programoje ar Vandens telkinio tvarkymo plane numatytos žuvys, – jų kiekis perskaičiuojamas proporcingai pagal Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąraše nurodytas žuvų įveisimo normas. Plačiau čia.

Be aukciono priimamas sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą:

• paskutiniam žvejybos ploto naudotojui, tinkamai vykdžiusiam leidimo naudoti žvejybos plotą įpareigojimus;
• asmeniui, užsiimančiam akvakultūra ir naudojančiam vandenį iš tų žuvininkystės vandens telkinių žuvininkystės tvenkiniams užpildyti, žuvims veisti ar auginti; 
• ne mažesnės negu pusė to žuvininkystės vandens telkinio dalies savininkui. 

Kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą el. paštu [email protected].

Įžuvintojai, kurie privalo pranešti apie planuojamą įžuvinimą, turi jungtis prie naujos interneto svetainės, adresu zuvinimas.biip.lt ir joje užpildyti pranešimo formą, o atlikus įžuvinimą, užpildyti aktą. Pirmą kartą jungiantis, asmuo identifikuojamas per Elektroninius valdžios vartus.

Įžuvintojui reikia su savimi turėti šiuos dokumentus: žuvų vežimo važtaraštį, žuvų įsigijimo dokumentus, deklaraciją dėl žuvų ligų, veterinarijos sertifikatus (jei taikoma).

Išleidus žuvis į vandens telkinį, Asmuo surašo žuvų įveisimo aktą, kurį pasirašo dalyvavęs pareigūnas, Asmuo ir savivaldybės atstovas. Jeigu žuvys įveisiamos nedalyvaujant pareigūnui, žuvų įveisimo aktą pasirašo Asmuo ir dar bent du dalyvaujantieji asmenys.

Daugiau informacijos rasite čia ir Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklėse.

Mokesčio už teisę naudoti žvejybos plotą dydis, sąskaita ir mokėjimo terminai nurodomi leidime naudoti žvejybos plotą. Plačiau

Administracinė atsakomybė numatyta administracinių nusižengimų kodekso 304² straipsnio 1 ir 2 dalyse:

304² straipsnis. Invazinių rūšių neteisėtas naudojimas ir valdymo priemonių nevykdymas.

1. Invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 100 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 200 eurų.
2. Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitoks naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo 200 iki 400 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų.

Naikinti Sosnovskio barštį jį iškasant, kol jis ką tik „prabudęs“ po žiemos ir yra neaukštas, – draugiškiausias aplinkai ir nesudėtingas metodas, bet tinka tik tada, kai augalų nedaug arba kai tik taip įmanoma apsaugoti gamtines vertybes ar aplinką. Iškasus Sosnovskio barštį, jis užtikrintai sunaikinamas. 

Renkantis naikinimo priemones ir laiką, būtina atsižvelgti ne tik į Sosnovskio barščio gausumą, teritorijos dydį, bet ir galimus apribojimus, susijusius su vandens telkinių, gyvenviečių apsauga, saugomomis vertybėmis ir kitus aspektus. Šis vienas iš pavojingiausių aplinkai ir žmonių sveikatai invazinių augalų sunkiai įveikiamas, todėl turi būti naikinamas iškasant ar herbicidais, kol yra nedidelis, siekia apie 30 cm. 

Sosnovskio barštis šienaujamas tik siekiant sustabdyti plitimą sėklomis, kai nėra kito tinkamo būdo arba jis derinamas su kitomis rekomenduojamomis kontrolės priemonėmis. Atkreipiame dėmesį, kad šienaujamo augalo žiedai neturi būti pradėję brandinti sėklų, nes ir nupjautas iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir toliau plisti. 

Moksliniais duomenimis, vien šienaujant Sosnovskio barščio naikinimas gali užtrukti ir iki 12 metų. Sosnovskio barštis kaupia medžiagas iki sužydėjimo 4–5 metus, paskui žydi, išbarsto sėklas ir tada nunyksta. Todėl, jeigu tik šienaujama, jis išlieka gyvybingas, stengiasi atauginti nupjautą antžeminę dalį, sužydėti ir išbarstyti sėklas. 

Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi ir įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, o visos valstybės narės įpareigotos valdyti jo plitimą. Kasmet savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, kurias galima panaudoti ir invazinėms rūšims naikinti. Jos pačios sprendžia, ar imtis veiksmų ir skirti tam pinigų.  

Nemuno deltos regioninio parko žemėlapį galima rasti čia.

Gamtos paveldo objektų teritorijose, gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje draudžiama perkelti į kitą vietą riedulius (akmenis).*

Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro riedulius (akmenis), riedulynuose – visus akmenis; upėse ir ežeruose rinkti didesnius kaip vieno kubinio decimetro natūralius akmenis, juos pašalinti ar perkelti į kitą vietą.**

Geologiniuose draustiniuose draudžiama naikinti, žaloti, rinkti, atkasti, užkasti, perkelti į kitą vietą riedulius (akmenis).

Paviršiniuose vandens telkiniuose draudžiama šalinti iš vandens telkinių dugno riedulius (akmenis), išskyrus vykdant tam tikras veiklas, nurodytas įstatymo 98 straipsnio 7 punkte.

Kitais atvejais akmenis perkelti galima.

* išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu ir jiems vykdyti yra gautas už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas.

** išskyrus atvejus, kai akmenų vandens telkiniuose perkėlimas būtinas vykdant draustiniuose leidžiamą veiklą arba šios veiklos vykdymui taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas.

Fizinis asmuo norintis dirbti su automobilių oro kondicionavimo sistemomis privalo būti baigęs Darbuotojų, surenkančių F-dujas iš tam tikrų motorinių transporto priemonių oro kondicionavimo sistemų, mokymo programa (valstybinis kodas 260071115) ir turėti tai patvirtinantį pažymėjimą.  Tam, kad galėtų užpildyti techniškai tvarkingą oro kondicionavimo įrangą. Visais atvejais, jeigu sistema dirba netinkamai tai yra prastai vėsina, ar šildo greičiausiai yra sistemoje nuotėkis, todėl įranga nėra techniškai tvarkinga ir būtina atlikti oro kondicionavimo sistemos remonto darbus, tam, kad būtų pašalinti nesandarumai sistemoje pro kuriuos fluorintos dujos pasišalina iš sistemos ir patenka į atmosferą. Todėl asmuo, kuris nori atlikti įrangos remontą turi turėti patirties atliekant transporto priemonių remontą arba būti baigęs atitinkamus mokymus ir žinoma turi turėti pažymėjimą, patvirtinantį, kad asmuo baigė mokymus. Šiuo metu mokymus vykdo UAB "SOTERUS" ir Nacionalinė šaltininkų asociacija. Daugiau informacijos rasite čia: https://www.aikos.smm.lt/paieska/_layouts/15/Asw.Aikos.RegisterSearch/ObjectFormSubsearchResult.aspx?o=PROG&f=9271e61c-65bc-4216-92d6-b03c145999e6&key=1693&searchCode=InstProg&ro=11854&ctx_sbfr=sbfr&ctx_of=GDi4izKuPiUq6cmiw7l1swKN0wY%3d&pt=osr

Gamybos liekanos gali būti laikomos šalutiniais produktais ir nepriskiriamos atliekoms, jeigu atitinka šias sąlygas ir visus šiuos kriterijus:

1. Gamybos liekana yra gamybos proceso sudėtinė dalis;
2. Tolesnis gamybos liekanų naudojimas yra žinomas;
3. Gamybos liekanos gali būti panaudotos tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu;
4. Tolesnis gamybos liekanos naudojimas yra teisėtas (gamybos liekanos atitinka visus svarbiausius produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nedaro neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai).

• Gamybos liekanos gali būti priskirtos prie šalutinių produktų, jei jos gali būti naudojamos be jokio papildomo apdirbimo (pvz., taisymo, rūšiavimo, pavojingų sudėtinių dalių atskyrimo, kuris gali būti sietinas su atliekų naudojimu ar šalinimu), išskyrus atvejus, kai tai atliekama įprastos gamybinės praktikos būdu.
•  Įprastu gamybos praktikoje apdirbimu (paruošimu naudoti) gali būti laikomas medžiagos ar daikto smulkinimas mechaniniu būdu, plovimas, sausinimas, rafinavimas, homogenizavimas, skiedimas ir panašus paruošimas naudoti.
• Paruošimą naudoti gali atlikti tiek šalutinio produkto darytojas, tiek šalutinio produkto naudotojas.
• Gamybos liekanų atitiktis Tvarkos aprašo 4.1.3 punkte nurodytam kriterijui gali būti įrodyta šalutinio produkto naudotojo parašu patvirtintu dokumentu, technologinio proceso aprašymu ar kito įmonės dokumento, kuriame nurodomas šalutinio produkto naudojimo faktas (pvz., techninio reglamento, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar kitokio leidimo), išrašu.

Gamybos liekanų naudojimas laikomas teisėtu, jei:

1. gamybos liekanos atitinka techninius reikalavimus, būtinus tokių medžiagų ar daiktų naudojimui (pvz., tankis, priemaišų kiekis ir pan.). Jei specialūs techniniai reikalavimai medžiagai ar daiktui nekeliami, toks naudojimas turi būti bent jau neuždraustas teisės aktų;
2. gamybos liekanų naudojimas atitinka teisės aktuose joms nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus vandens, oro ar dirvožemio taršai, nedaro reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, neviršija teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų, nedaro reikšmingo neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms ir atitinka kitus aplinkos, sveikatos apsaugos ir veterinarinius reikalavimus.

Gamybos liekanų naudojimas laikomas neteisėtu, jei:

1. gamybos liekanos arba iš jų gauti produktai neatitinka jiems keliamų techninių reikalavimų (pvz., skalda, kuri neatitinka specifinių reikalavimų, negali būti naudojama keliams tiesti ir turi būti laikoma atlieka);
2. gamybos liekanų naudojimas teisės aktų uždraustas arba tokia medžiaga ar daiktas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, privalo būti naudojami ar šalinami kaip atliekos.

Gamybos liekanų atitiktis Tvarkos aprašo 4.1.4 punkte nurodytam kriterijui gali būti įrodyta šalutinio produkto naudotojo parašu patvirtintu dokumentu, technologinio proceso aprašymu ar kito įmonės dokumento, kuriame nurodomas medžiagos ar daikto naudojimo teisėtumas (pvz., techninio reglamento, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar kitokio leidimo), išrašu.

Rekreacinių objektų žemėlapį galite rasti paspaudę šią nurodą.

Planinio patikrinimo metu į Jūsų įmonę atvyks pranešime nurodyti aplinkos apsaugos pareigūnai, kurie tikrins, kaip yra laikomasi vienai ar kelioms aplinkosaugos sritims (nuotekų tvarkymui, atliekų laikymui ir kt.) keliamų reikalavimų, įtvirtintų teisės aktuose. Kokios sritys bus tikrinamos nurodoma įmonei iš anksto siųstame pranešime. Taip pat pranešime pateikiamas sąrašas dokumentų, kuriuos aplinkos apsaugos pareigūnai paprašys pateikti patikrinimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodomas sąrašas yra preliminarus, todėl kilus klausimų ar neaiškumų, aplinkos apsaugos pareigūnai turi teisę paprašyti ir kitų, su tikrinamomis sritimis susijusių, dokumentų.

Prieš prasidedant patikrinimui turite paskirti atsakingą asmenį, kuris viso inspekcinio vizito metu lydės aplinkos apsaugos pareigūnus įmonės teritorijoje.

Taip, mazutas, kiti iš žalios naftos cheminiu būdu gauti produktai (pvz., reaktyviniai degalai ir kitos kuro rūšys) turi būti užregistruoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH reglamentas) nustatytą tvarką.

Taip, cheminės medžiagos neatleidžiamos nuo (preliminariosios) registracijos dėl to, kad jos patenka į Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų taikymo sritį.

Taip, reikia registruoti cheminę medžiagą, nepriklausomai nuo to, ar ją jau užregistravo kitas gamintojas ar importuotojas. Jeigu gamintojas pagamina arba importuotojas importuoja cheminės medžiagos daugiau negu 1 toną per metus, jis turi užregistruoti cheminę medžiagą.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. baigėsi pereinamasis laikotarpis ir cheminių medžiagų\mišinių tiekėjai saugos duomenų lapus privalo atnaujinti pagal 2020 m. birželio 18 d. Komisijos reglamente (ES) 2020/878 nurodytus reikalavimus.

REACH reglamentas – tai 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1, su pataisymais OL L 136, 2007, p. 281).

REACH reglamento reikalavimai įsigaliojo nuo 2007 m. birželio 1 d. palaipsniui.

Šis teisės aktas (Reglamentas) Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybės narėse, taikomas tiesiogiai ir jo reikalavimų privalo laikytis atitinkamai pramonės įmonės ir valstybės institucijos. Už REACH reglamento reikalavimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą taikomos sankcijos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Jį galite rasti čia.

Cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas turi pateikti cheminės medžiagos ar mišinio gavėjui saugos duomenų lapą, jei:

• cheminė medžiaga arba mišinys atitinka cheminių medžiagų klasifikavimo pavojingomis kriterijus, arba
• cheminė medžiaga yra patvari, bioakumuliacinė ir toksiška (PBT) arba labai patvari ir didelės bioakumuliacijos (vPvB), arba
• cheminė medžiaga įtraukta į Kandidatinį autorizuotinų medžiagų sąrašą.

Tiekėjas turi pateikti gavėjui pastarojo prašymu saugos duomenų lapą, jei mišinys neatitinka klasifikavimo pavojingais kriterijų, tačiau savo sudėtyje turi:

• bent vieną žmonių sveikatai ar aplinkai pavojingą cheminę medžiagą, kurios koncentracija ne dujiniame mišinyje yra lygi arba didesnė nei 1 % masės, o dujiniame mišinyje – lygi arba didesnė nei 0,2 % tūrio, arba
• bent vieną cheminę medžiagą, kuri yra patvari, bioakumuliacinė ir toksiška arba labai patvari ir didelės bioakumuliacijos arba buvo įtraukta į Kandidatinį autorizuotinų medžiagų sąrašą, ir kurios koncentracija ne dujiniame mišinyje yra lygi arba didesnė nei 0,1 % masės, arba
• cheminę medžiagą, kuriai Europos Sąjungoje yra nustatyta ribinė vertė darbo aplinkoje.

Saugos duomenų lapo pateikti nebūtina, jei pavojingos medžiagos ar mišiniai siūlomi ar parduodami plačiajai visuomenei kartu pateikiant pakankamai informacijos, leidžiančios naudotojams imtis būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti bei saugai užtikrinti, nebent tokio saugos duomenų lapo prašo tolesnis naudotojas ar platintojas.

Saugos duomenų lapai pateikiami oficialia valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) cheminė medžiaga ar mišinys tiekiami rinkai, kalba, nebent atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) nusprendžia kitaip. Tiekiant chemines medžiagas ar mišinius Lietuvos rinkai, saugos duomenų lapai gavėjams teikiami lietuvių kalba.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. baigėsi pereinamasis laikotarpis ir cheminių medžiagų/mišinių tiekėjai saugos duomenų lapus privalo teikti atnaujintus pagal 2020 m. birželio 18 d. Komisijos reglamente (ES) 2020/878 nurodytus reikalavimus.

Jeigu įmonė savo ūkinėje komercinėje (arba savo pramoninėje ar profesionalioje) veikloje tik naudoja chemines medžiagas (t. y. jų negamina, pati neimportuoja arba netiekia rinkai), tuomet privaloma laikytis tiekėjo nurodytų cheminės medžiagos naudojimo saugos sąlygų, taikyti tiekėjo rekomenduotas saugos priemones. Šios saugos priemonės (arba rizikos valdymo rekomendacijos) nurodomos iš tiekėjų gautuose saugos duomenų lapuose bei jų prieduose pateiktuose poveikio scenarijuose. Jeigu jūsų cheminės medžiagos naudojimo būdas neaprašytas poveikio scenarijuje, laiku praneškite apie tai savo tiekėjui, kad jis poveikio scenarijuje numatytų jūsų naudojimo būdui taikytinas rizikos mažinimo / saugos priemones, arba jums teks patiems parengti cheminės saugos ataskaitą (atlikus cheminės saugos vertinimą). Tai reiškia, kad jūsų cheminės medžiagos naudojimo būdas turi būti užregistruotas (tai daro tiekėjas).

Tam tikrais atvejais gali tekti kreiptis autorizacijos į Europos cheminių medžiagų agentūrą, t. y. jeigu naudojama ypač pavojinga cheminė medžiaga, įrašyta į Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą (REACH reglamento XIV priedas), nustatyta tvarka ir atvejais reikės gauti autorizaciją, kurią suteikia Europos Komisija (paraiškos pristatomos Europos cheminių medžiagų agentūrai). Jei cheminei medžiagai reikalinga autorizacija, toliau ją galėsite naudoti tik jeigu suteikta autorizacija apims jūsų naudojimo būdą.

Pažymėtina, kad pagal REACH reglamento sąvokas chemines medžiagas – atskiras ar esančias mišinio sudėtyje – savo pramoninėje ar profesionalioje veikloje naudojanti įmonė yra tolesnis naudotojas ir privalo vykdyti tolesnio naudotojo prievoles.

Taip, nes REACH reglamentas nustato keletą įpareigojimų / prievolių ūkio subjektams pagal REACH reglamentą. Registracijos reikalavimai taikomi tik cheminėms medžiagoms, kurių pagaminama arba importuojama 1 tona ar daugiau per metus (1-as gamintojas / importuotojas (arba registrantas)). Tačiau jeigu cheminė medžiaga gaminama / importuojama mažesniais kiekiais nei 1 tona per metus (1-am registrantui), kiti REACH reglamento reikalavimai vis tiek gali būti taikomi, jei cheminė medžiaga patenka į REACH reglamento taikymo sritį. Reikalavimai, taikytini nepriklausomai nuo kiekio, apima įpareigojimus, susijusius su cheminių medžiagų naudojimu, apribojimais, autorizacija ir saugos informacijos perdavimu tiekimo grandinėje, pvz., nuostatos dėl saugos duomenų lapų.

Vadovaujantis Komisijos reglamentu (ES) 2020/1149, kuris papildė REACH reglamento XVII priedą, nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. bus draudžiama pramoniniame ir profesionaliame sektoriuje naudoti diizocianatus – atskirus bei esančius kitų cheminių medžiagų ar mišinių sudėtyje, nebent:

• apskaičiuota diizocianatų koncentracija yra mažesnė nei 0,1 % masės;
• prieš naudojant cheminę medžiagą pramoninis ar profesionalus naudotojas yra pabaigęs kursus apie saugų diizocianatų naudojimą.

• Suvestinės pavyzdį atsisiųsti galite paspaudę čia
• Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių duomenų ir informacijos apskaitos suvestinės pristatymas

2020 m. birželio 18 d. Komisijos reglamente (ES) 2020/878 ir Europos cheminių medžiagų agentūros parengtose gairėse.

Įsigalioję SDL pakeitimai susiję su produkto identifikatoriumi, nanoforma, SDL teikėjo identifikavimo duomenimis, konkrečiomis koncentracijos ribomis, M faktoriais, ūmaus toksiškumo įverčiais, endokrininės sistemos ardomosiomis savybėmis, detaliomis fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis, informacija apie vežimą, informacija apie cheminės medžiagos/mišinio reglamentavimą.

Šiuo metu cheminių medžiagų tiekimą rinkai (tarp jų ir importą, nes jis laikomas tiekimu į rinką) ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymas ir jo poįstatyminiai teisės aktai, ir tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktai. Cheminių medžiagų tvarkymo srities teisės aktai nustato reikalavimus chemines medžiagas saugiai tiekti rinkai ir naudoti, bet nereglamentuoja išmetimų į aplinkos orą, nuotekas, atliekų tvarkymo ir kt. Skiriami bendrieji cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimai ir specialieji, kurie skirti konkrečioms cheminių medžiagų grupėms, pvz., biocidams, plovikliams, trąšoms, ozono sluoksnį ardančioms medžiagoms ir kt.

Bendrieji cheminių medžiagų tiekimo rinkai ir naudojimo reikalavimai, kaip jau minėta aukščiau, nustatyti Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme ir jo poįstatyminiuose teisės aktuose bei tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, kurių pagrindiniai yra:

1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas) (2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1, su pataisymais OL 136 L, 2007, p. 281);

2) 2020 m. birželio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) 2020/878, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) II priedas;

3) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (toliau – CLP reglamentas) (2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1).

Tiekiamos rinkai ir naudojamos cheminės medžiagos turi būti tinkamai (pagal teisės aktų reikalavimus) suklasifikuotos, supakuotos, jų pakuotės paženklintos, turėti saugos duomenų lapus, atitikti nustatytas tiekimo rinkai ir naudojimo draudimų / ribojimų sąlygas, taip pat

REACH reglamente nustatyta tvarka užregistruotos ir autorizuotos. Be to, įmonės turi vesti cheminių medžiagų ir mišinių apskaitą ir teikti informaciją pagal Duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. D1-362 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. D1-462 „Dėl duomenų ir informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, platinamas, eksportuojamas ir pramoninėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai teikimo, rinkimo, kaupimo bei tolesnio paskirstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Aplinkos apsaugos agentūrai.

Kokius konkrečius cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimus turi vykdyti įmonė priklauso nuo to, ar įmonė chemines medžiagas importuoja (t. y. įsigyja / perka ne iš Europos Sąjungos valstybių, pvz., Rusijos, Kinijos, Japonijos, JAV ir kt.), ar perka iš ES / Lietuvos tiekėjo, ar pati įmonė importuoja (yra importuotojas), ar tik naudoja chemines medžiagas (perka iš tiekėjų).

• Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai (lankstinukas)

Būtina išskirti cheminių medžiagų importą iš ne Europos Sąjungos valstybių ir cheminių medžiagų įvežimą iš Europos Sąjungos valstybių.

Jokie leidimai tiekti rinkai (t. y. ir importuoti) ir naudoti chemines medžiagas neišduodami. Tokios prievolės nenustato nacionaliniai teisės aktai, priskirti Aplinkos ministerijos kompetencijos sričiai (žr. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymą).

Tačiau, jeigu cheminės medžiagos priklauso nuodingųjų medžiagų grupei (žr. Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų priežiūros įstatymą), būtina gauti leidimą, pagal Leidimų vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, išdavimo, atsisakymo juos išduoti, jų patikslinimo, pakeitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 302 „Dėl leidimų vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, išdavimo, atsisakymo juos išduoti, jų patikslinimo, pakeitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“).

Jeigu cheminė medžiaga importuojama į Lietuvą:

· ją reikės užregistruoti Europos cheminių medžiagų agentūroje Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas) (2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1, su pataisymais OL 136 L, 2007, p. 281) nustatyta tvarka,

· įtraukta į REACH reglamento XIV priedą – reikės Europos Komisijos suteiktos autorizacijos (leidimo), išduoto REACH reglamente nustatyta tvarka,

· priskiriama ozono sluoksnį ardančioms medžiagoms – reikalinga Europos Komisijos išduota licencija Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų nustatyta tvarka,

· priskiriama biocidams – biocidų autorizacija ir registracija vykdoma Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka,

· yra augalų apsaugos produktas – reikalinga autorizacija Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB nustatyta tvarka.

Privaloma registruoti visas chemines medžiagas, nepriklausomai nuo to, ar jos pavojingos ar ne, t. y., jeigu gamintojas pagamina arba importuotojas importuoja cheminės medžiagos daugiau negu 1 toną per metus, jis turi užregistruoti cheminę medžiagą.

Registruoti reikia: atskiras chemines medžiagas, chemines medžiagas esančias mišinių sudėtyje ir gaminių sudėtyje esančias naudojimo metu išsiskiriančias chemines medžiagas.

Registracijos procedūrai palengvinti ir vengti kitų sričių teisės aktų dubliavimo yra nustatytos išimtys, t. y. tam tikrų cheminių medžiagų nereikia registruoti:

· Reglamento IV priede „Cheminės medžiagos, kurių nereikia registruoti pagal 2 straipsnio 7 dalies a punkto nuostatas” išvardinamos cheminės medžiagos, apie kurias žinoma pakankamai informacijos, kad jos nekelia rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai; šios išimtys nustatytos remiantis šiuo metu galiojančia praktika, įgyvendinant dabar galiojančius cheminių medžiagų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus;

· Reglamento V priede „Cheminės medžiagos, kurių nereikia registruoti pagal 2 str. 7 dalies b punkto nuostatas” išvardinami cheminių medžiagų tipai, kurių registracija nėra tikslinga (gamtinės kilmės, chemiškai nemodifikuotos pavienės medžiagos ar jų grupės, kurios nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai);

· polimerai;

· jeigu regeneracijos metu gaunama cheminė medžiaga jau buvo užregistruota anksčiau;

· kitais teisės aktais reglamentuojamos cheminės medžiagos;

· tarpiniams produktams sumažinti registracijos reikalavimai;

· cheminių medžiagų, naudojamų produktų ir technologiniams tyrimams ir plėtrai, registracijos terminas yra nukeliamas 5 metams (galima dar pratęsti);

· augalų apsaugos priemonių ir biocidinių produktų veikliosios medžiagos laikomos užregistruotomis.

Visų pirma, reikia išskirti cheminių medžiagų importą iš ne Europos Sąjungos valstybių ir cheminių medžiagų įvežimą iš Europos Sąjungos valstybių. Dažnai įmonės painioja importą į Lietuvą su įvežimu į Lietuvą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių importas – tai cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įvežimas (Lietuvos Respublikoje įforminant cheminių medžiagų ar cheminių mišinių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrą) iš Europos Sąjungos muitų teritorijai nepriskiriamų valstybių ar jų teritorijų, t. y. įvežimas iš ne Europos Sąjungos valstybių (pvz., Rusijos, Baltarusijos, Kinijos, Japonijos, JAV ir kt.). Įvežimu į Lietuvą laikomas cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įvežimas iš Europos Sąjungos valstybių narių.

Dažniausiai įmonės, pateikdamos šį klausimą, nurodo tik cheminės medžiagos ar cheminio mišinio prekinį pavadinimą ar KN (Kombinuotosios nomenklatūros) kodą. Tokiu atveju, neturint tikslios informacijos apie cheminę medžiagą, sunku išsamiai ir konkrečiai atsakyti, kokie reikalavimai taikomi tos cheminės medžiagos / mišinio importui. Norint aiškiai žinoti, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai taikomi, reikia žinoti cheminės medžiagos CAS numerį (Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registracijos numeris) ar cheminį pavadinimą pagal IUPAC nomenklatūrą (Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos cheminių medžiagų nomenklatūra), mišinio cheminę sudėtį – komponentų cheminius pavadinimus pagal IUPAC nomenklatūrą ir CAS numerius.

Jei cheminė medžiaga ar mišinys įvežamas iš Europos Sąjungos valstybių ir jeigu tai bus pavojingas krovinys, vežėjas turės laikytis pavojingų krovinių vežimo taisyklių. Specialių reikalavimų pagal cheminių medžiagų tvarkymo teisės aktus – nėra, tačiau krovinio gavėjas –

cheminės medžiagos ar mišinio naudotojas privalės laikytis atitinkamų cheminių medžiagų tvarkymo teisės aktų.

Tuo atveju, kai cheminė medžiaga importuojama ne iš Europos Sąjungos valstybių, cheminę medžiagą – atskirą, esančią mišinio ar tam tikrais atvejais gaminio sudėtyje – reikės užregistruoti Europos cheminių medžiagų agentūroje Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas) (2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1, su pataisymais OL 136 L, 2007, p. 281) nustatyta tvarka. Neregistruotas chemines medžiagas draudžiama tiekti į rinką, nebent nustatytos išimtys arba tos cheminės medžiagos vienas importuotojas importuoja mažiau negu 1 toną per metus arba medžiaga preliminariai užregistruota (pastaruoju atveju leidžiama vėliau registruoti).

Be to, tiekiamos rinkai (t. y. ir importuojamos) cheminės medžiagos (mišiniai) turi būti tinkamai (pagal teisės aktų reikalavimus) suklasifikuotos, supakuotos, jų pakuotės paženklintos, turėti saugos duomenų lapus, atitikti nustatytas tiekimo rinkai ir naudojimo draudimų / ribojimų sąlygas (nustatytas REACH reglamento XVII priede). Būtina pasitikrinti, ar konkreti cheminė medžiaga yra draudžiamų / ribojamų cheminių medžiagų sąrašuose (REACH Reglamento XVII priede ir tolesniuose jo pakeitimuose) ir jeigu yra, privaloma laikytis draudimo arba ribojimo sąlygų.

Atkreiptinas dėmesys, kad draudžiamų / ribojamų cheminių medžiagų sąrašas dažnai atnaujinamas / papildomas. Taip pat reikėtų pasitikrinti, ar Jums rūpimai cheminei medžiagai netaikoma tiekimo rinkai ir naudojimo autorizacija pagal REACH reglamentą (XIV priedas); atkreiptinas dėmesys, kad šis sąrašas taip pat dažnai atnaujinamas / papildomas.

Nuo 2008 m. birželio 1 d. neregistruotų cheminių medžiagų negalima tiekti rinkai (importuoti, parduoti, perduoti kitam asmeniui už mokestį arba nemokamai), nebent jos buvo preliminariai užregistruotos (daugumoje atvejų iki 2008 m. gruodžio 1 d.) arba joms nustatytos išimtys pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas).

Visa reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas) surinkta ir sukomplektuota registracijai teiktina informacija apie cheminę medžiagą pristatoma elektroniniu būdu Europos cheminių medžiagų agentūrai (www.echa.europa.eu).

Registruotojai įpareigojami nedelsiant atnaujinti registracijai pateiktąją informaciją ir pateikti ją Europos cheminių medžiagų agentūrai, atsiradus bet kokiai naujai informacijai apie užregistruotą cheminę medžiagą.

Duomenis ir informaciją apie chemines medžiagas ir mišinius reikia pateikti aplinkos apsaugos agentūrai, jeigu per kalendorinius metus cheminės medžiagos ar mišinio buvo pagaminta, importuota, pateikta rinkai ir (ar) sunaudota pramoninėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje 1 000 kg ir daugiau.

Visų pirma, įsitikinkite ar nėra galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos ar įsirengti biologinio nuotekų valymo įrenginio.

Prieš įsirengdami šį įrenginį, pasitikrinkite, ar nėra reikalingas statybos leidimas. Sužinoti, ar reikalingas leidimas, galite naudodamiesi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sukurtu įrankiu arba pasikonsultavę su inspekcijos konsultantais. 

Reikalavimai nuotekų kaupimo rezervuarui:

• Rezervuaras negali būti savadarbis, šis įrenginys privalo būti gamyklinis (sertifikuotas).
• Jis privalo būti uždaras (kad kuo mažiau sklistų kvapas) ir hermetiškas (t. y. sandarus).
• Naujai įrengiamų nuotekų kaupimo rezervuarų minimalus tūris turi būti toks, kad sutalpintų per 7 kalendorines dienas susidarančias nuotekas.
• Rekomenduojame įrenginiui pasirinkti tokią vietą, kad būtų užtikrintas patogus privažiavimas asenizacinėms (vakuuminėms) mašinoms išsiurbti ir išvežti rezervuaruose sukauptą turinį.

Daugiau informacijos apie rezervuaro įrengimą, priežiūrą ir eksploatavimą rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Projektuojant buitinių nuotekų valymo įrenginius, turi būti užtikrinamas faktinę/prognozinę situaciją atitinkantis nuotekų valymo įrenginio projektinis našumas, bet ne mažesnis kaip: vienbučiam namui – paros apkrovimas teršalais 4 GE, valandinis nuotekų debitas – 180 l/h, paros nuotekų debitas – 0,8 m3/d; dviejų ar daugiau butų namui ar gyvenamųjų namų kvartalui iki 100 GE – paros apkrovimas teršalais – 3,0 GE kiekvienam butui, valandinis nuotekų debitas po 100 l/h kiekvienam butui, paros nuotekų debitas po 0,5 m3/d kiekvienam butui.

Asmuo, norintis naudoti apdorotą dumblą žemės ūkyje, energiniams augalams, žaliavinėms medžių ir krūmų plantacijoms, plantaciniams miško želdiniams ar žėliniams, auginamiems buvusiose žemės ūkio naudmenose, tręšti, turi pateikti tręšimo planą Aplinkos apsaugos agentūrai raštu ar elektroniniu paštu derinti. Tręšimo plano rengėjas, atsižvelgdamas į planuojamo naudoti apdoroto dumblo ir dirvožemio tyrimų rezultatus, vietovės specifiką bei į planuojamą panaudoti apdoroto dumblo kiekį ir periodiškumą, nustato tręšimo plano galiojimo terminą. Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į numatomą poveikį aplinkai, turi teisę pakeisti tręšimo plano galiojimo terminą. Tręšimo plano galiojimo terminas gali būti ne ilgesnis kaip 10 metų. Tręšimo plane turi būti ši informacija:

1. dokumento, suteikiančio teisę naudoti žemės sklypą, kopija (nuosavybės dokumentas, žemės valdymą patikėjimo teise patvirtinantis dokumentas, nuomos sutartis ar pan.);
2. žemės sklypo planas ir sklypo vietą aprašantys duomenys (adresas, plotas, kadastrinis numeris ir kita) su pažymėtomis teritorijomis, kurioms taikomi papildomi aplinkosauginiai reikalavimai ir (ar) apribojimai (apsauginės zonos ir juostos (pvz., sanitarinės apsaugos zonos (toliau – SAZ), požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, vandenviečių apsaugos zonų juostos, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ar kt.) bei bendras situacijos planas su pažymėtomis gyvenamosiomis teritorijomis, gyvenamųjų valdų ribomis, registruotais gręžiniais, skirtais individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu, ir kitais registruotais vandens ėmimo įrenginiais, vandens telkiniais, keliais, socialine infrastruktūra, saugomomis teritorijomis, ar kitais objektais, kuriems apdoroto dumblo naudojimas gali turėti neigiamą poveikį. Situacijos plano ribos turi apimti ne mažiau kaip 500 metrų nuo dumblo naudojimo vietos ribos;
3. sklypo dirvožemio tyrimų duomenys (pagal Reikalavimų VIII skyriaus nuostatas);
4. informacija apie paskutinį apdoroto dumblo naudojimą sklype (data, panaudoto apdoroto dumblo kiekis, apdoroto dumblo kokybė, dumblo turėtojas);
5. apskaičiuotos leistinos biogeninių medžiagų ir sunkiųjų metalų įterpimo normos (vienkartinės, metinės ir visam tręšimo plano galiojimo periodui, atsižvelgiant į tręšimui naudojamo apdoroto dumblo įsigijimo ir naudojimo periodiškumą);
6. pdoroto dumblo laikymo numatomame tręšti lauke vietos (pažymėtos sklypo plane), nurodant apdoroto dumblo laikymo lauko kaupuose periodus;
7. sklypo naudojimo paskirtis, numatomi auginti augalai, energiniai augalai, žaliavinės medžių ir krūmų plantacijos, plantaciniai miško želdiniai ar žėliniai, auginami buvusiose žemės ūkio naudmenose, jų rūšinė sudėtis;
8. dirvožemio tyrimo periodiškumas (jei vadovaujantis Reikalavimų VIII skyriaus nuostatomis reikalingi pakartotiniai dirvožemio tyrimai).

Energinių augalų, žaliavinių medžių ir krūmų plantacijų, plantacinių miško želdinių ar žėlinių, auginamų buvusiose žemės ūkio naudmenose, tręšimo plane turi būti šie papildomi duomenys:

1. bendrą sklypo geologinę situaciją atspindintis geologinis pjūvis su aprašytomis hidrogeologinėmis sąlygomis;
2. planuojamo panaudoti apdoroto dumblo kiekis, kokybė, apdoroto dumblo transportavimo, panaudojimo (skleidimo, įterpimo) būdas, periodiškumas;
3. įveisimo aprašymas (rūšinė sudėtis, tankumas), auginimo laikas, biomasės gamybos ir panaudojimo aprašymas;
4. apdoroto dumblo skleidimo tolygumo, apdoroto dumblo ir biomasės kokybės kontrolės sistema;
5. drenažinio vandens ir dirvožemio monitoringo programa. Drenažiniam monitoringui parenkamos melioracijos sistemos, kurių visas drenažinio vandens surinkimo plotas patenka į vieno dumblo naudotojo naudojamą tręšiamą lauką. Jei tręšiamas laukas šios sąlygos neatitinka, turi būti vykdomas poveikio požeminiam vandeniui monitoringas. Drenažinio vandens ir dirvožemio monitoringo programoje turi būti nurodyti stebimi rodikliai: sunkieji metalai, azotas (N ir NH4), bendras fosforas;
6. jei veisiami plantaciniai miško želdiniai ar žėliniai, – valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos patvirtintas miško želdinimo ir žėlimo projektas, atitinkantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

Dumblo naudotojas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo tręšimo privalo apie tai raštu arba elektroniniu paštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir savivaldybę, kurios teritorijoje bus tręšiama. Teikiamoje informacijoje turi būti nurodyta: tręšimo vieta, laikas, dumblo turėtojas, dumblo kiekis.

Pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos nustato Nuotekų tvarkymo reglamentas (toliau – Reglamentas). Nors konkretaus reikalavimo įpareigojančio įsirengti riebalų gaudyklę Reglamente nėra, tačiau išleidžiant nuotekas į nuotakyną privaloma laikytis Reglamente nustatytų bendrųjų reikalavimų nuotekų tvarkymui.

Pagal Reglamento 14 punktą vandens naudotojai ar abonentai į gamtinę aplinką ar į nuotakyną išleidžiantys nuotekas, kuriose yra pavojingų medžiagų, privalo laikytis šio Reglamento 1, 2 prieduose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų šioms medžiagoms išleisti (atitinkamai DLK į aplinką arba DLK į nuotakyną) nepriklausomai nuo išleidžiamų nuotekų kiekio, išskyrus šiame Reglamente numatytas išimtis.

Reglamento 16 punkte nustatyta, kad leidime nuotekoms išleisti ar nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartyje normatyvai (LT, LK) konkrečios pavojingos medžiagos išleidimui nustatomi (medžiagos išleidimas reglamentuojamas), jeigu 2 priede nurodytos pavojingos medžiagos koncentracija (didžiausia momentinė arba paros mėginio koncentracija) nuotekose didesnė už šio Reglamento 2 priede nustatytą ribinę koncentraciją (atitinkamai išleidimui į gamtinę aplinką arba į nuotakyną). 2 priede nenurodytų pavojingų medžiagų bei pavojingų medžiagų, kurioms nenustatytos ribinės koncentracijos, išleidimas turi būti reglamentuojamas, jeigu jų koncentracija nuotekose viršija taikomo laboratorinės kontrolės metodo aptikimo ribą. 

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad planuojant maisto pramonės nuotekas išleisti į miesto nuotekų surinkimo sistemą (toliau – nuotakynas), būtina kreiptis į šios sistemos valdytoją ir sudaryti nuotekų tvarkymo sutartį, kurioje nuotekų sistemos valdytojas turi teisę nustatyti reikalavimus į nuotakyną priimamoms nuotekoms.

Papildomai pažymime, kad vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valyklos. Pagrindinės nuostatos“ 34 punkto reikalavimais iš visuomeninio maitinimo ir panašių įmonių išleidžiamose nuotekose esantys riebalai turi būti išskiriami tose įmonėse riebalų (alyvos) skirtuvuose. Reglamentas privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su šia veikla.

Dėl reikalavimų  nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių, tokių kaip nuotekų kaupimo rezervuarų, septikų, biologinio nuotekų valymo įrenginių įrengimo, eksploatavimo, kontrolės ir informacijos teikimo nustato Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašu privalo vadovautis asmenys, išduodantys statybą leidžiančius dokumentus, vykdantys valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, ir nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius įrengiantys ir (arba) prižiūrintys, eksploatuojantys asmenys. Pagal aprašo 4 punktą nuotekų kaupimo rezervuarai, septikai, biologinio nuotekų valymo įrenginiai, kaip atskirosios ar grupinės nuotekų tvarkymo sistemos, turi būti planuojami ir įrengiami vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytais principais ir atsižvelgiant į savivaldybių tarybų patvirtintuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustatytus sprendinius, aglomeracijų ribas.

Atkreipiame dėmesį į Aprašo 6 punktą, kuriame nurodyta, kad turi būti įrengiami tik sandarūs, uždari gamykliniai nuotėkų kaupimo rezervuarai ir tik tais atvejais, kai nėra galimybės įrengti biologinio nuotėkų valymo įrenginio ir kai yra galimybės šiuos rezervuarus tinkamai eksploatuoti, užtikrinti sukauptų nuotėkų transportavimą ir sutvarkymą. Naujai įrengiamų nuotekų kaupimo rezervuarų minimalus tūris turi būti toks, kad sutalpintų per 7 kalendorines dienas objekte susidarančias nuotekas. Aprašo 16 punktas nurodo, kad nuotekos iš nuotekų kaupimo rezervuarų negali patekti į gamtinę aplinką.

Papildomai pažymime, kad pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos nustato Nuotekų tvarkymo reglamentas (toliau – Reglamentas). Reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems nuotekas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas. Vadovaujantis Reglamento 6 p., prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Reglamento 10 punkte nustatyta, kad nuotekų išleidimo į aplinką vietos turi būti parenkamos taip, kad jų neigiamas poveikis aplinkai būtų kiek įmanoma mažesnis (pvz., užtikrinant mažiausią geriamojo vandens šaltinių teršimo pavojų, pasirenkant mažiausiai jautrų poveikiui nuotekų priimtuvą (prioriteto tvarka: upės, kanalai, infiltracija į gruntą, tvenkiniai, dirbtiniai nepratekami vandens telkiniai), nuotekų išleidimą numatant kiek įmanoma toliau nuo kitų vandens išteklių naudotojų, rekreacijai skirtų bei kitų žmonių buvimo vietų).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Reglamento 29 punkto reikalavimus, į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumas negali viršyti Reglamento 2 lentelėje nurodytų didžiausių leistinų koncentracijų. Taip pat išleidžiamos komunalinės ir buitinės nuotekos turi atitikti kitus Reglamento III skyriuje nurodytus bendruosius reikalavimus.

Įvertinant tai kas yra išdėstyta aukščiau, teikiame nuomonę, kad buitines nuotekas kaupti IBC konteineryje, lauke namų valdoje (vasaros sezonui), kurios po to būtų išvežamos yra draudžiama, privalo būti įrengti gamykliniai nuotekų kaupimo rezervuarai.

Informuojame, kad 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ nustato pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos. Šio Reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems nuotekas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas, taip pat institucijoms, išduodančioms sąlygas objektų, susijusių su nuotekų išleidimu, projektavimui, išduodančioms leidimus nuotekų išleidimui, vertinančioms planuojamų išleisti arba išleidžiamų nuotekų poveikį aplinkai ir kitaip reguliuojančioms nuotekų išleidimą.

      Į gamtinę aplinką išleidžiamos nuotekos turi atitikti 1 lentelėje nurodytas sąlygas

1 lentelė. Bendrieji reikalavimai į gamtinę aplinką išleidžiamoms nuotekoms

Pastabos:

¹ Jeigu dėl išleidžiamų nuotekų temperatūros bus pažeidžiami kitų teisės aktų reikalavimai ir/arba nuotekose yra lakiųjų medžiagų, gali būti reikalaujama išleisti žemesnės temperatūros nuotekas.

² Turėtų būti stebima ilgesnį laiką pvz., 14 dienų. Momentinės pH vertės 4÷6,4 ir 8,4÷10 leistinos, jei jų trukmė per vieną valandą neviršija 6 min. (10 % laiko).

³ Vertės, kurių reikia laikytis, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyti griežtesni reikalavimai.

⁴ Nuotekos laikomos toksiškomis, kai po 48 valandų sąveikos pasiekiamas 50 % Daphnia magna atsako lygis, atliekant tyrimą pagal standartą LST EN ISO 6341 (Vandens kokybė. Daphnia magna Straus (Cladocera, Crustacea) judrumo slopinimo nustatymas. Ūminio toksiškumo tyrimas).

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-734, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-03, i. k. 2020-26008

    Kokios medžiagos turi būti tiriamos nuotekų mėginyje nurodome lentelėje, priklausomai kada įrengti iki 5 m3/d individualūs nuotekų valymo įrenginiai:

Nuotekose tiriamos šios medžiagos:

Čia aktualus Reglamento pakeitimas

 https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/53324cd0c2d811e8bf37fd1541d65f38,  ( iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos įrengtiems valymo įrenginiams, valantiems iki 5 m3/d nuotekų, šio įsakymo nuostatos taikomos nuo 2030 m. sausio 1 d.

    Į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumo normos:

Pastabos:

¹ Teršalo koncentracija vidutiniame paros (proporcingame srautui arba laikui) mėginyje.

² Nuotekų valymo efektyvumas = ((atitekančių teršalų kiekis – išleidžiamų teršalų kiekis) / atitekančių teršalų kiekis) * 100.

³ Į leidimą, projektavimo sąlygas ar pan. turi būti įrašomas normatyvas pagal BDS₇. Perskaičiuojant BDS₅ į BDS₇, taikoma formulė: BDS₇ = 1,15 x BDS₅.

⁴ Bendras azotas – Kjeldalio azotas (organinis ir amoniakinis azotas), prie kurio pridedamas nitritų ir nitratų azotas.

⁵ Bendrąjį azotą taip pat galima kontroliuoti pagal dienos vidurkį. Šiuo atveju dienos vidurkis negali būti didesnis kaip 20 mg/l, kai nuotekų temperatūra yra 12 °C arba aukštesnė (taikoma tik vertinant valymo įrenginių atitiktį ES reikalavimams (teikiant ataskaitas ES).

⁶ Vidutinė metinė koncentracija nustatoma pagal objekto faktines galimybes, bet negali būti didesnė už vidutinio paros mėginio DLK.

⁷  Kai pagal 11 punkto nuostatas turi būti atliekamas poveikio priimtuvui vertinimas ir apskaičiuota leistina nuotekų užterštumo bendruoju fosforu vidutinė metinė koncentracija, kuriai esant nebūtų viršijamas leistinas poveikis paviršiniam vandens telkiniui, yra mažesnė arba lygi 2 mg/l, – LK nustatoma lygi 2 mg/l; kai apskaičiuota koncentracija nuo 2 iki 4 mg/l, – LK nustatoma pagal skaičiavimo rezultatus; kai apskaičiuota koncentracija didesnė už 4 mg/l, – LK nustatoma lygi 4 mg/l. Kai pagal 11 punkto nuostatas poveikio priimtuvui vertinimas neatliekamas, – LK nustatoma lygi 4 mg/l.

⁸  Kai pagal 11 punkto nuostatas turi būti atliekamas poveikio priimtuvui vertinimas ir apskaičiuota leistina nuotekų užterštumo bendruoju azotu vidutinė metinė koncentracija, kuriai esant nebūtų viršijamas leistinas poveikis paviršiniam vandens telkiniui, yra mažesnė arba lygi 20 mg/l, – LK nustatoma lygi 20 mg/l; kai apskaičiuota koncentracija nuo 20 iki 25 mg/l, – LK nustatoma pagal skaičiavimo rezultatus; kai apskaičiuota koncentracija didesnė už 25 mg/l, – LK nustatoma lygi 25 mg/l. Kai pagal 11 punkto nuostatas poveikio priimtuvui vertinimas neatliekamas, – LK nustatoma lygi 25 mg/l.

⁹ Mažiausia galima LK vertė, t. y. LK buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų išleidimui negali būti griežtesnė už skliausteliuose nurodytą vertę.

* Maksimali momentinė koncentracija gali būti nustatoma 4 kartus didesnė už vidutinę metinę DLK.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-847, 2018-09-25, paskelbta TAR 2018-09-28, i. k. 2018-15266

TAR pastaba. įrenginiams, kurių eksploatavimui iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos išduoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai arba Taršos leidimai, 29 punkto nuostatos taikomos nuo 2027 m. gruodžio 31 d.

Nr. D1-734, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-03, i. k. 2020-26008

Informuojame, kad pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos, nustato Nuotekų tvarkymo reglamentas (toliau – Reglamentas). Reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems nuotekas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas. Vadovaujantis Reglamento 6 p., prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose.

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 28, 36 punktuose numatyta, kad viena iš savarankiškosios savivaldybių funkcijų – aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga, sanitarijos ir higienos taisyklių tvirtinimas ir jų laikymosi kontrolės organizavimas, švaros ir tvarkos viešose vietose užtikrinimas.

Lauko tualetas legalus, jei talpa, į kurią patenka nuotekos, yra sandari ir turinys nepatenka į aplinką. Nuotekos turi būti specialiai išsiurbiamos ir išvežamos. Priešingu atveju traktuojama, kad statinys nelegalus. Reikalavimų, kurie būtų skirti konkrečiai lauko tualetams, nėra. Yra reikalavimai, kokia turi būti apsaugos zona nuo geriamųjų vandens šaltinių – t. y. šulinių, gręžinių (25 metrai), kokie yra statybiniai atstumai nuo kitos infrastruktūros iki kaimyninio sklypo, gyvenamojo namo (nuo namo iki lauko tualeto – 15 metrų). Lauko tualetai yra laikini statiniai ir jie nereglamentuojami kaip nuotekų sukaupimo rezervuarai, nors iš esmės savo paskirtimi tai būtų tas pats – sukaupti nuotekas ir vėliau jas išvežti, atiduoti sutvarkyti tuo užsiimančioms įmonėms.

Taip pat paaiškiname, kad lauko tualetai turi būti švarūs, tvarkingi ir dezinfekuojami. Duobių atitvaroms turi būti naudojami vandeniui nepralaidūs produktai, o duobės uždengtos hermetiškais dangčiais. Pareikalavus pareigūnui, savininkai privalo pateikti dokumentą, įrodantį nuotekų, fekalijų išvežimą už 3 metus. Lauko tualetai turi būti įrengti, kad visais metų laikais iki jų turi būti galima privažiuoti asenizaciniam transportui. Lauko tualetų vietos, esančios arčiau nei 1,5 m iki kito gyvenamojo namo sklypo, turi būti suderintos su gretimų valdų savininkais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalimi, rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu per vienus metus nuo statybos pradžios statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikią pretenzijų. Todėl, jeigu nuo pastatyto statinio statybos pradžios dar nepraėjo vieneri metai, norėdamas apginti savo teises, galite kreiptis į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teritorinį padalinį pagal statinio buvimo vietą arba kreiptis į teismą, jei nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieneri metai.

Apie aplinkos apsaugos teisės aktų pažeidimus (jeigu nuotekos neišvežamos, bėga į aplinką ar panašiai) galite pranešti el. paštu [email protected] arba paskambinę skubiosios pagalbos telefonu 112. Dėl sklindančių nemalonių kvapų, triukšmo dėl to sukeliamų sveikatos problemų, reikia kreiptis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamą departamentą (konsultacijos telefonu teikiamos bendruoju tel. +370 5 264 96 76, Kalvarijų g. 153, 08221 Vilnius, Lietuva, tel. +370 5 212 40 98, el. p. [email protected]).

Išleidžiamų nuotekų tyrimus atliekančių labaratorijų sąrašas pateikiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Įsirengusieji nuotekų kaupimo rezervuarus neprivalės atlikti išleidžiamų nuotekų tyrimo, nes rezervuarai neišleidžia vandens į aplinką.

Gyventojai individualiai kaupiantys buitines nuotekas nuotekų kaupimo rezervuaruose privalo turėti vieną iš žemiau paminėtų dokumentų:  

• viešąją sutartį (dėl nuotekų transportavimo) su geriamojo vandens tiekėju ar garantiniu vandens tiekėju;  
• buitinių nuotekų išvežimo paslaugų sutartį (su įmone, turinčia teisę teikti nuotekų transportavimo paslaugas, tokią įmonę galima rasti Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje (NTIS));  
• sukauptų nuotekų transportavimą* patvirtinančius dokumentus (pavyzdžiui, sąskaitas-faktūras, čekius, bankinio pavedimo išrašus ir pan.).  

Dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip 3 metus nuo jų išrašymo datos ir teikiami prižiūrinčiai institucijai paprašius. 

Daugiau informacijos atmintinėje.

* Į geriamojo vandens tiekėjo, garantinio vandens tiekėjo valdomus nuotekų valymo įrenginius.

Atsižvelgiant į tai, kad paviršinių nuotekų iš sklypo nuvedimo reikalavimai nustatyti statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose, dėl pažeidimų ir kontrolės  siūlome kreiptis į vietos savivaldybės administraciją arba Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.

Papildomai pažymime, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ IV skyriaus nuostatas, jei sklypas yra teritorijoje, kurioje yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan. Kai nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan. Draudžiama nuvesti paviršines nuotekas reljefo paviršiumi į gretimus sklypus.

Atkreipiame dėmesį, kad aplinkosaugos reikalavimus paviršinių nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos nustato Paviršinių nuotekų reglamentas (toliau – Reglamentas). Reglamento 19 punktas nustato, kad paviršinės nuotekos, atskiromis surinkimo sistemomis surenkamos nuo teritorijų, kuriose nėra taršos pavojingosiomis medžiagomis šaltinių (pvz., parkai, pėsčiųjų zonos, žaidimų aikštelės, pastatų stogai ir pan.), gali būti išleidžiamos į aplinką be valymo, apskaitos ir kokybės kontrolės. Į dirbtinius nepratekamus vandens telkinius šias nuotekas galima išleisti, jeigu užtikrinama, kad nuotekų priimtuvas nepersipildys ir nebus užtvindytos gretimos teritorijos.

Lankymosi miške taisyklės nurodo, kad fiziniams asmenims draudžiama paleisti miške šunį be antsnukio. Antsnukis nebūtinas, kai šuo vedamas už pavadėlio.

Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Renkant uogas, draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones.

Aplinkosaugos reikalavimus, kurių reikia laikytis, norint atsakingai leisti laiką gamtoje, rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

Jeigu savaime apaugantis miškas, mažiau negu 20 metų, galite tokį plotą įteisinti kaip mišką t. y. įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Prašymą reikia pateikti Valstybinei miškų tarnybai. Keičiant žemės naudojimo paskirtį (iš žemės ūkio į miškų ūkio) arba norint įregistruoti mišką nekilnojamojo turto kadastre ir registre, reikės atlikti sklypo kadastrinius matavimus.

Želdinių priežiūros, tvarkymo ir apsaugos atmintinė

2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 buvo patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios nustatė medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose veisiamus medžius ir krūmus.

Vėlesnėje, 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. D1-565 patvirtintoje Taisyklių redakcijoje nustatyta, jog privačioje žemėje veisiant medžius ir krūmus privaloma laikytis minimalių želdinių sodinimo atstumų nuo kaimyninio sklypo ribos, nesant kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.

Svarbu tai, kad Taisyklės nustatė minimalius atstumus nuo kaimyninio sklypo ribos medžių ar krūmų veisimui (sodinimui), bet ne jų augimui, todėl želdiniams, užveistiems iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., Taisyklių reikalavimai dėl mažiausių leistinų atstumų netaikomi. Dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu, paaiškiname, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo, t. y. reikalavimas pašalinti iki 2016 m. rugpjūčio 25 dienos pasodintą medį ar krūmą, augantį mažesniu nei leistinas atstumas, neturėtų teisinio pagrindo.

Jei žemės sklypas yra ne miškų ūkio paskirties (medžiai auga ne miško žemėje) ir jie nėra priskiriami saugotiniems želdiniams juos galima iškirsti. Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą.

Kriterijus, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams želdiniams, ir kitą naudingą informaciją rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje Želdinių priežiūra, tvarkymas ir apsauga.

Želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, želdynų projektais, kai tokius projektus privaloma parengti, Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklėmis.

Saugotinus želdinius, kai jie auga elektros tinklų apsaugos zonose, kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be savivaldybės vykdomosios institucijos išduoto leidimo galima tik tuo atveju, kai šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu informavę žemės, kurioje auga saugotini želdiniai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys.

Medžiai ir krūmai, neatitinkantys saugotiniems nustatytų kriterijų, saugotinais nelaikomi ir jų kirtimui nuosavame žemės sklype leidimas nereikalingas.

Želdinių priežiūros, tvarkymo ir apsaugos atmintinė

Išilgai elektros tinklų oro linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų yra elektros tinklų oro linijos apsaugos zona. Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą, pavyzdžiui, 110 kV įtampos oro linijoms – po 20 metrų, 330 ir 400 kV įtampos oro linijoms – po 30 metrų. Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be savivaldybės vykdomosios institucijos leidimo galima, kai jie auga elektros tinklų apsaugos zonose ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu informavę žemės, kurioje auga saugotini želdiniai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys.

Želdinių priežiūros, tvarkymo ir apsaugos atmintinė

Išsikasant krūmų ir medžių sodinukus reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas. Kasant augalus, privaloma palikti ne mažiau kaip 1/2 nepažeistų augalų sąžalyno. Antrasis reikalavimas netaikomas kasant augalus dirbamoje žemėje, soduose, žemėje, naudojamoje žemės ūkio augalams auginti.

Šakeles leidžiama pjauti nuo augančių medžių ar krūmų ten, kur tai neturės neigiamos įtakos medynui, arba nuo tų medžių ar krūmų, kurie jau numatyti iškirsti. Nuo medžių ar krūmų, kurių nenumatyta iškirsti, šakeles leidžiama pjauti ne aukščiau kaip iki 1/3 medelio nuo lajos apačios ar krūmo aukščio. Nuo medelių šakeles leidžiama pjauti, jeigu jie ne žemesni kaip 2 metrai.

Saugomose teritorijose naudoti laukinės augalijos išteklius leidžiama, jeigu tai neprieštarauja tų teritorijų apsaugos ar kitiems jų paskirtį bei veiklą jose nustatantiems įstatymams ar kitiems teisės aktams arba tai laikinai neuždrausta savivaldos institucijų sprendimais.

Valstybinėje žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti galima suderinus su žemės, miško savininku, valdytoju ar naudotoju, o privačioje žemėje laukinės augalijos išteklius naudoja žemės savininkas arba suteikia teisę kitiems naudotojams.