Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Informacijos apie žvejo mėgėjo bilieto įsigijimą SMS žinute rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Informacijos apie mėgėjų žvejybos leidimus rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Informacijos apie nemokamos žvejybos teisę rasite čia.

Per ALIS galima nupirkti žvejybos leidimą kitam asmeniui, išskyrus žvejo mėgėjo kortelę lašišoms ir šlakiams. 

Parduotuvių „Maxima“ kasose, „Perlas“ terminaluose galima visų tipų leidimus užsakyti kitam asmeniui, nurodžius jo asmens duomenis.

Daugiau informacijos apie mėgėjų žvejybos leidimus rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Jei užsienio šalies pilietis nesinaudoja Lietuvoje veikiančių bankų paslaugomis, per ALIS žvejybos leidimus jam gali nupirkti Lietuvos pilietis, leidimo užsakymo metu pažymėjęs, kad leidimas bus išduodamas ne Lietuvos Respublikos piliečiui, tuomet vietoje asmens kodo nurodęs užsieniečio gimimo datą.

Užsienio šalių piliečiai taip pat gali įsigyti leidimus parduotuvių „Maxima“ kasose ar per „Perlas“ terminalus – reikia nurodyti gimimo datą, pageidaujamą leidimo rūšį ir žvejybos laiką.

Daugiau informacijos apie mėgėjų žvejybos leidimus rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Reikalingas žvejo mėgėjo bilietas. 

Daugiau informacijos apie mėgėjų žvejybos leidimus rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 11 str. 5 d. nustatyta, kad už vienos paros mėgėjų žvejybos leidimą lašišų ir šlakių limituotai žvejybai mokama 15 eurų, jeigu žvejojama paleidžiant visas sugautas lašišas ir šlakius, – 5 eurai.

ALIS (Aplinkosaugos leidimų informacinėje sistemoje) nurodyta, kad užsisakant ALIS leidimą, leidimo galiojimo laikas gali būti pasirenkamas valandų tikslumu, o pasirinktas laikas nurodomas ant leidimo. Leidimo galiojimo pradžia gali būti bet kuri einamųjų kalendorinių metų diena.

Vadovaujantis pateikta informacija teikiame nuomonę, kad žvejo mėgėjo kortelė galioja parai laiko pagal leidime nurodytą laiką, išskyrus paros laiką, kuriuo limituota lašišų ir šlakių žvejyba negalima (nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 15 d., praėjus daugiau kaip valandai po saulės laidos ar likus daugiau kaip valandai iki saulės patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką), žvejoti 2 ir 3 lentelėse išvardintų upių ruožuose draudžiama). (Limituotos žvejybos vidaus vandenyse organizavimo ir vykdymo, limituotos žvejybos reguliavimo priemonių ir sąlygų nustatymo, paskelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo 1 priedo 1 punktas).

Daugiau informacijos apie mėgėjų žvejybos leidimus rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Povandeninė žvejyba Baltijos jūros priekrantėje leidžiama visus metus, tačiau paplūdimiuose ir kitose poilsiui skirtose (rekreacinėse) zonose ji leidžiama tik nuo spalio 31 d. iki balandžio 15 d.

Plačiau – Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklėse

Taip. Nuo 2025 m. sausio 1 d., įsigaliojus Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklių pakeitimams, duomenys apie mėgėjų žvejybos metu sugautą laimikį turi būti registruojami mobiliojoje programėlėje eLaimikis.

Programėlėje reikia pažymėti žvejybos pradžios ir pabaigos laiką, sugautos žuvies rūšį, dydį, svorį, taip pat nurodyti, ar žuvis paleista, ar pasilikta. Patvirtinus įvestą informaciją, duomenys automatiškai perduodami į Žuvininkystės duomenų informacinę sistemą (ŽDIS).

Jeigu žvejojama laivu Baltijos jūroje, už visų laive esančių žvejų duomenų pateikimą ir jų teisingumą atsakingas laivo kapitonas. Nuo kranto žvejojantys asmenys duomenis pateikia patys.

Programėlę eLaimikis galima nemokamai atsisiųsti iš „Google Play“ ar „Apple Store“. Prisijungimas vykdomas per Elektroninių valdžios vartų sistemą („Prisijungti per el. valdžios vartus“).

Programėlės kūrėja ir valdytoja – Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Daugiau informacijos rasite Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje.

Tokiai žvejybai reikalinga žvejo mėgėjo kortelė, kuri išduodama 1 parai, savaitei arba mėnesiui.

Žvejoti leidžiama vienu tinkliniu samčiu, kurio skersmuo ne didesnis kaip 3 m, o tinklo akies dydis – ne mažesnis kaip 10 mm ir ne didesnis kaip 20 mm, pakeliant tinklą iš vandens.

Žvejybos laikas – nuo lapkričio 1 d. iki birželio 1 d. Per vieną žvejybą leidžiama sugauti ne daugiau kaip 15 kg stintų.

Draudžiama prie medinių tiltų turėklų tvirtinti tinklinių samčių metalinius keltuvus ar kitus įrenginius, taip pat palikti tinklinį samtį be priežiūros.

Plačiau – Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklėse

Baltijos jūroje vienu metu vienas žvejys gali naudoti ne daugiau kaip 5 mėgėjų žvejybos įrankius, kurių bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 15 vienetų. Reikalingas žvejo mėgėjo bilietas arba nemokamą žvejybos teisę patvirtinantis dokumentas.

Plačiau – Mėgėjų ir limituotos žvejybos jūrų vandenyse taisyklėse

Asmuo, kuriam teisė medžioti buvo atimta, siekdamas ją susigrąžinti, pasibaigus teisės medžioti atėmimo terminui, per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (PEPS) – ePolicija.lt turi užpildyti prašymą „Prašymo laikyti medžioklės egzaminą ir privalomų dokumentų pateikimas“ ir išlaikyti medžioklės egzaminą.

Asmenims, kurie padarė administracinį nusižengimą, susijusį su medžioklę ar žvejybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, neteisėtu ginklo panaudojimu, teisė medžioti suteikiama ir medžiotojo bilietas išduodamas, jeigu nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo pabaigos praėjo ne mažiau kaip 1 metai.

Komisija per 5 darbo dienas patikrina pateiktus dokumentus ir nenustačiusi neatitikimų, informuoja apie medžioklės egzamino laiką ir vietą. Svarbu pažymėti, kad pranešimą gausite per ePolicija.lt. Jeigu negausite atsakymo per 5 darbo dienas, kreipkitės į atitinkamo regiono Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos pirmininką. Pirmininkų kontaktus rasite čia.

Norintys laikyti medžioklės egzaminą per ePolicija.lt turi pateikti: 

• „Prašymo laikyti medžioklės egzaminą ir privalomų dokumentų pateikimas“ (Komisija per 5 darbo dienas patikrina pateiktus dokumentus ir nenustačiusi neatitikimų, informuoja apie paskirtą medžioklės teorijos egzamino laiką ir vietą, pranešimą pateikdama per ePolicija.lt.)* 
• „Antro etapo medžiotojo bilieto prašymas (teorijos egzaminas)“ (ePolicijos.lt užpildomas prašymas laikyti teorijos egzaminą ir atliekamas apmokėjimas už egzaminą. Pasibaigus medžioklės teorijos egzaminui, komisija per 5 darbo dienas per ePolicija.lt praneša apie egzamino rezultatus ir suteikia galimybę pradėti kitą etapą arba pakartoti tą patį, jeigu egzaminas buvo neišlaikytas.)

Daugiau informacijos apie medžioklės egzaminus rasite čia.

* „Prašymo laikyti medžioklės egzaminą ir privalomų dokumentų pateikimas“ teikiamas tik vieną kartą. Po to teikiamas „Antro etapo medžiotojo bilieto prašymas (teorijos egzaminas)“. Neišlaikius teorijos egzamino, vėl teikiamas tik „Antro etapo medžiotojo bilieto prašymas (teorijos egzaminas)“.

Medžioklės egzaminai organizuojami ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus, t. y. nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. ir nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d.

Informacija apie medžioklės egzaminus skelbiama čia.

Informacijos apie medžioklės egzaminus ir reikalingus dokumentus rasite čia.

Išsamią informaciją, kaip pateikti prašymą per ePolicija.lt, rasite čia.

Komisija peržiūri ir patvirtina prašymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jei praėjus šiam terminui būsena vis dar yra „Laukiama“, kreipkitės į atitinkamo regiono Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos pirmininką. Pirmininkų kontaktus rasite čia.

Prašymo atmetimo priežastis galite rasti ePolicija.lt pateikto pranešimo pastabose.

Daugiau informacijos apie medžioklės egzaminus rasite čia.

Pateikus prašymą reikia apmokėti tik už teorijos egzaminą. Už praktikos egzaminą mokėsite tik tada, kai pildysite III etapo prašymą „Trečio etapo medžiotojo bilieto prašymas (praktikos egzaminas)“.

Daugiau informacijos apie medžioklės egzaminus galite rasti čia.

Susimokėti galite per ePolicija.lt arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitas. Jei mokate per VMI, kartu su prašymu laikyti egzaminą turite pridėti mokėjimo pavedimo kopiją.

VMI sąskaitas, įmokos kodą ir kitą naudingą informaciją apie medžioklės egzaminus rasite čia.

Taip, mokėjimas užskaitomas. Pavedimo kopiją reikia pateikti teikiant prašymą laikyti teorijos ar praktikos egzaminą – ją pridėkite kaip priedą prie atitinkamo prašymo. Informacija apie pateiktą mokėjimą bus matoma PEPS sistemoje (ePolicija.lt) prie pateikto prašymo.

Mokėjimo paskirtyje galima nurodyti „Už teorijos egzaminą“ ir „Už praktikos egzaminą“.

Dėl konkretaus atvejo prašome kreiptis į atitinkamo regiono Teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos pirmininką. Pirmininkų kontaktus rasite čia.

Taip. Egzamino būsena PEPS sistemoje (ePolicija.lt) pasikeičia į „Įvykdyta“ po to, kai komisija suveda egzamino rezultatus, nepriklausomai nuo to, ar egzaminas buvo išlaikytas.

Būsena „Vykdoma“ išlieka tol, kol komisija neįvertina egzamino rezultatų. Pasibaigus teorijos ar praktikos egzaminui, komisija per 5 darbo dienas PEPS sistemoje (ePolicija.lt) suveda rezultatus. Tuomet būsena pasikeičia į „Įvykdyta“ – jei egzaminas išlaikytas, suteikiama galimybė pradėti kitą etapą, o neišlaikius – teikti prašymą perlaikyti.

Taip. Jei į egzaminą neatvykstama, prašymo būsena PEPS sistemoje (ePolicija.lt) pasikeičia – prašymas atmetamas, nurodant pastabą, kad asmuo egzamino tą dieną nelaikė.

Egzaminą galėsite perlaikyti kitu komisijos paskirtu laiku. Informacija apie medžioklės egzaminų datas skelbiama Aplinkos apsaugos departamento interneto svetainės skiltyje Medžioklės egzaminai.

Jei neišlaikėte medžioklės teorijos ar praktikos (šaudymo) egzamino tris kartus, privalote iš naujo baigti medžiotojų mokymo kursus. Pateikdami prašymą laikyti egzaminą, turite pridėti naują kursų baigimo pažymėjimą.

Daugiau informacijos apie medžioklės egzaminus galite rasti čia.

Elektroninis medžiotojo bilietas išduodamas per 5 darbo dienas jei nėra Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 str. 2 d. nurodytų aplinkybių, dėl kurių teisė medžioti negali būti suteikta.

Įvykdęs pažeidimus, nurodytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 17 dalyje.

Teisės medžioti atėmimas nuo 11 mėnesių iki 1 metų 6 mėnesių gresia už:

• medžiotojo buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose medžiotojas neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas;  
• neblaivaus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) medžiotojo dalyvavimą medžioklėje.

Teisės medžioti atėmimas nuo 1 metų 3 mėnesių iki 2 metų gresia už:

• pakartotinį neblaivaus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) medžiotojo dalyvavimą medžioklėje.

Teisės medžioti atėmimas nuo 1 metų 8 mėnesių iki 2 metų 6 mėnesių gresia už:

• medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtą sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą;
• neblaivaus (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) medžiotojo dalyvavimą medžioklėje.

Teisės medžioti atėmimas nuo 2 metų 3 mėnesių iki 3 metų gresia už: 

• pakartotinį neblaivaus (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) medžiotojo dalyvavimą medžioklėje.

Teisės medžioti atėmimas nuo 3 metų iki 5 metų gresia už: 

• medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ir medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse;
• pakartotinį medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse;
• gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtą sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą;
• neblaivaus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų medžiotojo dalyvavimą medžioklėje;
• medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo, kuris įtariamas neblaivumu ar apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atsisakymą pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Teisės medžioti atėmimas nuo 4 metų iki 5 metų gresia už:

• pakartotinį neblaivaus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų medžiotojo dalyvavimą medžioklėje; 
• pakartotinį medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo, kuris įtariamas neblaivumu ar apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atsisakymą pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Per ePolicija.lt pateikite prašymą „Turimo medžiotojo bilieto registravimas“. Pildant prašymą reikia pridėti skenuotą arba nufotografuotą medžiotojo bilieto kopiją. Jei pažymėjimo nuotraukos neturite, bus naudojama nuotrauka, kurią pateikėte pildydami prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Medžiotojo bilietas išduodamas elektronine forma. Jei medžiotojas, turintis elektroninį medžiotojo bilietą, nori gauti atspausdintą bilietą, per ePolicija.lt turi pateikti prašymą „Medžiotojo bilieto išdavimas turintiems teisę medžioti (atspausdinto medžiotojo bilieto išdavimas)“ ir sumokėti nustatyto dydžio valstybės rinkliavą už jo išdavimą. Išnagrinėjus prašymą, atspausdintas medžiotojo bilietas bus išsiųstas prašymą pateikusiam medžiotojui jo gyvenamosios vietos adresu.

Daugiau informacijos apie elektroninį medžiotojo bilietą rasite čia.

Medžiotojo bilietas yra neterminuotas – jo galiojimo laikas neribojamas.

Visą informaciją rasite atmintinėje.

Visą informaciją rasite atmintinėje.

Ne, ši paslauga yra nemokama.

Informacijos, kaip pasikeisti popierinį medžiotojo bilietą į elektroninį, rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Užsienio šalies medžiotojo bilietas į lietuvišką nekeičiamas. Tokiu atveju reikės laikyti medžioklės egzaminą Lietuvoje.

Galima medžioti svečio teisėmis fiziniam asmeniui, turinčiam Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje.

2024 m. liepos 1 d. įsigaliojus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimams, medžiotojams nebeprivaloma kas trejus metus atlikti saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo. Tačiau medžiotojų klubus ar būrelius vienijančios asociacijos ir toliau organizuos šiuos patikrinimus. Svarbu paminėti, kad įsigaliojus minėtiems pakeitimams, teisės medžioti turėjimas nebesiejamas su prievole būti atlikusiam saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą.

Naktinius taikiklius leidžiama naudoti tik medžiojant tykojant. Naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, naudoti galima medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

Informacijos apie medžioklės įrankius, priemones ir būdus rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Taip, taikikliai, turintys dienos ir nakties režimų perjungimo funkciją, laikomi naktiniais taikikliais.

Informacijos apie medžioklės įrankius, priemones ir būdus rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Medžiotojų būrelių, klubų vadovams (registruotiems Registrų centre) yra automatiškai suteikiama teisė prisijungti prie elektroninio Medžioklės žurnalo (BĮIP). Norint prisijungti, turite jungtis per Elektroninius valdžios vartus, atkreipiame dėmesį, kad medžiotojų būrelių, klubų vadovai turi jungtis juridinio asmens vardu, išskyrus vadovai, atstovaujantys klubą pagal įgaliojimą, turi jungtis kaip fiziniai asmenys.

Tad pirmiausiai rekomenduojame patikrinti, ar jungiantis prie Medžioklės žurnalo (BĮIP) per Elektroninius valdžios vartus, pasirinkote tinkamą vartotojo kategoriją, t. y. – „Juridiniam asmeniui“ / „Fiziniam asmeniui“. Detalesnes instrukcijas rasite čia

Jeigu vis tiek susiduriate su problemomis jungiantis prie sistemos, prašome informuoti mus el. paštu [email protected].

Programėlę „Medžioklės žurnalas“, skirtą mobiliesiems įrenginiams, galima atsisiųsti nemokamai iš „Google Play“, „App Store“. Taip pat ja galima naudotis prisijungus adresu zurnalas.biip.lt. 

Jei esate medžiotojų klubo narys, kreipkitės į savo medžiotojų klubo vadovą arba administratorių dėl prieigos suteikimo. Medžiotojų klubo vadovas arba administratorius patikrins jūsų narystę klube ir suteiks jums prieigą prie Medžioklės žurnalo (BĮIP). 

Jeigu prieiga jums jau yra suteikta, detalias prisijungimo instrukcijas rasite čia.

Kad galėtumėte prisijungti prie Medžioklės žurnalo (BĮIP) kaip laisvasis medžiotojas, turite turėti elektroninį medžiotojo bilietą. Informacijos, kaip popierinį medžiotojo bilietą pakeisti į elektroninį, rasite čia.

Jei jau turite elektroninį medžiotojo bilietą, prašome kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą el. paštu [email protected] ir specialistai suteiks jums prieigą.

Instrukcijas, kaip prisijungti prie Medžioklės žurnalo (BĮIP), rasite čia.

Papildoma informacija apie sumedžiotą vilką turi būti įvedama Medžioklės žurnalo (BĮIP) skiltyje Laimikiai, paspaudus ant užregistruoto laimikio kortelės mygtuką Pateikti papildomus duomenis.

Informacijos, kaip vykdyti medžioklę naudojantis Medžioklės žurnalu (BĮIP), galite rasti čia.

Jei medžiotojas neturi išmaniojo telefono, sumedžiotą gyvūną jis gali užregistruoti ir naudodamasis mygtukiniu telefonu. Tam reikia paskambinti telefonu +370 694 99967 ir vadovautis automatinio atsakiklio (roboto) pateikiamomis instrukcijomis. Daugiau informacijos rasite čia.

Įvykio aplinkybės turi būti pateikiamos Medžioklės žurnalo (BĮIP) skiltyje Laimikiai, užregistravus sumedžiotą gyvūną. Reikia paspausti ant užregistruoto laimikio kortelės ir pasirinkti Rašyti įvykio aplinkybes.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės

Ataskaitos turi būti pateiktos kasmet iki gegužės 1 d. Nuo 2025 m. ataskaitas galima pateikti tik per Medžioklės žurnalą (BĮIP).

Daugiau informacijos apie ataskaitų teikimą rasite čia.

Medžioklės lapas turi būti pildomas tvarkingai ir aiškiai. Jeigu padaroma klaida, tai klaidingas įrašas perbraukiamas tiesia horizontalia linija, šalia užrašoma teisingai, taisymo data, pasirašoma.

Jeigu taisomas įrašas apie sumedžiotą gyvūną, medžioklės vadovas nedelsdamas, prieš taisydamas, tel. +370 5 273 2995 informuoja Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Pranešimų priėmimo tarnybą, kuri šią informaciją vertina ir priima sprendimą dėl informacijos patikrinimo, informaciją perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu – AAD būdraujančiam pareigūnui.

Daugiau informacijos rasite Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse

Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 21 punktu, medžioklės vadovas medžioklės lapo apačioje pasirašo išnaudojus popierinį medžioklės lapą, todėl pasirašius naudoti jo nebegalima.

Medžioklės plotų naudotojai savo limitus gali matyti Medžioklės žurnale (BIIP).

Kai medžioklėje varant vieno varymo metu arba medžioklėje tykojant, kurioje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, sumedžiojama daugiau medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, nei yra limito šiems gyvūnams sumedžioti likutis, medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant - pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (1 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD elektroniniu paštu ([email protected]). Plačiau čia.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nurodyta, kad:

15.3. medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, ne šio termino metu, arba medžiojamojo gyvūno, kuriam nenustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną laikydamiesi šių reikalavimų:

15.3.1. medžioklės plotų naudotojas apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą nedelsdamas įrašo antrojoje medžioklės lapo pusėje, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoja gyvūno sužeidimo, sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu +370 5 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo tarnybą, kuri šią informaciją nedelsdama perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu – AAD pasyviai budinčiam namie pareigūnui (toliau – pareigūnas);

15.3.2. pareigūnas, gavęs informaciją apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą, ne vėliau kaip per 1 valandą telefonu apklausia medžioklės plotų naudotoją apie įvykio aplinkybes ir suteikia leidimą doroti sumedžiotą gyvūną arba praneša apie būtinybę atidėti dorojimą laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 4 val. Pareigūnas gali prašyti medžioklės plotų naudotojo elektroninėmis priemonėmis jam atsiųsti vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotus gyvūno sužalojimo ar ligos požymius;

15.3.3. gavęs pareigūno leidimą doroti sumedžiotą gyvūną, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną laikydamasis Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 „Dėl Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų patvirtinimo“ (toliau ‒ Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai). Gavęs pareigūno nurodymą dorojimą atidėti, medžioklės plotų naudotojas sumedžiotą gyvūną nugabena į medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelę ar medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpą, kur jis laikomas, kol pareigūnas savarankiškai arba kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio atstovu ne vėliau kaip per nustatytą dorojimo atidėjimo terminą apžiūrės sumedžiotą gyvūną ir, surašę laisvos formos aktą, patvirtins sumedžiojimo pagrįstumą. Jeigu per nustatytą dorojimo atidėjimo laiką pareigūnas neatvyks apžiūrėti sumedžioto gyvūno, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną;

15.3.4. sumedžiojęs sužeistą, sužalotą arba akivaizdžiai sergantį medžiojamąjį gyvūną, kuriam nenustatytas jo medžiojimo terminas, medžioklės plotų naudotojas apie tai nedelsdamas įrašo antrojoje medžioklės lapo pusėje, užpildo atitinkamą aktą (2 priedas) ir telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo tarnybą. Jeigu pareigūnas atvyksta apžiūrėti ir įvertinti gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo pagal Medžioklės taisyklių 15.3.3 papunktį, medžioklės plotų naudotojas jam pateikia surašytą aktą (2 priedas), šį pareigūnas įvertina ir priima sprendimą dėl gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną AAD informuoja mokslo įstaigas, atliekančias laukinių gyvūnų tyrimus, ir pateikusias atitinkamus išankstinius prašymus skirti tokių gyvūnų ar jų dalių tyrimams, ir pasiūlo šiuos gyvūnus ar jų dalis panaudoti mokslo tyrimams. Jei mokslo įstaigos atsisako paimti gyvūną ar jo dalis tyrimams, AAD informuoja medžioklės plotų naudotoją, kad jis gali naudoti šį gyvūną ar jo dalis savo reikmėms. Jeigu medžioklės plotų naudotojas ketina tokį gyvūną ar jo dalis naudoti savo reikmėms, o pareigūnas nebuvo atvykęs apžiūrėti ir įvertinti gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo pagal Medžioklės taisyklių 15.3.3 papunktį, medžioklės plotų naudotojas privalo surašytą aktą (2 priedas) ir artimiausią darbo dieną pristatyti pareigūnui, kuris vertina gautą informaciją ir priima sprendimą dėl gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo Aktą medžioklės plotų naudotojas saugo ir naudoja kaip gyvūno teisėtą paėmimą iš gamtos įrodantį dokumentą;

15.3.5. kai medžioklės plotų naudotoją pareigūnas iškviečia nutraukti autoįvykio ar kito įvykio metu sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno kančias, jis apie sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno kančių nutraukimą šį gyvūną sumedžiojant įrašo į medžioklės lapo antroje pusėje ir užpildo atitinkamą aktą (2 priedas). Kiti Medžioklės taisyklių 15.3.1‒15.3.3 papunkčiuose nurodyti reikalavimai netaikomi.

Paėmimu iš gamtos laikomas gyvūnų sumedžiojimas, sužvejojimas, sugavimas tam pritaikytomis priemonėmis ar be jų, taip pat gyvūnų, augalų ar grybų rinkimas ar kitoks paėmimas iš gamtinės aplinkos, taip pat jų sunaikinimas. Paimti saugomas rūšis, įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus, iš gamtos, filmuoti, fotografuoti, stebėti, kai saugomos rūšies gyvūnai yra trikdomi, naudoti  saugomas rūšis mokslo tiriamiesiems darbams, tvarkyti ir ardyti laukinių paukščių lizdus leidžiama fiziniam asmeniui, juridiniam asmeniui ir kitai organizacijai, jų atstovybei ir filialui, turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą naudoti saugomas rūšis. Plačiau

Pribaigus saugomos rūšies laukinį gyvūną reikėtų nedelsiant apie tai pranešti skubiosios pagalbos telefonu 112.

Nutrenkus, radus sužeistą ar nugaišusį laukinį gyvūną reikia kreiptis skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, kurie nukreipia į Aplinkos apsaugos departamentą. 

Draudžiama paimti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, susidūrus su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis iš radimo vietos prieš tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui, Aplinkos apsaugos departamentui ir negavus leidimo paimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Jei gyvūnas ar jo dalys paimami apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas ar jo dalys paimti neteisėtai. 

Pranešti skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112 ir jie priims sprendimą dėl tolimesnių veiksmų.

Informacijos, kaip elgtis radus sužeistą, sergantį laukinį gyvūną, galite rasti ir Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Laikinai paimti laukinius gyvūnus iš jų natūralių buveinių (gamtinės aplinkos) laikinos globos ir gydymo tikslais ir juos laikyti nelaisvėje leidžiama be leidimo naudoti laukinius gyvūnus. Nelaisvėje laikomiems laukiniams gyvūnams, paimtiems iš buveinių globos ir gydymo tikslais, turi būti sudaromos tinkamos sąlygos išgijimui vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 5 priedo 5 lentelės laikymo reikalavimais.

Informacijos, kur kreiptis radus sužeistą ar sergantį laukinio gyvūno jauniklį, rasite čia.

Radę paukštį ar kitą laukinį gyvūną pirmiausia įsitikinkite, ar jam reikalinga pagalba. Pasikonsultuoti galite su Laukinių gyvūnų globos centru (LSMU) tel. +370 605 72837, el. paštu [email protected]. Tik įsitikinę, kad pagalba reikalinga, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.

Informacijos, kaip elgtis radus sužeistą, sergantį laukinį gyvūną, galite rasti ir Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos, jų atstovybės ir filialai, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus, privalo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Prašymo formą galite atsisiųsti čia (4 priedas). Prašymą reikia siųsti el. paštu [email protected].

Įsigijus laikymui aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laukinius gyvūnus, būtina turėti jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Įvežant juos iš kitų valstybių, būtina turėti leidimus, išduotus pagal Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių reikalavimus.

Žymėti privaloma visus nelaisvėje laikomus saugomus gyvūnus, įrašytus į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos I ir II priedus ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 „Dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą“ A, B, C priedus.

Leidimo turėtojai privalo tvarkyti registrą, kuriame įrašomi duomenys apie laikomus laukinius gyvūnus (rūšis, laukinių gyvūnų skaičius, amžius, lytis, sveikata, gimimo ir gaišimo datos, įsigijimo šaltinis, informacija apie laukinių gyvūnų perkėlimą, pervežimą į kitą vietą). Registre įrašai daromi apie kiekvieną gyvūną, įrašai atnaujinami per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo. Draudžiama į registrą įtraukti neteisingus duomenis apie nelaisvėje laikomus laukinius gyvūnus. Registras ir Leidimas turi būti pateikiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams paprašius.

• Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės 
• Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas

Asmenys, ketinantys laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje, Aplinkos apsaugos agentūrai įteikia tiesiogiai (A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius), išsiunčia paštu, el. paštu [email protected] ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nustatytos formos prašymą leidimui laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus gauti.

Prašyme nurodomi pageidaujamų nelaisvėje laikyti laukinių gyvūnų moksliniai lietuviški ir (arba) lotyniški pavadinimai. Su prašymu pateikiami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai ar jų kopijos, žemės nuosavybės teisę ar kitą valdymo teisę patvirtinantys dokumentai ar jų kopijos, žemės sklypo (statinio) planas su numatomo įrengti aptvaro schema. Jei žemės sklypas priklauso bendrosios nuosavybės teise, prie prašymo pridedami žemės sklypo bendraturčių sutikimai. Jeigu aptvarą ar voljerą numatoma įrengti miške, pateikiamas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje. 

Neturint teisėtą įgijimą patvirtinančių dokumentų ir Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti gyvus ar negyvus paukščius, jų lengvai atpažįstamas dalis ir gaminius iš jų, yra draudžiama.

• Draudžiama prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų, jeigu tai prieštarautų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių nuostatoms, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) nuostatoms ir papildomų CITES konvencijos rezoliucijų reikalavimams. 
• Draudžiama parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti gyvus ar negyvus paukščius, jų lengvai atpažįstamas dalis ir gaminius iš jų, jeigu šie paukščiai priskiriami bet kuriai Europos Sąjungos teritorijoje natūraliai paplitusiai paukščių rūšiai;
• Draudžiama parduoti ar mainyti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti ar mainyti gyvus ar negyvus gyvūnus, jų lengvai atpažįstamas dalis ir gaminius iš jų, jei jie pagauti ar kitaip paimti iš gamtos europinėje valstybių narių, kurioms taikoma sutartis, teritorijoje ir priskiriami bet kuriai rūšiai, įtrauktai į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą.
• Draudžiama prekiauti į Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A priedą įtrauktų rūšių egzemplioriais neturint Tarybos reglamente (EB) 865/2006 48 straipsnyje nurodytų komercinio naudojimo sertifikatų.
• Draudžiama prekiauti laukiniais gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų neturint teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų (jeigu jie reikalingi).
• Leidimą prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, jų dalimis išduoda Aplinkos apsaugos agentūra.

Kokie yra teisėto įsigijimo dokumentai?

• Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, numatyti leidimai ir kiti dokumentai (jų kopijos) medžiojamajam gyvūnui sumedžioti, jei jiems sumedžioti būtinas toks leidimas.
• Žvejybos leidimai ir (ar) limitai arba išrašai iš šių gyvūnų žvejybos žurnalų – žuvims ir vėžiagyviams.
• Laisvos formos laukinių gyvūnų veisimą nelaisvėje patvirtinančios pažymos ar aktai, išduoti Aplinkos apsaugos departamento, – nelaisvėje išveistiems gyvūnams ir nurodyti Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše.
• Laisvos formos pažymos ar aktai, patvirtinantys dirbtinį laukinių augalų ir grybų padauginimą tam pritaikytoje kontroliuojamoje aplinkoje, išduoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.
• Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos laisvos formos pažymos apie rastus žuvusius saugomų rūšių egzempliorius, išduotos vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu.
• Leidimas naudoti laukinius gyvūnus ar saugomų rūšių laukinius gyvūnus, augalus ir grybus, jei toks leidimas būtinas vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ar kitų teisės aktų reikalavimais.
• Pirkimo ir pardavimo dokumentai su tiksliai nurodytais įsigytų laukinių gyvūnų, augalų ir grybų jų dalių ir gaminių iš jų kilme, rūšimis, požymiais ir kiekiu.
• 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 865/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2019/220 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 865/2006), nustatyti dokumentai (leidimai, sertifikatai, etiketės).
• Pažyma, atitinkanti 2015 m. spalio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/1850, kuriuo nustatomos išsamios Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių įgyvendinimo taisyklės (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/1850), reikalavimus ir išduota įstaigos, įtrauktos į Europos Komisijos pripažintų įstaigų sąrašą, atitinkanti Komisijos Reglamente (ES) Nr. 2015/1850 nustatytus reikalavimus.
• Perdavimo–priėmimo aktas, nurodytas Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos apraše.
• Kiti teisės aktuose nustatyti dokumentai (pvz., sąskaita faktūra, kurioje nurodytas Reglamente (ES) Nr. 2015/1850 nurodytos pažymos numeris).

Prašymą (paraišką) leidimui įvežti (išvežti) gyvūnus, jų dalis, gaminius iš jų ir (ar) saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus gauti fiziniai ar juridiniai asmenys teikia Aplinkos apsaugos agentūrai, kai ketinama į Lietuvos Respubliką įvežti medžioklės trofėjus iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ar kai ketinama medžioklės trofėjus išvežti į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis.

Leidimą galite užsisakyti čia

Pilkasis vilkas yra įrašytas į draudžiamų prekiauti laukinių gyvūnų sąrašą. Plačiau čia

Rastus žuvusius saugomų rūšių egzempliorius paimti draudžiama, išskyrus atvejus, kai:

1. jie surenkami ir sunaikinami Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gaišenų tvarkymą, nustatyta tvarka;
2. kai egzempliorius bus naudojamas mokslo, mokymo įstaigose ar saugomų teritorijų direkcijose mokslo ar mokymo tikslais ir jo paėmimo faktas nurodomas Aplinkos apsaugos departamento išduotoje pažymoje;
3. egzempliorius tiesiogiai pristatomas ir atiduodamas į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų ar Lietuvos jūrų muziejų.

Asmuo, radęs ir paėmęs saugomos rūšies egzempliorių, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas raštu arba el. paštu [email protected] kreipiasi į Aplinkos apsaugos departamentą, kad šis išduotų pažymą dėl rasto žuvusio saugomos rūšies egzemplioriaus. Pažyma išduodama tik pristačius egzempliorių ar įsitikinus vietoje arba iš pateiktų nuotraukų, kad jis žuvęs. Ši pažyma yra teisėtą įsigijimą patvirtinantis dokumentas. Ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po pažymos išdavimo saugomos rūšies egzempliorius perduodamas pažymoje nurodytai įstaigai. Taigi leidimai pasidaryti iškamšą asmeniniams tikslams nenumatyti ir neišduodami.

Aptvaruose, voljeruose ir kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų ataskaita turi būti pateikiama kiekvienais metais iki sausio 10 dienos. 

Daugiau informacijos apie Aptvaruose, voljeruose ir kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų ataskaitą.

Užpildyta ir pasirašyta Aptvaruose, voljeruose ir kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų ataskaita teikiama Aplinkos apsaugos departamentui el. paštu [email protected] arba raštu (tiesiogiai atvykus į Aplinkos apsaugos departamentą). 

Daugiau informacijos apie Aptvaruose, voljeruose ir kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų ataskaitą rasite čia.

Taip. Jeigu laukinių gyvūnų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nelaikoma, ataskaitoje (lentelės laukelyje Kiekvienos leidime nurodytos laukinių gyvūnų rūšies individų skaičius) įrašykite „0“. 

Jeigu laukinių gyvūnų nelaikote ir nebeplanuojate laikyti, prašome kreiptis į leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduodančią Aplinkos apsaugos agentūrą dėl turimo leidimo panaikinimo. 

Daugiau informacijos apie Aptvaruose, voljeruose ir kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų ataskaitą.

Jeigu nėra galimybės įvertinti individų skaičiaus ar masės (dėl amžiaus, egzempliorių pažeidžiamumo, fiziologinių savybių, jautrumo ar veisimosi ypatybių (pvz., dėlių), ataskaitoje galima pateikti praėjusių metų (t. y. metais anksčiau nei metai, už kuriuos teikiama ataskaita) apytikslį išveistų ir užaugintų suaugusiųjų individų skaičių ir datą, kada individai buvo suskaičiuoti. Apytikslį skaičių ir datą įrašykite lentelės laukelyje Pastabos. 

Daugiau informacijos apie Aptvaruose, voljeruose ir kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų ataskaitą rasite čia.

Draudžiama tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius arba sunaikinti lizdus. Kai lizdas jau yra užbaigtas, traktuojama, kad tai yra svarbi veisimosi vieta paukščiui ir jo naikinimas paukščio perėjimo metu yra neteisėtas, už kurį gresia administracinė atsakomybė.

Plačiau tai detalizuojama Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 15 straipsnyje.

Informacijos apie paukščių lizdų perkėlimą ir ardymą rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Gandrai yra priskiriami saugomajai rūšiai, todėl yra draudžiama tyčia naikinti, sunaikinti arba pažeisti jų lizdus ar kiaušinius. 

Informacijos apie lizdų perkėlimą ir ardymą rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Lizdų pašalinimui reikalingas leidimas. 

Informacijos apie paukščių lizdų perkėlimą ir ardymą rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Kreiptis į vietinę savivaldybę.

Žemės, miško, vandens telkinio savininkams, valdytojams ar naudotojams ištisus metus rankinėmis ir mechaninėmis priemonėmis leidžiama ardyti bebrų pastatytas užtvankas. Neperspektyvių bebraviečių ardymui leidimas nereikalingas. Bebravietė laikoma neperspektyvia (likviduotina), jeigu dėl bebrų veiklos kyla grėsmė atsirasti didelei žalai automobilių keliams, pastatams, melioracijos statiniams, žemės ūkio pasėliams, kitoms naudmenoms, miškui.

Medžioklės plotuose bebrai medžiojami nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d., dėl jų sumedžiojimo reikia kreiptis į medžioklės plotų naudotoją (medžiotojų būrelį, klubą).

Jei norima sumažinti bebrų populiacijos gausą teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, pavyzdžiui, urbanizuotose (užstatytose statiniais, įrenginiais bei jų priklausiniais su naudojamais žemės sklypais) teritorijose, reikėtų teikti Aplinkos apsaugos departamentui prašymą (el. paštu [email protected]) dėl jų populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo išvados išdavimo. Prašyme turi būti nurodyta vardas ir pavardė, adresas (juridinio asmens – pavadinimas, buveinė), gyvūno, kurio populiacijos gausą siekiama reguliuoti, rūšies pavadinimas, kokioje teritorijoje bus vykdomas populiacijos gausos reguliavimas, tikslas, populiacijos gausos reguliavimo priemonės, laikotarpis.

Savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus ornitologiniuose draustiniuose esančius vandens telkinius, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, leidžiama žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d.

Nesavaeigė plaukiojimo priemonė – vidaus degimo variklio neturinti plaukiojimo priemonė (burinė jachta, baidarė, kanoja, vandens dviratis, irklinė valtis, guminė valtis, kajakas, katamaranas ir kt.). Plaukiojimas elektros variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis prilyginamas plaukiojimui nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis;

Savaeigė plaukiojimo priemonė – vidaus degimo variklį turinti plaukiojimo priemonė, taip pat laivas su oro pagalve, oro sraigtu varomas laivas ir kt.

Daugiau informacijos rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtose atmintinėse.

Dėl vandens kelių ir su jais susijusios informacijos rekomenduojame kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją ar Vidaus vandenų kelių direkciją.

Vandens telkiniuose, kuriuose draudžiama plaukioti tam tikro galingumo savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, taip pat draudžiama: 

• Laikyti ir ne plaukiojimo tikslais naudoti plaukiojimo priemones.
• Plaukioti išjungus leidžiamą galingumą viršijančius variklius, išskyrus:

1. Perplaukimą į kitą vandens telkinį, kuriame tokio galingumo varikliu leidžiama plaukioti, ir grįžimą.
2. Plaukiojimą vandens telkiniuose, kuriuose yra nustatyti vidaus vandenų keliai.
3. Nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos vandens telkiniuose, kuriuose nedraudžiamas plaukiojimas nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kai plaukiama vidaus degimo variklius iškėlus iš vandens ir užfiksavus aukščiausioje padėtyje.

Informacijos apie plaukiojimo aplinkosaugos reikalavimus galima rasti Aplinkos apsaugos departamento atmintinėse.

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti upėse. Plačiau čia

Plaukiojimo sezonas prasideda, kai ištirpsta ledas, ir baigiasi susidarius pastoviai ledo dangai. Jei ledo danga nesusidaro, sezonas laikomas trunkančiu nuo balandžio 1 d. iki kovo 15 d.

Informacijos apie tai, kokio galingumo vidaus degimo varikliais galima plaukioti konkrečiuose vandens telkiniuose, rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtose atmintinėse.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus, kai reikia į vandenį nuleisti plaukiojimo priemones arba užvažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ant paviršinio vandens telkinio ledo, jeigu teisės aktuose tokia veikla šiame telkinyje leidžiama. Plačiau čia

Upėse savaeigėmis transporto priemonėmis plaukioti draudžiama. Pastebėtina, kad šis aplinkosauginis draudimas negalioja vidaus vandens keliuose, kurie įrengti ir kai kurių upių ruožuose. Visais klausimais, susijusiais su laivyba vidaus vandens keliuose, rekomenduojame pagal kompetenciją kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją ar Vidaus vandenų kelių direkciją.

Informacijos apie plaukiojimo aplinkosaugos reikalavimus galima rasti Aplinkos apsaugos departamento atmintinėse.

Plaukioti vandens motociklu leidžiama eksploatuojamuose vidaus vandenų keliuose ir tam tikruose vandens telkiniuose, kurių sąrašą rasite čia.

Išsamią informaciją apie leidžiamas vietas, laikotarpius ir plaukiojimo sąlygas rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Plaukioti galima plaukiojimo priemone, kurios bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8kW).

Ekrano gamyklos tvenkinys, esantis Panevėžyje, yra 78,6 ha. O ne saugomose teritorijose, didesniuose kaip 10 ha vandens telkiniuose galimas plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kai jų bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8kW,) nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos.

Išimtis: leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), visą plaukiojimo sezoną Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių nustatytomis vandens turizmo trasomis, teikiant viešąją paslaugą – pažintinį plaukiojimą pramoginiu laivu.

Aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginių reikalavimų 4.2.3 papunktyje nustatyta, kad vandens telkiniuose, kuriuose draudžiama plaukioti tam tikro galingumo savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, taip pat draudžiama plaukioti išjungus leidžiamą galingumą viršijančius variklius, išskyrus plaukiojimą nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos vandens telkiniuose, kuriuose nedraudžiamas plaukiojimas nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kai plaukiama vidaus degimo variklį (-ius) iškėlus iš vandens ir užfiksavus aukščiausioje padėtyje.

Tačiau pažymėtina, kad vandens telkiniuose, kuriuose draudžiama plaukioti bet kokio galingumo savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, šis draudimas yra imperatyvus. T. y. draudžiama plaukioti bet kokio galingumo savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, o draudimas nėra siejamas tik su tam tikru galingumu. Todėl teikiame nuomonę, kad tokiuose vandens telkiniuose 4.2.3 papunktyje nustatyta išlyga, leidžianti plaukioti vidaus degimo variklį (-ius) iškėlus iš vandens ir užfiksavus aukščiausioje padėtyje, netaikytina.

Lieptas kaip inžinerinis statinys paviršinio vandens telkinio pakrantėje pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 priskiriamas nesudėtingųjų statinių I arba II grupei, priklausomai nuo apskaičiuoto koeficiento (K), kuris nustatomas pagal liepto matmenis ir aukštį.

• Jei K < 10 – lieptas nelaikomas statiniu, nereikia projekto ar statybą leidžiančio dokumento (SLD).
• Jei K ≥ 10 – taikomi atitinkami statinių reikalavimai ir gali reikėti SLD.

SLD išdavimas reglamentuojamas pagal STR 1.05.01:2017 (3 priedo 1 punktą).

Norint statyti lieptą valstybinės reikšmės vandens telkinyje, rekomenduojame kreiptis į savivaldybę, kurios teritorijoje planuojate statyti lieptą, kad sužinotumėte galiojančias taisykles ir procedūras.

Svarbu. Lieptas negali užtverti praėjimo pakrantės juosta, reikia laikytis aplinkosaugos reikalavimų.

Jei vieta, kurioje norima statyti vagonėlį, patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną, statyti vagonėlį yra draužiama, kadangi pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 str. 1 d. 10 p. paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioje dalyje nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

• sodybose (ne daugiau kaip vienas vagonėlis);
• kempinguose;
• prie statomų ir (ar)rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;
• mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti;
• turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;
• kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;
• nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zona nustatoma vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu.

Galima įrengti nedidesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį, laikantis aplinkosaugos reikalavimų ir nepažeidžiant kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

Reikalavimai pateikiami Nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimo, rekonstravimo, likvidavimo ir tvarkymo reikalavimų apraše.

Planuojant įrengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį Šiaurės Lietuvos karstiniame regione (kurio teritorijos nustatytos pagal įsakymą Dėl Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemių, priskiriant karstinių reiškinių intensyvumo grupėms, nustatymo), būtina pateikti šiuos dokumentus Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai:

1. Prašymą dėl nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo (forma):

• pateikiamą tiesiogiai;
• arba pasirašytą kvalifikuotu el. parašu;
• arba elektroninėmis priemonėmis, kurios užtikrina teksto vientisumą ir asmens tapatybę.

2. Telkinio brėžinį, kuriame nurodoma:

• gylis, plotas, profilis;
• pakrantės apsaugos juosta (jei ji patenka į kito asmens žemę – būtinas rašytinis sutikimas).

3. Žemės sklypo planą su pažymėta telkinio vieta ir koordinatėmis (LKS sistemoje).

4. Iškasto grunto ir derlingojo dirvožemio sluoksnio tvarkymo būdą:

• plane pažymėtos paskleidimo vietos;
• jei gruntas bus tvarkomas kitame sklype – pateikiamos to sklypo koordinatės.

5. Kitą, pagal teikėjo nuomonę, svarbią su įrengimu susijusią informaciją.

Daugiau informacijos Nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir naudojimo aplinkosaugos ir melioracijos sistemų apsaugos reikalavimų apraše.

Taip, tokiai dirbtinio paviršinio vandens telkinio pakrantei taikomos pakrantės apsaugos juostos ir zonos, kaip numatyta teisės aktuose dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai:

• atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai;
• statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime;
• už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype.

Atvejus, kai reikia statybos leidimo pavėsinės statybai, rasite šiame straipsnyje.

Įrengiant paplūdimius, turi būti užtikrinta, kad nebus:

1. iškirsti saugotini medžiai, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka gautas leidimas juos kirsti;
2. sunaikintos ar keičiamos esamos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės, Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės;
3. pilamas storesnis kaip 40 cm grunto sluoksnis;
4. keičiama vandens telkinio kranto linija.

Draudžiama įrengti paplūdimį:

1. kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas didesnis kaip 10^o;
2. pelkių ir šaltinynų teritorijose;
3. natūraliose pievose ir akmenynuose;
4. potvynių užliejamose teritorijose;
5. saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse;
6. didesnį kaip 0,5 ha ploto paplūdimį;
7. valstybės saugomose teritorijose, jei jų įrengimo vietos nenumatytos teritorijų planavimo dokumentuose.

Valstybės saugomose teritorijose paplūdimiai, paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) pakrantėje, nekeičiant kranto linijos, gali būti įrengiami tik šių teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose vietose.

Paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės taikomos, kai Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai.

Asmuo, organizuojantis vandens telkinių tvarkymo darbus, pateikia atsakingai institucijai arba direkcijai, jei planuojamas tvarkyti vandens telkinys ar jo dalis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, valstybinio rezervato ar valstybinio parko buferinės apsaugos zonoje, taip pat Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka jai priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ar genetiniuose sklypuose, gamtos paveldo objektuose, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijose, vieną iš šių dokumentų:

• pasirašytą Pranešimą raštu, vykdant vandens telkinių tvarkymo darbus, pagal Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo 1 priedo antrojoje skiltyje nurodytą darbų kiekį:

1. Atsakingai institucijai – kai vykdomi vandens telkinių tvarkymo darbai nėra Saugomoje teritorijoje ir išskyrus 25.1.3 papunktyje nurodytą atvejį;
2. Direkcijai – kai vandens telkinių tvarkymo darbai vykdomi Saugomoje teritorijoje;
3. Aplinkos apsaugos departamentui (el. p. [email protected]) – jei, išskyrus Saugomoje teritorijoje, planuojama įrengti ar tvarkyti tik paplūdimį pakrantėje paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.), nekeičiant kranto linijos, jei nebus vykdomi vandenyje augančios vandens augalijos pjovimo, vandens telkinio valymo, maudyklos įrengimo ar tvarkymo darbai, paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) vandens telkinio dugne.
4. Pasirašytą Projektą (raštu ir kopiją skaitmeniniu formatu) pateikia atsakingai institucijai, vykdant vandens telkinio tvarkymo darbus pagal Aprašo 1 priedo trečiojoje skiltyje nurodytus darbų mastus, nepriklausomai ar tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis yra Saugomoje teritorijoje, ar nėra Saugomoje teritorijoje.

Požeminio vandens gręžinio įteisinimo tvarką prižiūri Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Informaciją apie reikalavimus, reikalingus dokumentus ir veiksmus rasite jų interneto svetainėje.

Atkreipiame dėmesį, kad patvirtintas naujas Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos aprašas, kuris nustato esamų Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarką. Šis Tvarkos aprašas įsigalioja 2025 m. rugpjūčio 1 d. ir galioja iki 2026 m. gruodžio 31 d. Šiuo laikotarpiu asmenys gali teikti dokumentus ir įteisinti neregistruotus gręžinius Tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Leidimus naudoti žemės gelmių išteklius išduoda Lietuvos geologijos tarnyba. Leidimas išduodamas neterminuotam laikotarpiui.

Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius nereikia, norint naudoti:

1. gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;
2. gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;
3. žemės gelmių geoterminę energiją;
4. mažuosius karjerus.

Pageidaujantis gauti leidimą fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, Lietuvos geologijos tarnybai turi raštu pateikti:

1. Prašymą, kuriame turi būti nurodyta: fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, arba fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, šalių pavadinimai, jungtinės veiklos sutarties data ir numeris, buveinė, prašomo suteikti naudoti žemės gelmių išteklių telkinio ar jo dalies pavadinimas, vandenvietės pavadinimas ir kodas Žemės gelmių registre.
2. Jungtinės veiklos sutartį, jeigu prašymą teikia asmenų grupė.
3. Žemės savininko ir valdytojo, kai numatoma naudoti privačioje žemėje, savivaldybės žemės valdytojo, kai numatoma naudoti savivaldybės žemėje, arba valstybinės žemės patikėtinio, kai numatoma naudoti valstybinėje žemėje, rašytinis sutikimas leisti naudoti požeminio vandens išteklius jų žemėje. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, reikia gauti šios įstaigos teritorinio padalinio (pagal žemės buvimo vietą) rašytinį sutikimą.
4. Atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo išvados, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, data ir numeris, kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktos jame nustatytos procedūros.
5. Informaciją apie aprobuotus požeminio vandens išteklius ir suderintą požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektą.

Iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgauto vandens, jo naudojimo ir (arba) perdavimo, perduoto vandens naudojimo, per hidrotechninius statinius praleidžiamo vandens apskaitą savo lėšomis privalo tvarkyti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie:

1. Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą (TIPK) arba taršos leidimą (TL) ir (arba) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (požeminį vandenį) arba kurie iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgauna ar planuoja išgauti 10 m³ ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;
2. vykdo geriamojo vandens viešojo tiekimo veiklą;
3. per parą iš kitų ūkio subjektų gauna 50 m³ ir daugiau vandens, o jų pagrindinė ekonominė veiklos rūšis yra žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, kasyba, karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba, elektros energijos, dujų, garo tiekimas, oro kondicionavimas, vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas, statyba. Vandens kiekis apskaičiuojamas per metus gaunamą ar planuojamą gauti vandens kiekį padalijus iš gavimo dienų skaičiaus;
4. išgauna vandenį iš paviršinio vandens telkinio, įskaitant paviršinio vandens paėmimą energetikai, pramonei, žemės ūkiui, suskystintų gamtinių dujų importo terminalo, žuvininkystės veiklai, per hidrotechninius statinius praleidžiantys paviršinį vandenį ir naudojantys jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse ar planuojantys tai daryti (minėti asmenys, vadovaujantis Vandens įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatomis privalo būti įregistruoti paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše, registravimo tvarka nustatyta minėto įstatymo 9 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas išimtis).

Vandens išteklių apskaitos ir jos ataskaitų teikimo tvarka nustatyta Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos apraše.

Apskaitos duomenys apie paviršinio ir (arba) požeminio vandens išteklių naudojimą teikiami:

1. Už požeminio vandens išteklių naudojimą 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 1 d. Lietuvos geologijos tarnybai Apraše nustatyta tvarka užpildžius Išgauto požeminio vandens apskaitos metinę ataskaitą naudojantis Žemės gelmių registro elektronine paslauga Požeminio vandens gavybos duomenų teikimas (tiek ataskaitos forma tiek instrukcija kaip ją pildyti nurodyta Apraše ir atitinkamuose jo prieduose). Turint klausimų dėl apskaitos duomenų pateikimo, rekomenduojame kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybos specialistus tel. +370 670 7333 arba el. paštu adresu [email protected].
2. Už požeminio ir (arba) paviršinio vandens išteklių naudojimą 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų ne vėliau kaip iki einamųjų metų vasario 15 d. Aplinkos apsaugos agentūrai Apraše nustatyta tvarka užpildžius Vandens naudojimo apskaitos metinę ataskaitą per Aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (IS AIVIKS) (tiek ataskaitos forma, tiek instrukcija, kaip ją pildyti, pateikiama Apraše ir atitinkamuose jo prieduose). Detalesnė informacija skelbiama čia.
3. Ūkio subjektai, išgaunantys mažiau kaip 100 m³ per parą vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio, taip pat praleidžiantys paviršinį vandenį per hidrotechninius statinius ir naudojantys vandenį išgauti hidroenergiją hidroelektrinėse, privalo tvarkyti išgaunamo ar praleidžiamo per hidrotechninius statinius vandens apskaitą: pildyti laisvos formos žurnalą įrašydami vandens išgavimo datą ir išgauto (arba) sunaudoto vandens kiekį (m³ per parą) arba išgauto (arba) sunaudoto vandens kiekio (m³ per parą) duomenis turi fiksuoti informacinių technologijų priemonėmis (išmaniaisiais skaitikliais, mobiliosiomis programėlėmis ir kt.). Duomenis apie sunaudotą (arba) išgautą vandens kiekį privalo saugoti iki kalendorinių metų pabaigos ir pareikalavus pateikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams. Šiame punkte išvardyti ūkio subjektai neteikia Vandens naudojimo apskaitos metinės ataskaitos. Turint klausimų dėl apskaitos duomenų pateikimo rekomenduojame kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūros specialistus konsultavimas.gamta.lt.

Svarbu. Vandens kiekio matavimai turi būti atliekami teisės aktų nustatytais metrologijos reikalavimus atitinkančiais vandens apskaitos prietaisais, prie kurių turi būti įrengti naudojimui reikalingi priėjimai.

Tai yra Aplinkos ministerijos sukurtas įrankis, kuris skirtas užtikrinti individualių nuotekų tvarkymo sistemų apskaitą ir jų naudojimo kontrolę, optimizuoti Europos Komisijai reikalingų duomenų apie individualiai tvarkomas nuotekas surinkimą ir pateikimą. Plačiau

Instrukcijas, kaip naudotis Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS), rasite čia.

Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS) paskyros galiojimą gali pratęsti tik tas asmuo, kuris prijungė naudotoją. Dažniausiai tai yra įmonės vadovas. Todėl pirmiausia reikia kreiptis į asmenį, kuris prijungė prie NTIS.

Paskyros galiojimo pratęsimo veiksmai:

1. Pirmiausia reikia prisijungti prie Nuotekų tvarkymo informacinės sistemos (NTIS).
2. Prisijungus reikia eiti į skiltį „Administravimas“, pasirinkti „Naudotojai“ ir dešinėje pusėje paspausti trijų horizontalių brūkšnelių piktogramą.
3. Atsidariusiame meniu reikia pasirinkti „Redaguoti“.

   

4. Atsidarius redagavimo langui, reikia įvesti naują paskyros galiojimo datą ir paspausti „Išsaugoti“.

Atsakymus apie Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą (NTIS) rasite parengtuose mokymuose. Mokymų įrašus apie NTIS galite peržiūrėti Aplinkos ministerijos sukurtame kanale. 

Taip pat galite naudotis Aplinkos apsaugos departamento parengtomis instrukcijomis, kurias rasite čia.

Visus nuotekų vežėjams aktualius klausimus ir atsakymus rasite čia

Visus nuotekų įrenginių savininkams aktualius klausimus ir atsakymus rasite čia.

Visus nuotekų įrenginių montuotojams (įrengėjams) aktualius klausimus ir atsakymus rasite čia.

Laikant 1–100 SG, tirštąjį mėšlą galima kaupti mėšlidėje, tvarte arba rietuvėje prie tvarto. Rietuvei turi būti parenkama vieta, kurios neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas skysčiams nelaidus ir sandarus sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, užtikrinantis, kad srutos netekėtų į aplinką. Mėšlidė, tirštojo mėšlo rietuvė urbanizuotoje teritorijoje turi būti uždengta lanksčia, vandeniui nelaidžia danga arba ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių, šiaudų, pjuvenų, žemių sluoksniu. Uždengti nebūtina tik tirštojo mėšlo, kuris apdorotas moksliškai pagrįstomis amoniako išsiskyrimą į aplinką ir nemalonius kvapus mažinančiomis priemonėmis (separavimas, probiotikai ar kt.).

Informacijos apie mėšlo, srutų laikymą, tręšimo sąlygas ir kitus aplinkosaugos reikalavimus galite rasti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Pranešimas apie medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą teikiamas per per Biologinės įvairovės informacinę sistemą (BĮIP). Išsami pateikimo tvarka ir instrukcija pateikiama čia.

• Laikant 1–100 SG, tirštąjį mėšlą galima kaupti mėšlidėje, tvarte arba rietuvėje prie tvarto. Rietuvei turi būti parenkama vieta, kurios neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas skysčiams nelaidus ir sandarus sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, užtikrinantis, kad srutos netekėtų į aplinką.
• Laikant 10 SG ar daugiau, srutų ir skystojo mėšlo kauptuve privaloma taikyti aplinkos oro taršos ir nemalonių kvapų mažinimo priemones. Tai gali būti kietosios sandarios stogo dangos, lanksčiosios dangos (tentai), vientisos plūdriosios dangos (plastiko lakštų, granulių, lengvų birių medžiagų, pripučiamos, šiaudų, natūraliai susidarančios plutos), biologiniai filtrai, srutų skaidymas aerobiniu (aeravimas) arba anaerobiniu būdu biodujų įrenginyje ar kitos priemonės.

Daugiau informacijos apie mėšlo, srutų laikymą, tręšimo sąlygas ir kitus aplinkosaugos reikalavimus galite rasti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Tikslius laikotarpius, kada draudžiama tręšti mėšlu ir srutomis, rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtame kalendoriuje.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad skystuoju mėšlu ir srutomis draudžiama tręšti šeštadieniais, sekmadieniais bei valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 metrų atstumu nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo. Sutikimas gali būti pateiktas ir el. paštu arba SMS žinute.

Daugiau informacijos apie mėšlo, srutų laikymą, tręšimo sąlygas ir kitus aplinkosaugos reikalavimus galite rasti atmintinėje.

Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto ar srutų kauptuvo įrengti nereikia, jeigu:

• ūkiniai gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir srutos;
• laukiniai gyvūnai (danieliai, taurieji elniai, dėmėtieji elniai, bizonai, stumbrai, stirnos, šernai ir kt.) ir ūkiniai gyvūnai, kurie pagal fiziologinius poreikius prisitaikę gyventi lauke, laikomi lauko aptvaruose ar voljeruose ištisus metus.

Informacijos apie mėšlo ir srutų tvarkymą galite rasti ir Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Asmuo, norintis naudoti apdorotą dumblą žemės ūkyje, energiniams augalams, žaliavinėms medžių ir krūmų plantacijoms, plantaciniams miško želdiniams ar žėliniams, auginamiems buvusiose žemės ūkio naudmenose, tręšti, turi pateikti tręšimo planą Aplinkos apsaugos agentūrai raštu ar elektroniniu paštu derinti. Tręšimo plano rengėjas, atsižvelgdamas į planuojamo naudoti apdoroto dumblo ir dirvožemio tyrimų rezultatus, vietovės specifiką bei į planuojamą panaudoti apdoroto dumblo kiekį ir periodiškumą, nustato tręšimo plano galiojimo terminą. Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į numatomą poveikį aplinkai, turi teisę pakeisti tręšimo plano galiojimo terminą. Tręšimo plano galiojimo terminas gali būti ne ilgesnis kaip 10 metų. Tręšimo plane turi būti ši informacija:

1. dokumento, suteikiančio teisę naudoti žemės sklypą, kopija (nuosavybės dokumentas, žemės valdymą patikėjimo teise patvirtinantis dokumentas, nuomos sutartis ar pan.);
2. žemės sklypo planas ir sklypo vietą aprašantys duomenys (adresas, plotas, kadastrinis numeris ir kita) su pažymėtomis teritorijomis, kurioms taikomi papildomi aplinkosauginiai reikalavimai ir (ar) apribojimai (apsauginės zonos ir juostos (pvz., sanitarinės apsaugos zonos (toliau – SAZ), požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, vandenviečių apsaugos zonų juostos, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ar kt.) bei bendras situacijos planas su pažymėtomis gyvenamosiomis teritorijomis, gyvenamųjų valdų ribomis, registruotais gręžiniais, skirtais individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu, ir kitais registruotais vandens ėmimo įrenginiais, vandens telkiniais, keliais, socialine infrastruktūra, saugomomis teritorijomis, ar kitais objektais, kuriems apdoroto dumblo naudojimas gali turėti neigiamą poveikį. Situacijos plano ribos turi apimti ne mažiau kaip 500 metrų nuo dumblo naudojimo vietos ribos;
3. sklypo dirvožemio tyrimų duomenys (pagal Reikalavimų VIII skyriaus nuostatas);
4. informacija apie paskutinį apdoroto dumblo naudojimą sklype (data, panaudoto apdoroto dumblo kiekis, apdoroto dumblo kokybė, dumblo turėtojas);
5. apskaičiuotos leistinos biogeninių medžiagų ir sunkiųjų metalų įterpimo normos (vienkartinės, metinės ir visam tręšimo plano galiojimo periodui, atsižvelgiant į tręšimui naudojamo apdoroto dumblo įsigijimo ir naudojimo periodiškumą);
6. pdoroto dumblo laikymo numatomame tręšti lauke vietos (pažymėtos sklypo plane), nurodant apdoroto dumblo laikymo lauko kaupuose periodus;
7. sklypo naudojimo paskirtis, numatomi auginti augalai, energiniai augalai, žaliavinės medžių ir krūmų plantacijos, plantaciniai miško želdiniai ar žėliniai, auginami buvusiose žemės ūkio naudmenose, jų rūšinė sudėtis;
8. dirvožemio tyrimo periodiškumas (jei vadovaujantis Reikalavimų VIII skyriaus nuostatomis reikalingi pakartotiniai dirvožemio tyrimai).

Energinių augalų, žaliavinių medžių ir krūmų plantacijų, plantacinių miško želdinių ar žėlinių, auginamų buvusiose žemės ūkio naudmenose, tręšimo plane turi būti šie papildomi duomenys:

1. bendrą sklypo geologinę situaciją atspindintis geologinis pjūvis su aprašytomis hidrogeologinėmis sąlygomis;
2. planuojamo panaudoti apdoroto dumblo kiekis, kokybė, apdoroto dumblo transportavimo, panaudojimo (skleidimo, įterpimo) būdas, periodiškumas;
3. įveisimo aprašymas (rūšinė sudėtis, tankumas), auginimo laikas, biomasės gamybos ir panaudojimo aprašymas;
4. apdoroto dumblo skleidimo tolygumo, apdoroto dumblo ir biomasės kokybės kontrolės sistema;
5. drenažinio vandens ir dirvožemio monitoringo programa. Drenažiniam monitoringui parenkamos melioracijos sistemos, kurių visas drenažinio vandens surinkimo plotas patenka į vieno dumblo naudotojo naudojamą tręšiamą lauką. Jei tręšiamas laukas šios sąlygos neatitinka, turi būti vykdomas poveikio požeminiam vandeniui monitoringas. Drenažinio vandens ir dirvožemio monitoringo programoje turi būti nurodyti stebimi rodikliai: sunkieji metalai, azotas (N ir NH4), bendras fosforas;
6. jei veisiami plantaciniai miško želdiniai ar žėliniai, – valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos patvirtintas miško želdinimo ir žėlimo projektas, atitinkantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

Dumblo naudotojas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo tręšimo privalo apie tai raštu arba elektroniniu paštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir savivaldybę, kurios teritorijoje bus tręšiama. Teikiamoje informacijoje turi būti nurodyta: tręšimo vieta, laikas, dumblo turėtojas, dumblo kiekis.

Pagal Medienos kuro pelenų tvarkymo ir naudojimo taisykles pelenų tvarkymui ir naudojimui taikomi šie bendrieji reikalavimai:

1. pelenų pakrovimui, iškrovimui, pervežimui naudojamas transportas turi būti pritaikytas atsižvelgiant į pelenų būklę (dulkingi, birūs ir kt.). Vežant neapdorotus pelenus, jie turi būti uždengti;
2. tręšimas pelenais turi būti atliekamas mažiausiai 50 m atstumu nuo atvirų vandens telkinių ar įmirkusių plotų;
3. skleidžiant pelenus dirvos paviršiuje, jie turi būti paskleidžiami tolygiai;
4. turi būti laikomi ir tvarkomi taip, kad esant įvairioms gamtinėms sąlygoms jų nenešiotų vėjas, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiant krituliams ar atodrėkiui pelenai negalėtų patekti į požeminius ir (ar) paviršinius vandenis.

Pelenų darytojas, perduodamas pelenus pelenų priėmėjui arba pelenų tvarkytojui, kartu turi pateikti pelenų tyrimų rezultatus. Cheminių medžiagų kiekis pelenuose, kai pelenai naudojami žemės ūkyje turi neviršyti Taisyklių 1 lentelėje pateiktų didžiausiųjų leidžiamųjų koncentracijų.

Prieš pirmą tręšimą pelenais dirvožemis turi būti ištirtas pagal šiuos reikalavimus

• Dirvožemio tyrimų atlikimą organizuoja pelenų tvarkytojas arba pelenų priėmėjas. Dirvožemio tyrimų rezultatai pateikiami Plano priede. Dirvožemio tyrimai atliekami ne vėliau kaip 4 mėnesiai prieš pirmą tręšimą pelenais.
• Energinių augalų auginimo teritorijose dirvožemio tyrimai vykdomi ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus.
• Dirvožemio tyrimai gali būti neatliekami, kai panaudojama ne daugiau kaip 0,5 t/ha pelenų per metus.
• Draudžiama naudoti pelenus, jeigu sunkiųjų metalų koncentracija dirvožemyje viršija 70 proc. didžiausiosios leidžiamosios sunkiųjų metalų koncentracijos, nurodytos šių Taisyklių 2 lentelėje.

Specialieji reikalavimai pelenų naudojimui žemės ūkyje

• Smėlžemiuose, šlapynėse, eroduojančiuose dirvožemiuose pelenus naudoti draudžiama.
• Pelenų naudojimas žemės ūkio laukuose atliekamas prieš pagrindinį žemės dirbimą, nuėmus auginamų augalų derlių arba laikant pūdymą. Draudžiama skleisti pelenus ant įšalusios ir įmirkusios dirvos ir kitais atvejais, kai yra pavojus, jog pelenai gali patekti į vandens telkinius.
• Norint sureguliuoti dirvožemio rūgštingumą, žemės ūkio laukų tręšimas pelenais turi būti atliekamas kas 3–4 metai, išskyrus atvejus, kai dirvožemio tyrimais įrodoma, jog kalkinimas pelenais gali būti atliekamas dažniau.
• Tręšimas pelenais neatliekamas pievų, ganyklų, daugiamečių žolių pasėlių teritorijose, taip pat teritorijose, kur ariamojo sluoksnio pHKCl didesnis nei 7,0.
• Su pelenais naudojamo grynojo fosforo (P) kiekis neturi viršyti 40 kg/ha per metus arba fosforo oksido (P2O5) kiekis neturi viršyti 90 kg/ha per metus.

Vertinat oro taršą, rekomenduojame vadovautis Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklėmis.

Kvapų kontrolė atliekama (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos atitinkamo departamento) gavus asmens (asmenų) skundą, kuriame asmuo (asmenys) skundžiasi iš ūkinėje komercinėje (tai ne kieto kuro ar kitokio katilo kūrenimas privačios valdos teritorijoje) veikloje naudojamų stacionariųjų taršos šaltinių  skleidžiamais kvapais gyvenamosios aplinkos ore. Šnekamojoje kalboje anglies monoksidas kartais vadinamas „smalkėmis“. Krosnyje esant aukštai temperatūrai ir deguonies trūkumui degančios medžiagos oksiduojasi ne iki galo. Tokios sąlygos susidaro, pavyzdžiui, per anksti užstūmus krosnies sklendę. Anglies monoksidas susidaro kaip šalutinis degimo produktas tose vietose, kur kuras sudega nepilnai. Anglies monoksidą išskiria ne tik įvairūs dujiniai prietaisai, bet ir kitos šiuo metu naudojamos kuro rūšys. Netvarkingos krosnys, kieto, skysto bei dujinio kuro židiniai, katilai, boileriai, dujinės viryklės, kepsninės tampa potencialiais anglies monoksido šaltiniais. Anglies monoksidas yra labai degi, už orą lengvesnė bespalvė dujinė medžiaga, neturinti specifinio kvapo, skonio ir spalvos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (toliau – Oro apsaugos įstatymas) 2 straipsnio 13 punktu: kuras – dujinė, skysta arba kieta degioji medžiaga, naudojama energijai gauti degimo įrenginiuose. Kuru nelaikomos pavojingos atliekos ir iš anksto neapdorotos buitinės atliekos, nepaisant to, ar jose yra degiųjų medžiagų. Šio įstatymo 13 straipsnis nurodo, kad Lietuvoje naudoti galima tik tokį kurą ir tokius degalus, kurie atitinka Energetikos, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų nustatytus sudėties ir kokybės reikalavimus poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai vertinimo atžvilgiu, bei kuro degimo įrenginiuose galima deginti tik tą kurą, kurį nurodo įrenginio gamintojas įrenginio techniniuose ar eksploatacijos dokumentuose ir kurio sudėtis, kokybė atitinka šio straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kurui naudoti malkas, akmens anglį, durpes ir kt. medžiagas nedraudžiama.

Atkreipiame dėmesį, kad draudimo deginti atliekas ir savivaldybės sprendimo apriboti ar uždrausti tam tikrų rūšių kuro naudojimą buitiniuose taršos šaltiniuose (pvz., katiluose ar kituose deginimo įrenginiuose) laikymosi kontrolę vykdo savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti valstybės tarnautojai (Oro apsaugos įstatymo 4 str. 5 d. nuostata).

• Jeigu kyla įtarimas, kad kaimyno kieto kuro ar kitame kuro deginimo įrenginyje deginamas netinkamas kuras ar atliekos – pavyzdžiui, plastmasė, klijuota drožlių plokštė, dažyta mediena ar pan. – reikėtų pranešti ir kreiptis į vietinę savivaldybę.
• Jeigu gyvenamojoje teritorijoje ar kitoje vietoje lauko sąlygomis deginamos atliekos – pavyzdžiui, lauže, statinėje ar kepsninėje, – tai gali būti laikoma aplinkosaugos pažeidimu. Tokiais atvejais rekomenduojama pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Daugiau informacijos rasite čia.
• Jeigu gyvenamojoje teritorijoje lauko sąlygomis į krūvą surinktos ir deginamos, pvz., sausa žolė, nendrės, nukritę lapai, šiaudai, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanos arčiau kaip 30 metrų nuo statinių, reikia pranešti skubiosios pagalbos telefonu 112, informuojant, kad tai galimas priešgaisrinės saugos pažeidimas.

SVARBU. Nuo 2026-05-01 įsigalios Oro apsaugos įstatymo 13 str. 6 d. nuostata, kad draudžiama deginti kietąjį iškastinį kurą kurorto statusą turinčiose gyvenamosiose vietovėse ir miestuose, kuriuose gyvena 50 tūkstančių ar daugiau gyventojų (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje), išskyrus atvejus, kai jis deginamas kaip technologinis kuras pramoninėse krosnyse.

Prašymą, pareiškimą ar skundą, kuriame asmuo skundžiasi iš ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių taršos šaltinių skleidžiamais kvapais gyvenamosios aplinkos ore, nagrinėja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Prašome kreiptis el. paštu [email protected].

Fiziniai ir juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, kertantys privatų mišką, privalo turėti darbo vietoje leidimą kirsti mišką (kopiją), jeigu tiems kirtimams vykdyti tokie leidimai privalomi.

Daugiau informacijos apie miško kirtimus rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Leidimus kirsti mišką privačių miškų savininkams aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda Valstybinė miškų tarnyba (VMT) arba elektroniniu būdu čia.

Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus:

1. jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose);
2. atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos;
3. atrankinius sanitarinius kirtimus;
4. baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius
5. neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo;
6. kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę).
7. plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais.
8. retinimo ir einamuosius kirtimus.

Daugiau konsultacijų teikia VMT.

Informacijos apie miško kirtimus rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką reikia pateikti šiems kirtimams:

1. Neplyniems kirtimams vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo;
2. Atrankiniams sanitariniams kirtimams;
3. Baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių neplyniems kirtimams III–IV miškų grupių miškuose;
4. Retinimo ir einamiesiems kirtimams;
5. Plyniems sanitariniams kirtimams – stichinių nelaimių miškuose atvejais.

Taip pat pranešimą reikia pateikti kai planuojama vykdyti šiuos kirtimus ir kai iškirstą medieną planuojama patiekti rinkai pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos su pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010:

1. jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose);
2. atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos;
3. kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę).

Sprendimas dėl pranešimo suderinimo priimamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo ir kitų reikalingų dokumentų pateikimo elektroniniu būdu per ALIS.

Daugiau konsultacijų teikia Valstybinė miškų tarnyba (VMT).

Daugiau informacijos apie miško kirtimus rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Miško kirtimo taisyklių (toliau – Taisyklės) pakeitime nuo 2024 m. liepos 20 d. įtvirtinta nuostata, kad miško kirtimai, kai leidimai kirsti mišką išduoti, pranešimai apie ketinimą kirsti mišką suderinti arba kai dėl leidimo kirsti mišką išdavimo ar pranešimo apie ketinimą kirsti mišką suderinimo kreiptasi į Valstybinę miškų tarnybą iki šio įsakymo įsigaliojimo, vykdomi pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 

Taisyklių pakeitimo dokumentas pateiktas čia D1-246 Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo. Įsigaliojo 2024 m. liepos 20 d.

Miško kirtimų taisyklių nuo 2026 m. sausio 1 d. galiojančią redakciją galite rasti čia.

Fizinis asmuo, gabendamas apvaliąją medieną, pagamintą jam nuosavybės teise priklausančiame miške, privalo turėti:

1. kai miško kirtimui buvo reikalingas leidimas: medienos gabenimo lapą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir leidimą kirsti mišką (arba jo kopiją);
2. kai miško kirtimui leidimas nebuvo privalomas: medienos gabenimo lapą, nuosavybės teisės į miško valdą dokumentą (arba jo kopiją) ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Fiziniai asmenys, gabendami įsigytą apvaliąją medieną, privalo turėti medienos gabenimo lapus, o tais atvejais, kai tai nustato teisės aktai, – ir medienos įsigijimo dokumentus (pavyzdžiui, sąskaitą faktūrą, pirkimo–pardavimo sutartį).

Daugiau informacijos rasite Miško kirtimų atmintinėje, kurią rasite čia.

Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatyta, kad miško valdytojai, savininkai ir naudotojai mišką privalo atkurti, želdinius ir žėlinius saugoti bei prižiūrėti savo lėšomis. 

Miškas turi būti atkurtas ir įveistas miško sodmenimis, kurių kilmė ir kokybė atitinka Miško dauginamosios medžiagos nuostatų reikalavimus.

Miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

Miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projektai sudaromi visoms privačioms miško valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei. Projektai paprastai rengiami miško valdai 10 metų laikotarpiui Jei per 10 metų laikotarpį savininkas neįvykdė visų suprojektuotų ūkinių priemonių, savininko prašymu, projektas gali būti pratęstas dar 5 metams.

Jeigu miškotvarkos projekto nėra, pagrindiniai kirtimai privačiose valdose arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančioje miško žemėje draudžiami, išskyrus:

1. III–IV A miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų ar mišriuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir (ar) blindės sudaro 76 proc. ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, visų rūšių pagrindinius kirtimus;
2. III–IV A miškų grupių miškų mišriuose medynuose baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių iškirtimą atrankiniais ir atvejiniais pagrindiniais kirtimais;
3. pagrindinius kirtimus žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima iki 3 hektarų ploto;
4. kirtimus IV B grupės miškuose.

Privačių miškų savininkai II B, III ir IV A miškų grupių miškuose gali įrengti rekreacinius ir pažintinius takus, poilsio aikšteles su miško baldais, pavėsinėmis, lauko tualetais, laužavietėmis ir įgyvendinti kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose. Miškotvarkos projekte numatyti statiniai turi būti įrengiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Daugiau konsultacijų teikia Valstybinė miškų tarnyba (VMT).

Daugiau informacijos apie miško kirtimus rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Biržė – miško kirtimui atrėžtas arba kertamas medynų plotas.

Daugiau informacijos apie miško kirtimus rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Privataus miško savininkas privalo užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą.

Daugiau informacijos apie miško kirtimus rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Fiziniams asmenims draudžiama kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį, išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą.

Rekreacinių objektų žemėlapį galite rasti čia.

Saugomose teritorijose statyti palapinę galima tik tose vietose, kurios oficialiai nurodytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, todėl patariama pirmiausia paskambinti į parko, kurio teritorijoje jos yra, direkciją, kuri suteiks informaciją apie stovyklavietes ir kempingus. Lankymosi miške taisyklės taip pat reglamentuojama, kad apsistoti poilsiui su palapinėmis miškuose galima tik oficialiose stovyklavietėse, kempinguose.

Lietuvos pajūrio paplūdimiuose taip pat draudžiama nakvoti kopose ar priekopėse ir rengti stovyklavietes. O Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklės draudžia statyti palapines ir kurti laužus tam tikslui nenustatytose ir neįrengtose vietose visoje Kuršių nerijos teritorijoje, išskyrus Nidos kempingo teritorijoje. Palapinių ne tam skirtose vietose taip pat negalima statyti ir gamtos paveldo objektų teritorijose ir jų buferinės apsaugos zonose. Lietuvos nacionalinius parkus rasite čia.

Informacijos, kokių aplinkosaugos reikalavimų reikia laikytis, norint atsakingai leisti laiką gamtoje, rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Laužą kūrenti galima tik stovyklavietėse.

Aplinkosaugos reikalavimus, kurių reikia laikytis, norint atsakingai leisti laiką gamtoje, rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Ne, negali.

2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 buvo patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės, kurios nustatė medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose veisiamus medžius ir krūmus.

Reikalavimas laikytis minimalių atstumų nuo kaimyninio sklypo ribos sodinant medžius ir krūmus privačioje žemėje įsigaliojo nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d., todėl iki to laiko pasodintiems želdiniams šie atstumai netaikomi ir reikalavimas juos pašalinti neturi teisinio pagrindo. Teisės aktai neturi atgalinio galiojimo, išskyrus išimtinius atvejus, kurių čia nėra.

Želdinių priežiūros, tvarkymo ir apsaugos atmintinė

Jei žemės sklypas yra ne miškų ūkio paskirties (medžiai auga ne miško žemėje) ir jie nėra priskiriami saugotiniems želdiniams juos galima iškirsti. Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą.

Kriterijus, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams želdiniams, leidimų išdavimo tvarką ir kitą naudingą informaciją rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Saugotinus želdinius šalinti be leidimo galima, kai jie auga elektros tinklų, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonose ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu informavę žemės, kurioje auga saugotini želdiniai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus, šilumos tinklus, magistralinius dujotiekius ir naftotiekius (produktotiekius) eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys.

Medžiai ir krūmai, neatitinkantys saugotiniems nustatytų kriterijų, saugotinais nelaikomi ir jų kirtimui nuosavame žemės sklype leidimas nereikalingas.

Kriterijus, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams želdiniams, leidimų išdavimo tvarką ir kitą naudingą informaciją rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Išilgai elektros tinklų oro linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų yra elektros tinklų oro linijos apsaugos zona. Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą, pavyzdžiui, 110 kV įtampos oro linijoms – po 20 metrų, 330 ir 400 kV įtampos oro linijoms – po 30 metrų. Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be savivaldybės vykdomosios institucijos leidimo galima, kai jie auga elektros tinklų apsaugos zonose ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu informavę žemės, kurioje auga saugotini želdiniai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys.

Želdinių priežiūros, tvarkymo ir apsaugos atmintinė

Išsikasant krūmų ir medžių sodinukus reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas. Kasant augalus, privaloma palikti ne mažiau kaip 1/2 nepažeistų augalų sąžalyno. Antrasis reikalavimas netaikomas kasant augalus dirbamoje žemėje, soduose, žemėje, naudojamoje žemės ūkio augalams auginti.

Naikinti Sosnovskio barštį jį iškasant, kol jis ką tik „prabudęs“ po žiemos ir yra neaukštas, – draugiškiausias aplinkai ir nesudėtingas metodas, bet tinka tik tada, kai augalų nedaug arba kai tik taip įmanoma apsaugoti gamtines vertybes ar aplinką. Iškasus Sosnovskio barštį, jis užtikrintai sunaikinamas. 

Renkantis naikinimo priemones ir laiką, būtina atsižvelgti ne tik į Sosnovskio barščio gausumą, teritorijos dydį, bet ir galimus apribojimus, susijusius su vandens telkinių, gyvenviečių apsauga, saugomomis vertybėmis ir kitus aspektus. Šis vienas iš pavojingiausių aplinkai ir žmonių sveikatai invazinių augalų sunkiai įveikiamas, todėl turi būti naikinamas iškasant ar herbicidais, kol yra nedidelis, siekia apie 30 cm. 

Sosnovskio barštis šienaujamas tik siekiant sustabdyti plitimą sėklomis, kai nėra kito tinkamo būdo arba jis derinamas su kitomis rekomenduojamomis kontrolės priemonėmis. Atkreipiame dėmesį, kad šienaujamo augalo žiedai neturi būti pradėję brandinti sėklų, nes ir nupjautas iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir toliau plisti. 

Moksliniais duomenimis, vien šienaujant Sosnovskio barščio naikinimas gali užtrukti ir iki 12 metų. Sosnovskio barštis kaupia medžiagas iki sužydėjimo 4–5 metus, paskui žydi, išbarsto sėklas ir tada nunyksta. Todėl, jeigu tik šienaujama, jis išlieka gyvybingas, stengiasi atauginti nupjautą antžeminę dalį, sužydėti ir išbarstyti sėklas. 

Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi ir įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, o visos valstybės narės įpareigotos valdyti jo plitimą. 

Kasmet savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, kurias galima panaudoti ir invazinėms rūšims naikinti. Jos pačios sprendžia, ar imtis veiksmų ir skirti tam pinigų.  

Administracinė atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 304² straipsnyje.

Atliekų tvarkymo apskaitą GPAIS (Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema) privalo vykdyti šie atliekų tvarkytojai:

• vykdantys atliekų apdorojimą;
• vykdantys atliekų išvežimą (eksportą) iš Lietuvos Respublikos ir (ar) įvežimą (importą) į Lietuvos Respubliką;
• atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikantys ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus;
• surenkantys ir (ar) vežantys atliekas;
• prekiautojai atliekomis ir (ar) tarpininkai.

Daugiau informacijos apie tai, kas privalo registruotis informacinėje sistemoje GPAIS rasite čia.

Atliekų susidarymo apskaitą atskirai GPAIS turi vykdyti įmonės, įmonių struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės) ir pagal suteiktus įgaliojimus atskiri įmonių padaliniai (įmonės skyriai, neturintys atskiro kodo Juridinių asmenų registre) (toliau – atskiri įmonių padaliniai (skyriai), atitinkantys bent vieną iš nurodytų kriterijų:

• kurie, pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, vykdomai ūkinei veiklai privalo gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą, arba pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles vykdomai ūkinei veiklai privalo gauti Taršos leidimą, ir kurių veikloje per kalendorinius metus susidaro pavojingųjų atliekų (išskyrus pavojingas komunalines atliekas) ir (ar) daugiau nei 6 tonos nepavojingųjų atliekų (į šį kiekį neįskaičiuojamos mišrios komunalinės atliekos, kurios nurodytos Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo IV skyriuje (toliau – atliekų sąrašas), pažymėtų atliekų kodu 20 03 01).
• kurių veikloje per kalendorinius metus susidaro pavojingųjų atliekų (išskyrus pavojingas komunalines atliekas) ir (ar) daugiau nei 12 tonų nepavojingųjų atliekų (į šį kiekį neįskaičiuojamos mišrios komunalinės atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kodu 20 03 01);
• kurios atlieka transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, kai šios veiklos vykdymo metu susidaro atliekos;
• kurios turi 10 ir daugiau darbuotojų ir vykdo žmonių ir (ar) gyvūnų sveikatos priežiūros ir (ar) vaistinių, ruošiančių ir (ar) parduodančių vaistus, veiklą, kai šios veiklos vykdymo metu susidaro atliekos;
• kurių veikloje susidaro alyvos atliekos;
• kurios įpareigotos vykdyti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatytą atliekų apskaitą;
• kurios vykdo maisto gamybos (ruošimo) (viešbučiai, moteliai, restoranai, kavinės, kitos viešojo maitinimo ir maisto gamybos įstaigos) ir (ar)  maisto prekybos (didmeninės ar mažmeninės prekybos ir kitos maisto prekybos įstaigos) veiklą ir kuriose per kalendorinius metus susidaro daugiau nei 5 tonos viešojo maitinimo (maisto) atliekų ir (ar) vartoti netinkamų maisto produktų atliekų;
• pakuotes savoms reikmėms sunaudojantys gamintojai ir importuotojai, vykdantys savoms reikmėms sunaudotų pakuočių apskaitą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka, išskyrus tuos gamintojus ir (ar) importuotojus, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi, atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinių pakuočių atliekomis.

Daugiau informacijos apie tai, kas privalo registruotis informacinėje sistemoje GPAIS rasite čia.

GPAIS yra įdiegta papildoma patikra, atliekų darytojams formuojant lydraštį turi būti užfiksuotos atliekos atliekų susidarymo apskaitos žurnale ir atnaujinti atliekų likučiai. Norimos perduoti atliekos likutis turi būti teigiamas.

Taip pat gali būti, kad pildant lydraštį nebuvo pasirinkta atliekų gavėjo atliekų tvarkymo vieta.

Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 57 punktas nurodo, jog įmonė iki veiklos vykdymo nutraukimo arba iki veiklos išregistravimo privalo naudodamasi GPAIS pateikti Agentūrai metinę ataskaitą.

Jei įmonė veiklą nutraukia arba išregistruojama metų eigoje, už laikotarpį, kai įmonė veiklą vykdė, pateikiama metinė ataskaita. Į GPAIS taip pat reikia įvesti „atliekų susidarymo vietos“ apskaitos vykdymo pabaigos datą.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. atliekų darytojams atliekų susidarymo apskaitoje GPAIS fiksuoti mišrių komunalinių atliekų nereikia.

Atliekų susidarymo apskaitą GPAIS privaloma vykdyti visais atvejais, kuomet įmonės veiklos metu susidaro pavojingųjų atliekų (išskyrus tuos atvejus, kai įmonės veikloje susidaro tik pavojingosios komunalinės atliekos, pavyzdžiui: kompiuteriai, monitoriai, spausdintuvų kasetės, elektriniai virduliai, šviestuvai ir pan.), nepriklausomai nuo susidariusio pavojingųjų atliekų kiekio.

Šis „nulinis“ minimalaus susidariusių pavojingųjų atliekų kiekio slenkstis taikomas nuo 2017-01-01, pakeitus nacionalines atliekų apskaitos taisykles po pakartotinių EK nurodymų Lietuvai tinkamai perkelti ES teisės aktų reikalavimus.

Vadovaujantis Tvarkos, kai negalima naudotis vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašu (toliau – Aprašas), GPAIS veiklos sutrikimo ar neveikimo dėl kitų GPAIS techninių kliūčių metu duomenis ir informaciją, kuriuos būtina suvesti į GPAIS, ūkio subjektas pažymi ir saugo popieriniu arba elektroniniu formatu laisva forma arba pildo dokumentus ar formas, kurias reikalauja pildyti Lietuvos Respublikos ir (ar) tarptautiniai teisės aktai (pvz., tarptautiniai atliekų vežimai) arba Aprašas.

Pradėjus veikti GPAIS, duomenys ir informacija, kurie pažymėti ir saugoti popieriniu arba elektroniniu formatu laisva forma ar dokumentuose ar formose, kurias reikalauja pildyti Lietuvos Respublikos ir (ar) tarptautiniai teisės aktai arba Aprašas, į GPAIS suvedami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo informacijos apie GPAIS veiklos sutrikimų ar kitų GPAIS techninių kliūčių pašalinimo laiko.

Laikino atliekų vežimo lydraščio, laikino gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento, laikino susiejančio paliudijimo formos pavyzdžius ir pildymo instrukcijas rasite Apraše.

Informacija apie GPAIS veiklos sutrikimus ir kitas GPAIS technines kliūtis, nurodant šių sutrikimų priežastį (jei žinoma), kokia GPAIS dalis, posistemė, funkcionalumas neveikia ar veikia iš dalies, veiklos sutrikimų, kitų techninių kliūčių atsiradimo ir pašalinimo dieną ir laiką, atsižvelgiant į gedimo ar kitų priežasčių pobūdį, viešai skelbiama GPAIS ir (ar) Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Kai nėra techninių galimybių naudotis ir (ar) teikti duomenis per GPAIS (GPAIS veiklos sutrikimo ar kitų GPAIS techninių kliūčių atvejais ar GPAIS duomenų teikėjui dėl techninių gedimų, nesusijusių su GPAIS veikimu, ar kitų objektyvių aplinkybių neturint galimybės pateikti duomenų teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais), GPAIS duomenys pateikiami taikant Tvarkos, kai negalima naudotis vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, apraše patvirtintame 2018 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-73 (toliau – Tvarka) nustatytus reikalavimus.

Vadovaujantis Tvarkos 12 punktu atliekų tvarkytojai, turintys teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (toliau – Įrodantys dokumentai), susiejančius paliudijimus, licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriai, turintys teisę išrašyti patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, tačiau negalintys to padaryti teisės aktuose nustatyta tvarka, Įrodančius dokumentus, susiejančius paliudijimus išrašo pildydami laikiną gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento formą (Tvarkos 3 priedas), laikiną susiejančių paliudijimų formą (Tvarkos 4 priedas), laikiną patvirtinimo apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą formą (Tvarkos 5 priedas).

Pašalinus GPAIS veiklos sutrikimus, duomenys iš laikinų formų į GPAIS turi perkelti (perkeliant duomenis iš laikinos formos, GPAIS formos skiltyje Pastaba nurodoma „Techninis duomenų suvedimas“ ir laikinosios formos numeris, sudarytas iš 20 ženklų):

1. atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir eksportuotojai – per 20 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo;
2. atliekų naudotojai, atliekantys pradinį apdorojimą (būtent rūšiavimą) ar atliekų laikymą – per 40 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo;
3. atliekų surinkėjai ir atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti – per 60 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo;
4. licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriai – per 80 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo.

Taip, tokia galimybė GPAIS yra numatyta.

Atliekų kiekio nustatymo taisyklėse pateikiama į kaupą supiltų ar talpyklose laikomų atliekų kiekio nustatymo metodika.

• Informacinėje sistemoje GPAIS spauskite mygtuką Prisijungti prie GPAIS.
• Atsivėrusiame lange spauskite mygtuką Prisijungti ir prisijunkite per Elektroninės valdžios vartus.
• Sėkmingai prisijungę pasirinkite reikiamą subjektą iš Subjektų sąrašo, spauskite mygtuką Pasirinkti ir tada spauskite Atliekų darytojai.
• Spauskite Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto ir techninės pagalbos paslaugų teikėjo deklaracijos.
• Spauskite Registruoti ir atsivėrusiame lange įveskite reikalingą informaciją. Dar kartą spauskite Registruoti ir Jūsų deklaracija bus pateikta.
• Pateikus deklaraciją, duomenys apie paslaugų teikėją įtraukiami į Viešą transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių sąrašą.

Jeigu vykdote atliekų susidarymo apskaitą, tai pateikti (atnaujinti) deklaracijos duomenis reikia ir prie Atliekų susidarymo vietos: 

• Skiltyje Atliekų darytojai pasirinkite reikiamą atliekų susidarymo vietą ir spauskite mygtuką Peržiūrėti.
• Atsivėrusiame lange spauskite Keisti ir laukelyje Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto ir techninės pagalbos paslaugų teikėjo deklaracija pasirinkite reikiamą deklaraciją.
• Išsaugokite atnaujintą informaciją.

Kilus klausimų, susijusių su GPAIS naudojimu, prašome kreiptis į informacinės sistemos administratorius el. paštu [email protected].

Daugiau naudingos informacijos verslams, vykdantiems transporto priemonių remontą ar techninę pagalbą, rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad atliekų susidarymo apskaitą atskirai GPAIS privalo vykdyti įmonės, įmonių struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės) ir pagal suteiktus įgaliojimus atskiri įmonių padaliniai (įmonės skyriai, neturintys atskiro kodo Juridinių asmenų registre), kurių veikloje per kalendorinius metus susidaro pavojingųjų atliekų (išskyrus pavojingas komunalines atliekas) ir (ar) daugiau nei 12 tonų nepavojingųjų atliekų (į šį kiekį neįskaičiuojamos mišrios komunalinės atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kodu 20 03 01).

Teikiame nuomonę, kad atliekų susidarymo apskaita GPAIS turi būti pildoma nuo to momento, kai pas atliekų darytoją susidaro daugiau nei 12 tonų nepavojingųjų atliekų.

Daugiau informacijos apie tai, kas privalo registruotis GPAIS ir vykdyti apskaitą, rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 6 punkte yra nurodyti kriterijai, apibrėžiantys pareigą pildyti atliekų susidarymo apskaitą. Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad už atliekų susidarymo apskaitos žurnalo pildymą, teisingų duomenų pateikimą, taip pat už teisingą susidariusių atliekų svorio nustatymą atsako įmonės, įmonės struktūrinio padalinio (filialo, atstovybės) ar atskiro įmonės padalinio (skyriaus) vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Taigi atsakomybė už apskaitos vykdymą tenka įmonės vadovui, atsakomybėn dėl netinkamo apskaitos vykdymo, ar nevykdymo traukia Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vertina ir kontroliuoja, ar įmonei yra prievolė vykdyti atliekų susidarymo apskaitą.

Gamintojų ir importuotojų registravimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kas turi registruotis Gamintojų ir importuotojų sąvade. Užsiregistruoti Sąvade ne vėliau kaip 1 darbo dieną prieš pirmą kartą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiekiant atitinkamus gaminius ar juos išvežant iš Lietuvos Respublikos teritorijos privalo:

1. gamintojai, importuotojai, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia alyvas, apmokestinamuosius gaminius, baterijas ar akumuliatorius, elektros ir elektroninę įrangą, transporto priemones, pripildytas pakuotes;
2. pakuočių gamintojai, kurie Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekia tuščias pakuotes;
3. gamintojai, importuotojai, kurie iš Lietuvos Respublikos teritorijos išveža alyvas, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius), pripildytas pakuotes.

Taigi, jei į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežta transporto priemonė perleidžiama už atlygį ar nemokamai kitam asmeniui, Lietuvos Respublikos teritorijoje tai įmonė turi vykdyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 344 straipsnio 1 dalyje nustatytas transporto priemonių gamintojų ir importuotojų pareigas.

Jei transporto priemonės yra atvežamos tik remontui ir vėliau išvežamos atgal arba eksportuojamos į kitą valstybę, vadovaujantis aukščiau pateiktais apibrėžimais ir reikalavimais, atitinkamos pareigos neatsiranda. Tokiu atveju neatsiranda ir pareiga registruotis Sąvade.

Informacijos, kas privalo registruotis GPAIS, rasite čia.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojas yra juridinis asmuo, kuris mokesčio deklaracijoje KIT708 privalo deklaruoti visus išgaunamus valstybinius gamtos išteklius pagal rūšis, nurodant savivaldybės, kurios teritorijoje išgaunami gamtos ištekliai, kodą. Tos pačios rūšies ištekliai, šiuo atveju žvyras, išgaunami vienos savivaldybės teritorijoje turi būti deklaruojami kartu, t. y.  mokesčio deklaracijos KIT708 8 laukelyje nurodoma tos pačios savivaldybės teritorijoje iš abiejų telkinių išgauto žvyro kiekių suma kubiniais metrais.

Prie deklaruojamo teršalo kaip lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius) (LOJ, identifikuojantis kodas 009), turėtų būti priskiriami tik tie teršalai, kurie nėra nurodyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priede ar nėra priskirti vienai iš apmokestinamųjų teršalų grupių.

Faktinis išmestas į aplinkos orą teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal organinių tirpiklių sąnaudas per metus, išskaičiuojant konkrečių medžiagų/teršalų procentinę dalį, nurodytą Saugos duomenų lapuose. 

Organiniuose tirpikliuose esantys apmokestinamieji teršalai identifikuojami pagal Saugos duomenų lapuose esančią informaciją. Deklaruoti būtina visus išmestus į aplinkos orą teršalus, nurodytus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priede, ir teršalus, pagal šį įstatymą priskirtus vienai iš šio įstatymo 1 priede nurodytų teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai. Apmokestinamieji teršalai priskiriami teršalų grupėms, nustatytoms įstatymu, nurodyti šiame įstatyme.

Iš įrenginio, kuriam privalomas organinius tirpiklius naudojančio įrenginio įregistravimas, į aplinkos orą patekusi tarša gali būti deklaruojama įrenginiui arba pagal taršos šaltinius, deklaruojant iš jų į orą patekusius teršalus, t. y. mokesčio mokėtojas gali pasirinkti jam patogesnį deklaracijos FR0522 formos pildymo būdą. Tai numato Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0521 formos ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0522 formos pildymo taisyklių 18.5 papunkčio nuostatos.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą deklaracijoje (forma KIT708) apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį.

Mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarka nurodyta Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio nuostatose.

Apskaičiuojant su paviršinėmis nuotekomis išleistą į aplinką BDS7 metinį taršos kiekį, kai TIPK ar taršos leidimuose nustatyta didžiausia momentinė koncentracija, tačiau nėra nustatyta vidutinė metinė leidžiama teršalo koncentracija (bendrųjų teritorijų paviršinėms nuotekoms), metinė leidžiama tarša apskaičiuojama pagal didžiausią momentinę koncentraciją. 

Pildant mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijos formos FR0522 9 laukelį „Mokestinio laikotarpio normatyvas, t“, įrašomas teršalo kiekis, apskaičiuotas taikant TIPK ar taršos leidime nustatytą didžiausią leistiną momentinę teršalo koncentraciją.

Kai nėra nustatytas kaltas (užteršęs sklypą) asmuo, žemės sklypo savininkas turi prievolę jo sklype esančias atliekas išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui.

Atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, t.y. užteršto žemės sklypo savininkas, kai nėra nustatytas kaltas asmuo, užteršęs sklypą, atitinka atliekų turėtojo sąvoką, todėl turi prievolę nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančias atliekas išrūšiuoti ir perduoti atliekų tvarkytojui.

Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Tačiau žemės savininkas turi pareigą įgyvendinti teisės aktų nustatytas žemės, miško ir vandenų apsaugos nuo užteršimo, dirvožemio apsaugos nuo erozijos ir nualinimo, aplinkos apsaugos priemones, kad neblogėtų aplinkos ekologinė būklė. Žemės sklypo savininkas privalo tinkamai vykdyti savo pareigas, siekdamas žemės sklypo apsaugos nuo užteršimo atliekomis.

Statybines atliekas reikia perduoti tvarkyti turintiems teisę tai daryti atliekų tvarkytojams. Taip pat galite pristatyti į specialias savivaldybių įrengtas atliekų priėmimo ir laikinojo saugojimo aikšteles.

Visi, turintys teisę tvarkyti tam tikras atliekas, yra registruojami Atliekų tvarkytojų valstybės registre, kuriame galite pažiūrėti, ar įmonė turi teisę tvarkyti atliekas (paieškos instrukciją rasite čia).

Informacijos apie statybinių atliekų pridavimą rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Perdirbtas statybinis produktas – tai mechaniniu būdu iš perdirbtų pvz. nepavojingų inertinių statybinių atliekų gauta statyboje naudojama grūdėta medžiaga, išskyrus Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 priedo 3.1.2 papunktyje nurodytas medžiagas, turi atitikti statybiniams produktams keliamus tiekimo rinkai reikalavimus. Perdirbto statybinio produkto gamintojas pagal statybos produktui taikomą techninę specifikaciją atlieka laboratorinius tyrimus, savo perdirbtam statybiniam produktui jei yra prievolė rengia ir išduoda darniosios ar nedarniosios srities eksploatacinių savybių deklaraciją.

Perkant iš statybinių atliekų tvarkytojo, t. y. iš perdirbto statybinio produkto gamintojo perdirbtą statybinį produktą, kurio perdirbtos inertinės statybinės atliekos, Taisyklių 1 priedo 1.1 papunktyje (toliau – inertinės statybinės atliekos), nebelaikomos atliekomis, jei atitinka visus Taisyklių 1 priede nustatytus kriterijus, šio perdirbto statybinio produkto gamintojas parengia ir išduoda perdirbtų inertinių statybinių atliekų nebelaikymo atliekomis atitikties deklaraciją pagal Taisyklių 2 priede pateiktą formą (toliau – atitikties deklaracija), jei nėra prievolės rengti eksploatacinių savybių deklaraciją. Perdirbto statybinio produkto gamintojas užpildydamas atitikties deklaraciją patvirtina, kad inertinės statybinės atliekos atitinka statybinių atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijus, nurodytus Taisyklių 1 priede.

Perdirbto statybinio produkto gamintojas turi:

• parengti ir perdirbto statybinio produkto gavėjui, kuris šių šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytą ir perleidžiamą perdirbto statybinio produkto kiekį (toliau – siunta) panaudos konkrečiam tikslui (toliau – siuntos gavėjas), išduoti siuntos atitikties deklaraciją. Siuntos atitikties deklaracija pateikiama siuntos gavėjui el. paštu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu pateiktos informacijos atgaminti ar perskaityti. Tokiu atveju perdirbto statybinio produkto gamintojas atitikties deklaraciją pateikia išspausdintą ir pasirašytą. Teikiant atitikties deklaraciją elektroniniu formatu, ji turi būti pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuota elektroninių ryšių priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti asmenį;
• kartu su atitikties deklaracija siuntos gavėjui išduoti siuntos eksploatacinių savybių deklaraciją (lietuvių kalba) ir kitus šiuose teisės aktuose nurodytus dokumentus, kuriuos privaloma pridėti pateikiant rinkai statybos produktą. Šis reikalavimas netaikomas perduodant Taisyklių 1 priedo 3.1.2 papunktyje nurodytas medžiagas;
• saugoti atitikties deklaraciją ir laboratorinių tyrimų, jei buvo atlikti pagal statybos produktui taikomą techninę specifikaciją ir (ar) Taisyklių 46 punktą, rezultatus Atliekų tvarkymo taisyklių 98 punkte nustatytą terminą (nepavojingoms atliekoms trejus metus), perduoti siuntos gavėjui.

Siuntos gavėjas turi saugoti atitikties deklaraciją ir laboratorinių tyrimų, jei buvo atlikti pagal statybos produktui taikomą techninę specifikaciją ir (ar) Taisyklių 46 punktą, rezultatus Atliekų tvarkymo taisyklių 98 punkte nustatytą terminą (nepavojingoms atliekoms trejus metus), Taisyklių 32 punkte nurodytu atveju pratęsus perdirbto statybinio produkto panaudojimo terminą, – 12 mėnesių po faktinio perdirbto statybinio produkto panaudojimo, ir pateikti juos AAD ir kitoms ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančioms institucijoms jų prašymu.

Perdirbto statybinio produkto gamintojas Taisyklių 37 punkte nustatyta tvarka parengia ir išduoda po vieną kiekvienos siuntos atitikties deklaraciją.

Jei atitikties deklaracijoje nurodytas perdirbto statybinio produkto gavėjas nepanaudoja perdirbto statybinio produkto ir jį perleidžia kitam perdirbto statybinio produkto gavėjui, kartu perleidžiamos Taisyklių 37 punkte nurodytų dokumentų kopijos, autentiški elektroniniai dokumentai, jei jie sudaryti kaip elektroniniai dokumentai, elektroninių dokumentų nuorašai ir (ar) dokumentų išrašai. Perleistas perdirbtas statybinis produktas laikomas atliekomis, jei atitinka Taisyklių 31 punkto reikalavimus.

* Inertinės atliekos − betonas, plytos, plytelės ir keramika, akmenys ir kitos atliekos, kuriose nevyksta jokie pastebimi fizikiniai, cheminiai ar biologiniai pokyčiai.

Tvarką rasite čia

Informacijos apie šių ir kitų statybinių atliekų pridavimą rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Įrodančius dokumentus turi teisę išrašyti tie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojai (perdirbėjai), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojai, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjai ir (ar) atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuotės atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, kurie vadovaujantis Turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo sudarymo tvarkos aprašu yra įrašyti į Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus turinčių teisę išrašyti atliekų tvarkytojų sąrašą. 

Atliekų tvarkytojų sąrašą rasite čia

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. 

Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio įstatymo 301 straipsniu.

Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą, vadovaujantis šio įstatymo 301 straipsniu.

Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip 6 mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip 1 metus.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal įstatymo 4 straipsnio 13 dalį, neturintis teisės pats apdoroti atliekų asmuo, kuris apdorojo atliekas arba kuris perdavė atliekas šio straipsnio 9 dalyje nurodytiems subjektams neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės.

Statybinių atliekų susidarymo ir tvarkymo planavimo, apskaitos ir tvarkymo statybvietėje, statybinių atliekų smulkinimo mobilia įranga statybvietėje, neapdorotų statybinių atliekų sunaudojimo, statybinių atliekų vežimo, naudojimo ir šalinimo, asbesto turinčių statybinių atliekų tvarkymo reikalavimai yra nustatyti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse. Vadovaujantis šių taisyklių IV ir V skyrių reikalavimais, statybvietėje susidarančios nepavojingos inertinės statybinės atliekos gali būti smulkinamos mobilia įranga, kai smulkinamos toje statybvietėje susidariusios nepavojingos inertinės statybinės atliekos ir kai jų smulkinimas numatytas statinio statybos ar griovimo projekte, jeigu jis rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu.  

Neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos: 

• statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga – inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika, užpildai, nesurištieji mišiniai ir gruntai, naudotas asfaltas ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas atitinka konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, naudojama laikiniems keliams statybvietėje tiesti arba kaip gruntas. Šiame papunktyje nurodytu atveju planuojamas atliekų naudojimas laikiniems keliams statybvietėje tiesti turi būti numatytas statinio projekte, jeigu jis rengiamas vadovaujantis Statybos įstatymu;
• energijos gavybai − medienos atliekos, kurios neapdorotos medienos konservantais, nepadengtos gruntu ar dažais, kaip nustatyta Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose; 
• kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga inertinių atliekų (betono, plytų, čerpių, keramikos ir kt.) frakciją, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams atliekų sąvartynuose tiesti;
• atliekų sluoksnių perdengimui sąvartynuose – pavojingomis medžiagomis neužterštas gruntas arba kitos savo fizine struktūra panašios inertines atliekos (pvz., atsijos, akmens vatos atliekos ir pan.).

Gyventojams pavojingąsias atliekas patogiausia priduoti į regioninių atliekų tvarkymo centrų didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles (tam tikras kiekis priimamas nemokamai, už viršijantį gali tekti susimokėti). Taip pat, pavojingas atliekas galima perduoti pavojingų atliekų tvarkytojams, kuriuos galite rasti šiame sąraše. Paieškos instrukciją rasite čia.

Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali sąlygoti augalų kenkėjų plitimą) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Plačiau skaitykite čia.

Atliekos, susidarančios iš elektros ir elektroninės įrangos (pvz., seni televizoriai, telefonai, buitinė technika), negali būti išmetamos į mišrių atliekų konteinerius. Jos turi būti pristatomos į specialius surinkimo punktus arba pardavimo vietas, kurios priima EEĮ atliekas.

Daugiau informacijos rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Kiekvienoje savivaldybėje leistinas nemokamai priduoti atliekų kiekis yra skirtingas, todėl rekomenduotina, prieš vežant atliekas, pasidomėti kokį kiekį tam tikrų atliekų galite atvežti nemokamai. Stambiagabaričių atliekų aikštelių sąrašą rasite čia.

Atliekų tvarkytojų sąrašą galtie rasti čia. Instrukciją, kaip atlikti paiešką, rasite čia.

Gyventojų ir ūkio subjektų naudojimui sukurtas elektroninis įrankis, kuriuo naudojantis galima lengvai ir greitai surasti informaciją apie teisingą pavojingųjų atliekų rūšiavimą ir tolimesnį tinkamą tokių atliekų tvarkymą.

Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių, kurios privalo turėti leidimą pagal šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus nuotekų dumblo apdorojimą vykdančias savivaldybės valdomas įmones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančia laidavimo draudimo sutartimi ir (arba) banko garantija, ir (arba) maksimaliąja hipoteka.

Straipsnio 1 dalis: atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą taip, kad jos nutraukimo metu ir vėliau neatsirastų neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. Jeigu įmonė nori ar privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, įmonė privalo sutvarkyti atliekas, uždaryti ir sutvarkyti atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius, prižiūrėti juos po jų uždarymo, išvalyti užterštą gruntą ir dirvožemį, įgyvendinti kitas šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodytame atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstytame atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plane nurodytas priemones, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.

Daugiau informacijos Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarkos apraše

Fotoaparatų juosteles draudžiama mesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Jas reikia priduoti licencijuotam tokių atliekų tvarkytojui arba stambiagabaričių atliekų aikštelėse. Aikštelių sąrašą rasite čia.

Informacijos apie šių atliekų pridavimą rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Pasibaigusio galiojimo vaistus galima priduoti bet kurioje vaistinėje. Senus vaistus draudžiama išmesti į bendrų atliekų konteinerius.

Informacijos apie medicininių ir su sveikatos priežiūra susijusių atliekų rūšiavimą rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Pavojingumo savybė nurodoma pagal Reglamento Nr. 1357/2014 priedą. Pavojaus ženklas parenkamas pagal Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) 5.2 ir 5.3 skyrių reikalavimus.

Pavojingųjų atliekų ženklinimo etiketės formą galite atsisiųsti čia.

Papildomai informuojame, kad teisės aktus, reglamentuojančius pavojingųjų krovinių vežimą, galite rasti čia.

Darbo vietoje privaloma turėti absorbentų komplektus ar kitas priemones, leidžiančias absorbuoti, neutralizuoti ne mažiau kaip 0,01 m³ bet kuriai transporto priemonei eksploatuoti naudojamo skysčio (išskyrus neužterštą vandenį) ir ne mažiau kaip 0,1 m³ naftos produktų. 

Kiti aplinkosaugos reikalavimai, susiję su transporto priemonių remontu, pateikiami Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Naudotas padangas nemokamai iš gyventojų iki 5 vnt. (priklausomai nuo savivaldybės) priima regioninių atliekų tvarkymo centrų didžiųjų atliekų surinkimo aiktelės. Nemokamai privalo priimti autoservisai, jeigu juose keičiate padangas.

Šias padangas reikia priduoti licencijuotiems tokių atliekų tvarkytojams prieš tai patikrinus ar tvarkytojas gali tvarkyti atliekas. Tai padaryti galite šiame registre suvedus atliekų tvarkytojo duomenis. Paieškos instrukciją rasite čia

Panaudoti ryškalai ir fiksažas yra pavojingosios atliekos, todėl išpilti jas į kanalizaciją ar išmesti į buitinių atliekų konteinerį draudžiama. Šiuo skysčius reikia priduoti pas licencijuotą tokių atliekų tvarkytoją arba stambiagabaričių atliekų aikštelėse. Aikštelių sąrašas čia

Informacijos apie šių atliekų pridavimą rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Patikrinkite, ar jūsų pasirinktas atliekų vežėjas yra užregistruotas šiame sąraše. Instrukciją, kaip atlikti paiešką, rasite čia.

Atliekų turėtojas, pats arba per vežėją perdavęs atliekas atitinkamas atliekas apdorojančiai įmonei, prekiautojui atliekomis, tarpininkui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą faktūrą; atliekų perdavimo–priėmimo aktą; atliekų vežimo lydraštį, kuriame turi būti nurodyti perduotų atliekų pavadinimas, atliekų kodas pagal atliekų sąrašą ir svoris, atliekų perdavimo data. Atliekas apdorojanti įmonė, priėmusi atliekas iš atliekų turėtojo, vieną iš šių dokumentų atliekų turėtojui privalo išduoti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

Šis reikalavimas netaikomas, jeigu atliekų turėtojas, vadovaudamasis Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėmis, vykdo atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitą naudodamasis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (GPAIS).

Tarpvalstybiniai atliekų pervežimai Europos Bendrijos viduje, į ją ir iš jos vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikoje tiesiogiai taikomo 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (toliau – Reglamentas) reikalavimais. Šis Reglamentas nustato atliekų vežimo procedūrų ir kontrolės režimą, priklausantį nuo atliekų kilmės, paskirties vietos ir vežimo maršruto, vežamų atliekų tipo ir jų tvarkymo būdo paskirties vietoje.

Reglamento III ar IIIA, ar IIIB prieduose klasifikuojamos atliekos skirtos naudoti vežimui vadovaujantis šio reglamento 18 straipsnio reikalavimais, t. y., atliekų vežimą organizuojantis asmuo privalo apie kiekvieną atliekų siuntą parengti informacinį dokumentą, nurodytą Reglamento VII priede, turėti tarp atliekų siuntėjo ir atliekų gavėjo pasirašytą sutartį, kurioje nurodyti Reglamente numatyti abiejų šalių įsipareigojimai. Atliekų vežėjas kiekvienos atliekų siuntos vežimo metu turi turėti atliekų siuntėjo parengtą ir pasirašytą informacinį dokumentą.

Kitais atliekų vežimo atvejais taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir leidimo procedūra pranešėjui (toliau – atliekų siuntėjas) teikiant pranešimą išsiuntimo kompetentingai institucijai. Minėtą pranešimą sudaro užpildyti pranešimo ir judėjimo dokumentai, sutartis tarp atliekų siuntėjo ir gavėjo, atitinkanti Reglamento reikalavimus, finansinė garantija arba lygiavertis draudimas, atliekų vežimo maršrutas ir kita Reglamente nurodyta informacija. Vienu pranešimu apimamas tik vienas atliekų identifikavimo kodas, išskyrus Reglamente numatytus atvejus. Paskirties ir išsiuntimo kompetentingos institucijos per 30 dienų nuo paskirties kompetentingos institucijos patvirtinimo apie pranešimo gavimą raštu priima sprendimą dėl pranešto vežimo – leisti, leisti nustatant sąlygas, prieštarauti.

Atkreipiame dėmesį, kad vežant Reglamento III arba IIIA klasifikuojamas atliekas, skirtas naudoti iš Europos Bendrijos į Trečiąsias šalis, be aukščiau pateiktų procedūrinių reikalavimų variantų gali būti taikomas draudimas vežti tokias atliekas arba paskirties šalyje pagal taikytinus nacionalinius teisės aktus bus laikomasi kitų kontrolės procedūrų. Minėtų atliekų, skirtų naudoti eksporto į tračiąsias šalis, procedūriniai reikalavimai nustatyti 2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1418/2007 dėl tam tikrų reglamento (EB) Nr. 1013/2006 III arba IIIA priede išvardintų naudojimui skirtų atliekų eksporto į tam tikras šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas dėl atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės.

Pažymime, kad nuo 2024 m. liepos 1 d., vadovaujantis Atliekų tarpvalstybinių vežimų tvarkos aprašu, Aplinkos apsaugos departamentas paskirtas Lietuvos kompetentinga institucija, vykdančia Lietuvos Respublikos siunčiančiosios kompetentingos institucijos, paskirties kompetentingos institucijos, tranzito kompetentingos institucijos ir korespondento funkcijas. Plačiau

Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, paruošimas naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas.

Už pavojingųjų atliekų vežimą atsakingi įmonių darbuotojai turi būti išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal aplinkos ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas ir gavę jų žinias atitinkamoje atliekų tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą. Specialistai, turintys pažymėjimą, privalo ne rečiau kaip kas treji metai tobulinti kompetenciją specialistų mokymo kursuose aplinkos ministro nustatyta tvarka.

Atliekas vežant Lietuvos Respublikos teritorijoje, privaloma turėti Lydraštį (jis gali būti užpildytas atliekų siuntėjo ar atliekų gavėjo). Šis reikalavimas netaikomas tarpvalstybiniams atliekų vežimams. Apie tarpvalstybiniams atliekų vežimams taikomus reikalavimus plačiau skaitykite čia.

Vežamų pavojingųjų atliekų pakuočių, konteinerių dangčiai ir kamščiai turi būti tvirti ir sandarūs, sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juos būtų galima saugiai atidaryti ir uždaryti, kad jie laikymo, perkėlimo ar vežimo metu nesutrūktų, neatsilaisvintų, neatsidarytų ir juose esančios medžiagos nepatektų į aplinką.

Nepavojingųjų atliekų vežėjai dokumentus, susijusius su nepavojingųjų atliekų laikinuoju laikymu, laikymu, surinkimu, vežimu ar apdorojimu turi saugoti ne trumpiau kaip 3 metus.

Pavojingųjų atliekų vežėjai dokumentus, susijusius su pavojingųjų atliekų laikinuoju laikymu, surinkimu, vežimu ar apdorojimu turi saugoti ne trumpiau kaip 5 metus.

Pavojingąsias ir (ar) padangų atliekas vežti gali tik įmonės, apdraudusios savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant šią veiklą gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.

Pavojingas atliekas ketinančios vežti įmonės turi gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją. Pavojingų atliekų tvarkymo licencijoje turi būti nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys ir šių atliekų tvarkymo būdai.

Atliekas vežanti įmonė vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius:

1. žmonių sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekas (atliekų sąrašo kodai 18 01 03*, 18 01 02) – ne vėliau kaip per 24 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo;
2. gyvūnų sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekas (atliekų sąrašo kodas 18 02 02*) – ne vėliau kaip per 24 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo;
3. žmonių ar gyvūnų sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekas (atliekų sąrašo kodai 18 01 01, 18 01 04, 18 02 01, 18 02 03) – ne vėliau kaip per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo;
4. pavojingąsias atliekas (išskyrus 1 ir 2 punktuose nurodytas atliekas) – ne vėliau kaip per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo;
5. kitas 1– 4 punktuose nenurodytas atliekas – ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo.

Komunalinių atliekų surinkimo paslaugą teikiantys atliekų tvarkytojai ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai, atsižvelgdami į atitinkamos rūšies atliekų apdorojimo technologijas, periodiškai (bet ne rečiau kaip kartą per metus) informuoja atliekų turėtojus apie atliekų, kurios turi būti surenkamos atskirai, rūšis ir pobūdį, siekiant palengvinti specialų tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą, pateikia atliekų rūšiavimo instrukcijas (sutartyje, interneto svetainėje, lankstinukuose ar pan.).

Komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių rūšiuojamąjį surinkimą vykdanti įmonė privalo sverti surinktas atliekas savivaldybių nurodytoje vietoje, prieš pristatant atliekas į atliekų apdorojimo įrenginius. Savivaldybių nurodytose vietose svarstyklės turi būti metrologiškai patikrintos.

Fiziniai asmenys, vežantys savo buityje susidarančias atliekas, Lydraščio pildyti neprivalo.

Baterijų ir akumuliatorių atliekų rūšiavimui, laikinajam laikymui, surinkimui ir vežimui ir apdorojimui taikomi papildomi reikalavimai nustatyti Baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklėse.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimui, vežimui ir apdorojimui taikomi papildomi reikalavimai nustatyti Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklėse.

Statybinių atliekų (įskaitant asbesto turinčių statybinių atliekų) rūšiavimui, surinkimui, vežimui ir apdorojimui taikomi papildomi reikalavimai, kurie nustatyti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse.

Taip, kadangi į atliekų tvarkytojų sąvoką įeina atliekų vežėjai, pavojingąsias atliekas ketinančios vežti įmonės turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją. Pavojingųjų atliekų tvarkymo licencijoje turi būti nurodytos pavojingų atliekų, kurias licencijos turėtojas gali tvarkyti, rūšys ir šių atliekų tvarkymo būdai.

Reikia nurodyti savivaldybę pagal surinkėjo / vežėjo atliekų tvarkymo vietos adresą.

Darbų vieta turi atitikti šiuos reikalavimus:

Informacijos apie reikalavimus darbų vietai galite rasti ir Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Informaciją apie techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius paslaugų teikėjus, deklaravusius savo veiklą, galite rasti čia.

Visą informaciją rasite čia.

Perdažant transporto priemonę ar jos dalis privaloma naudoti dažymo kamerą, kuriai dažymo kamerų gamintojas ar jo įgaliotas atstovas yra išdavęs dokumentus. Kitus reikalavimus, norintiems užsiimti transporto priemonių ar jų dalių dažymo veikla, rasite čia. 

Ne, kondicionavimo sistemą pildyti freonu ar kitomis fluorintomis dujomis draudžiama, jei sistemoje pastebėtas dujų nuotėkis. 

Kaskart, prieš pildant transporto priemonės kondicionavimo sistemą fluorintomis dujomis, būtina įsitikinti, kad sistema sandari – nėra dujų nuotėkio. Pastebėjus gedimus, prieš pildant kondicionierių, būtina atlikti įrangos pažeidimų remontą. Taip pat draudžiama į atmosferą išleisti fluorintas dujas, jei tai nėra techniškai būtina jas naudojant pagal paskirtį. 

Kitus aplinkosaugos reikalavimus, susijusius su kondicionierių pildymu, rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje. 

Aplinkosauginius reikalavimus transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui reglamentuoja Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto, techninės pagalbos ir perdirbimo paslaugų teikimo tvarkos ir aplinkos apsaugos reikalavimų aprašas.

Šio aprašo 28 punktu nustatyta, kad kai fizinis asmuo savarankiškai atlieka su savo valdoma transporto priemone susijusius darbus:

Asmenys, kurie bus skirti atlikti oro kondicionavimo sistemų remonto darbus privalo turėti pažymėjimą pagrindžiantį, kad jie baigė darbuotojų, surenkančių F-dujas iš tam tikrų motorinių transporto priemonių oro kondicionavimo sistemų, mokymo programą.

Informacijos apie transporto priemonių į aplinką išmetamų teršalų kontrolę ir kaip vyksta patikrinimai rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Nuo 2025 m gegužės 1 d. viešojo maitinimo įstaigoms, veikiančioms masiniuose renginiuose draudžiama nemokamai dalinti ar parduoti vienkartines plastikines gėrimų pakuotes. Išskyrus leidžiama naudoti vienkartines plastikines pakuotes taikant užstatą. Pavyzdžiui, už vienkartinį plastikinį kavos puodelį klientas turi sumokėti Jūsų nustatytą skatinantį užstato mokestį, kurį klientas gali susigrąžinti tik Jums atgal grąžinęs puodelį. Daugiau informacijos čia. 

Apskaita turi būti vykdoma tuo pačiu principu. 2025 m. gegužės 1 d. įsigalioję vienkartinių maisto ir gėrimų plastikinių pakuočių draudimai neturėjo įtakos apskaitos reikalavimams. 

Taip, privaloma. Daugiau informacijos atmintinėje. 

Ne, nes daugkartinio puodelio įsigijimas, nėra viena iš alternatyvų, tačiau gali būti naudojama kaip papildoma priemonė (kartu su bent viena privaloma alternatyva). Daugiau informacijos atmintinėje. 

Poliklinikos, viešbučiai, pirtys nėra viešojo maitinimo paslaugas teikiantys subjektai (išskyrus atvejus, kai jų teritorijoje yra įsikūrę restoranai, barai ir pan.), todėl jiems netaikomi reikalavimai dėl vienkartinių plastikinių maisto ar gėrimų pakuočių apmokestinimo, nes jie pardavimo metu nepripildo gėrimų indelių. 

Bet kuriuo atveju, esant galimybei, rekomenduojame naudoti daugkartinius indus ar pakuotes, kuriose nėra plastiko. 

Viešojo maitinimo įstaigos gali naudoti papildomas alternatyvas vienkartinėms plastikinėms maisto ar gėrimų pakuotėms, tačiau privaloma turėti bent vieną iš žemiau nurodytų alternatyvų: 

• daugkartinės pakuotės,  
• vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko,
• stalo indai.

Daugiau informacijos atmintinėje. 

Ne, nuo 2025 m. gegužės 1 d. viešojo maitinimo įstaigos privalo pasiūlyti bent vieną iš trijų nurodytų alternatyvų (jas rasite čia) ir apmokestinti visas vienkartines plastikines ar turinčias plastiko pakuotes. Alternatyvų suteikimas nėra privalomas tik maistą ar gėrimus tiekiant išsinešimui.

Taip pat kitokios sąlygos taikomos viešojo maitinimo vietoms, veikiančioms masiniuose renginiuose ar paplūdimiuose, plačiau skaitykite atmintinėje.

Ne. Reikalavimai fasuoto cukraus pakuotėms nėra taikomi, jei cukrus supakuojamas ne Jūsų kavinėje, o į ją yra pristatomas jau supakuotas.

Ne, nes tai nėra viešojo maitinimo vietos.

Taip.

Taip, viešojo maitinimo vieta turės priimti atgal pakuotę ir grąžinti užstato pinigus.

Sandėliavimo vieta nėra nurodyta įstatyme, tačiau tai gali būti atskira talpa (konteineris) ar patalpa.

Lietuvoje kaip ir daugelyje kitų šalių nėra įstatymų, kurie tiesiogiai nustatytų pakuotės kainos, savikainos ir antkainio dydžius. Vienkartinio plastikinio gaminio kainą nustato pačios viešojo maitinimo įstaigos.

Jei virtuvė nėra viešojo maitinimo vietoje, kurioje vartotojams yra parduodami tie maisto ar gėrimų produktai, tuomet galima laikyti, kad Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8³ straipsnio nuostatos dėl vienkartinių plastikinių gaminių netaikytinos (tame tarpe ir dėl draudimo neatlygintinai dalyti).

Maistui ar gėrimams skirtos vienkartinės plastikinės pakuotės kaina turi būti aiškiai atskirta nuo parduodamos prekės kainos. Daugiau informacijos čia. 

Jeigu maistas ar gėrimai užsakomi išsivežti, išsinešti ir yra supakuojami į vienkartines plastikines maisto ar gėrimų pakuotes, jie taip pat turi būti apmokestinami. Alternatyvos siūlymas nors rekomenduojamas, tačiau nėra privalomas išsinešimo atvejais. Plačiau čia. 

Nuo 2025 m. gegužės 1 d. masinių renginių metu draudžiama neatlygintinai dalyti ir parduoti vienkartinius plastikinius gaminius (maisto tarą ir gėrimų indelius, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius), tačiau visi kiti pakuočių tipai bus galimi.

Pastaba: draudimas netaikomas, jei pripildydami maisto produktų ar gėrimų vienkartinius plastikinius gaminius, už juos taikysite užstatą (pagal nustatytus reikalavimus, plačiau čia).

Taip, nes į vienkartinio plastikinio gaminio apibrėžimą patenka ir tokios pakuotės, kurios atrodo kaip popierinės, tačiau yra padengtos plastiku (angl. plastic lining or coating). Taigi, popieriniams puodeliams, turintiems plastiko (padengtiems plastiku), nuo 2025 m. gegužės 1 d. taikomi Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8³ straipsnyje nustatyti reikalavimai.

Detalesnę informaciją galima rasti:

• Aplinkos apsaugos departamento specialistų parengtoje atmintinėje „Vienkartinės maisto ir gėrimų plastikinės pakuotės: dalinimas ir pardavimas“;
• Europos komisijos parengtuose atsakymuose į dažniausiai užduodamus klausimus dėl vienkartinių plastikinių gaminių;
• Europos komisijos pranešime, kuriame labai detaliai paaiškinamas reglamentavimas dėl vienkartinių plastikinių gaminių, ypač atkreipkite dėmesį į 2.2.1 poskyrį.

Galimi du apmokestinimo būdai:

• Puodelį ir dangtelį apmokestinti kartu (taikomas bendras pakuotės mokestis).
• Puodelį ir dangtelį apmokestinti atskirai. Taip apmokestinti galima tik tuo atveju, jei fiziškai patys kuruosite plastikinio dangtelio tiekimą ir leisite vartotojui pasirinkti, ar jis nori naudoti dangtelį. Tokiu atveju, jeigu pirkėjas nesirenka naudoti dangtelio, mokestis už jį nebūtų taikomas (mokestis taikomas tik už puodelį), jeigu pirkėjas pasirenka naudoti tiek puodelį, tiek dangtelį, mokestis taikomas už abi pakuotes atskirai.

Abejais atvejais pirkėjas turi būti aiškiai informuotas apie pasirikimo galimybes ir taikomo mokesčio skirtumus.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme apibrėžta, kas yra laikytina masiniu renginiu: „Masinis renginys – šventė, festivalis ar kitas didelei žmonių grupei skirtas renginys, kurį organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos ar jų filialai, suderinę renginio laiką ir jo organizavimo tvarką su savivaldybių merais ar jų įgaliotomis savivaldybių administracijomis.“

Visų pirma reikėtų įvertinti ar arenose ir stadionuose organizuojami renginiai patenka po šiuo apibrėžimu. Jeigu nepatenka po šiuo apibrėžimu, arenose, stadionuose įrengtoms viešojo maitinimo vietoms galioja įprasti reikalavimai, kuriuos rasite atmintinės skiltyje „Kavinės, restoranai, valgyklos, barai ir kitos maitinimo vietos (ne paplūdimiuose ar masiniuose renginiuose“). Apibendrinus, tokiu atveju galioja šie reikalavimai:

• apmokestinti visas vienkartines maisto ar gėrimų plastikines pakuotes;
• čekyje vienkartinės plastikinės pakuotės kainą aiškiai atskirti nuo parduodamo maisto ar gėrimo kainos;
• gali būti privaloma suteikti bent vieną iš trijų privalomų alternatyvų. Alternatyvos siūlymas siejamas su maisto ar gėrimų teikimu vartojimui vietoje (viešojo maitinimo patalpose ir 40 m atstumu, pavyzdžiui, jeigu šalia restorano, kuris yra po stogu, 40 m atstumu lauke pastatomos kėdės su staliuku, tai – laikoma vartojimu vietoje). Tad, jei šalia arenoje ar stadione įrengtos viešojo maitinimo vietos yra pastatyti staliukai ir kėdės ar pan. (teikiama paslauga vartojimui vietoje), tuomet turi būti taikomi reikalavimai dėl bent vienos iš 3 privalomų alternatyvų siūlymo. Tačiau, jei tokia paslauga neteikiama, laikytina, kad maistas ir gėrimai įsigyjami išsinešimui ir alternatyvų teikimas nėra privalomas.