Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Lieptas, kaip inžinerinis statinys paviršinio vandens telkinyje, remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR) 3 lentelės 3.4 punktu, priskiriamas nesudėtingųjų inžinerinių statinių I ar II grupei (apskaičiuojant statinio matmenų įvertinimo koeficientą (K) ir atsižvelgiant į statinio aukštį).

Pagal STR nurodytą formulę padauginus liepto išorės kontūro vertikalios projekcijos į žemės ir vandens paviršių plotą ir aukštį, matuojamą nuo lieptu užstatyto žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki liepto aukščiausio laikančiosios konstrukcijos taško, pakeltu kubu, gautas koeficientas parodys, ar lieptas atitinka statinio požymius. Jeigu koeficientas mažesnis už 10, toks objektas nelaikomas statiniu ir jam netaikomos Statybos įstatymo ir reglamentų nuostatos dėl statinio projektavimo ir statybos, t. y. jam įrengti neprivalomas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas (SLD). Jeigu koeficientas didesnis už 10, liepto statybos reikalavimai priklausys nuo to, kuriai – pirmai ar antrai – nesudėtingų statinių grupei jis priskirtinas.

Atvejai, kada nesudėtingajam statiniui statyti privalomas savivaldybės administracijos išduodamas SLD, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“  3 priedo 1 punkte.

Tuo atveju, jeigu SLD liepto statybai neprivalomas, jį (lieptą) teisėtai pasistatyti norimoje vietoje galima ne visada. Kai vandens telkinys yra išnuomotas, reikia gauti jo savininko raštišką sutikimą, o statant valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) sutikimą.  

Norint statyti lieptą valstybinės reikšmės vandens telkinyje:

- NŽT sutikimas gaunamas Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinus nesudėtingus statinius išdavimo taisyklėse, patvirtintose 2012 m. balandžio 19 d. Nr. 1P-(1.3.)-146, nustatyta tvarka. Sutikimas gali būti išduodamas privataus žemės sklypo savininkui, kurio valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingą statinį; taip pat  valstybinės žemės naudotojui, kurio naudojamas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingą statinį. Sutikimas išduodamas 10 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo sutikimo išdavimo datos;

- jeigu lieptas pagal savo techninius požymius būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, tai gauti SLD privaloma, jei lieptas būtų statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies;

- jeigu lieptas pagal savo techninius požymius būtų priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams, tai gauti SLD privaloma, jei lieptas būtų statomas mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies;

- SLD išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama liepto statyba, administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės valstybės tarnautojas.

Statant lieptą būtina laikytis aplinkosaugos reikalavimų – liepto dalis sausumoje negali užtverti praėjimo vandens telkinio pakrantės juosta.

Plaukioti galima plaukiojimo priemone, kurios bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8kW).

Ekrano gamyklos tvenkinys, esantis Panevėžyje, yra 78,6 ha. O ne saugomose teritorijose, didesniuose kaip 10 ha vandens telkiniuose galimas plaukiojimas savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kai jų bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8kW,) nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos.

Išimtis: leidžiama plaukioti savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kurių bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), visą plaukiojimo sezoną Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių nustatytomis vandens turizmo trasomis, teikiant viešąją paslaugą – pažintinį plaukiojimą pramoginiu laivu.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, išskyrus, kai reikia į vandenį nuleisti plaukiojimo priemones arba užvažiuoti motorinėmis transporto priemonėmis ant paviršinio vandens telkinio ledo, jeigu teisės aktuose tokia veikla šiame telkinyje leidžiama. Plačiau čia.

Dirbtiniam nepratekamo paviršinio vandens telkiniui įrengti nereikia gauti leidimo, o derinimo procedūros priklauso nuo telkinio dydžio – ar jis didesnis negu 0,1 ha, taip pat nuo vietos – ar jis yra saugomoje teritorijoje, karstiniame regione ir pan.

Telkinį įrengti draudžiama pelkių ir šaltinynų teritorijose, nenaudojamų naudingųjų iškasenų telkiniuose, natūraliose pievose ir akmenynuose, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostose ir (arba) potvynio metu užliejamose teritorijose, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, miško žemėje ir kt. Vienas svarbesnių reikalavimų įrengiant telkinį – užtikrinti, kad nebūtų iškirsti saugotini medžiai. Todėl telkinio kranto linija turi būti ne arčiau kaip 3 m iki storesnių kaip 30 cm skersmens saugotinų medžių kamienų. Taip pat privalu užtikrinti, kad nebūtų sunaikintos ar keičiamos saugomos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės, pažeistos melioracijos sistemos ir statiniai.

Telkiniams nuo taršos apsaugoti yra nustatyti privalomi mažiausi atstumai iki netoliese esančių potencialiai taršių objektų – tvartų, mėšlidžių, mechanizacijos dirbtuvių ir kt. Nuo tokio objekto iki Telkinio kranto linijos turi būti ne mažiau kaip 10 metrų. Ūkininko sodybos teritorijoje atstumas nuo įrengiamo Telkinio iki tvartų, mėšlo ir srutų kaupimo įrenginių ar panašių objektų gali būti ir mažesnis – privalomas mažiausias atstumas yra 5 metrai.

Prieš įrengiant Telkinį reikia numatyti, kaip bus panaudotas iškastas gruntas, nes įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio negalima parduoti ar kitaip perleisti. Jie turi būti panaudoti reljefui formuoti ir pažeistoms teritorijoms atkurti tame žemės sklype, kuriame įrengtas tvenkinys. Jei nėra galimybės to padaryti, dirbtinio vandens telkinio savininkas gali panaudoti šį gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį kitame jam nuosavybės teise priklausančiame sklype.

Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį arba kito dydžio telkinį karstiniame regione, privaloma raštu pateikti nurodytą informaciją Departamentui ir Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos. Jeigu įrengti Telkinį ketinama valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, jos vietą reikia suderinti su tokios saugomos teritorijos direkcija. Su prašymu teikiama ši informacija:

1. dirbtinio vandens telkinio brėžinys, kuriame nurodomas planuojamas dirbtinio vandens telkinio gylis, plotas ir profilis;
2. žemės sklypo planas su pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis;
3. kita su dirbtinio vandens telkinio įrengimu susijusi informacija, kuri teikiančiam prašymą asmeniui atrodo svarbi.

Norint įrengti Tvenkinį melioruotoje žemėje, jos vietą reikia suderinti su savivaldybe, kuri valdo ir naudoja valstybei priklausančius melioracijos statinius. Su prašymu taip pat teikiamas telkinio brėžinys, nurodomas jo planuojamas gylis, plotas ir profilis bei melioracijos statinių planas masteliu 1:2000 su pažymėta dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis.

Atsakymą dėl gręžinio įteisinimo rasite čia.

Eksploatuojamuose vidaus vandenų keliuose ir tam tikruose vandens telkiniuose, kurių sąrašas yra čia. 

Plaukiojimo priemonių atmintinę rasite čia.

Nendres pjauti galima, suderinus su paviršinio vandens telkinio savininku, valdytoju ar naudotoju bei išsiaiškinus, ar nendrių pjovimas laikinai neuždraustas savivaldos institucijų sprendimais (kreiptis į vietinę savivaldybę). Pjovimas vandens telkiniuose, pelkėse ir užpelkėjusiose žemėse leidžiamas nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 18 d. Pjauti reikia statmenai kranto linijai iki 100 m pločio ruožais, tarp jų paliekant tokio paties pločio nepjautus ruožus.

Įrengiant paplūdimius, turi būti užtikrinta, kad nebus:

1. iškirsti saugotini medžiai, išskyrus atvejus, kai teisės aktų nustatyta tvarka gautas leidimas juos kirsti;
2. sunaikintos ar keičiamos esamos reljefo formos, sunaikintos ar paveiktos saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietės ar augavietės, Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės;
3. pilamas storesnis kaip 40 cm grunto sluoksnis;
4. keičiama vandens telkinio kranto linija.

Draudžiama įrengti paplūdimį:

1. kai pakrantės žemės paviršiaus vidutinis nuolydžio / polinkio kampas didesnis kaip 10o;
2. pelkių ir šaltinynų teritorijose;
3. natūraliose pievose ir akmenynuose;
4. potvynių užliejamose teritorijose;
5. saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse, Europos Bendrijos svarbos natūraliose buveinėse;
6. didesnį kaip 0,5 ha ploto paplūdimį;
7. valstybės saugomose teritorijose, jei jų įrengimo vietos nenumatytos teritorijų planavimo dokumentuose.

Valstybės saugomose teritorijose paplūdimiai, paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) pakrantėje, nekeičiant kranto linijos, gali būti įrengiami tik šių teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose vietose.

Paviršinio vandens telkinio kranto (pakrantės) erozijos prevencijos ir (ar) erozijos padarinių šalinimo, erozijos pažeisto kranto (pakrantės) tvarkymo ir (ar) atkūrimo priemonės taikomos, kai Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme nustatytais atvejais kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai.

Asmuo, organizuojantis vandens telkinių tvarkymo darbus, pateikia atsakingai institucijai arba direkcijai, jei planuojamas tvarkyti vandens telkinys ar jo dalis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, valstybinio rezervato ar valstybinio parko buferinės apsaugos zonoje, taip pat Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka jai priskirtuose valstybiniuose draustiniuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ar genetiniuose sklypuose, gamtos paveldo objektuose, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijose, vieną iš šių dokumentų:

pasirašytą Pranešimą raštu, vykdant vandens telkinių tvarkymo darbus, pagal Aprašo 1 priedo antrojoje skiltyje nurodytą darbų kiekį:

1. atsakingai institucijai – kai vykdomi vandens telkinių tvarkymo darbai nėra Saugomoje teritorijoje ir išskyrus 25.1.3 papunktyje nurodytą atvejį;
2. direkcijai – kai vandens telkinių tvarkymo darbai vykdomi Saugomoje teritorijoje;
3. AAD ([email protected]) – jei, išskyrus Saugomoje teritorijoje. planuojama įrengti ar tvarkyti tik paplūdimį pakrantėje paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.), nekeičiant kranto linijos, jei nebus vykdomi vandenyje augančios vandens augalijos pjovimo, vandens telkinio valymo, maudyklos įrengimo ar tvarkymo darbai, paskleidžiant mineralinį gruntą (smėlį, žvyrą ir pan.) vandens telkinio dugne.
4. Pasirašytą Projektą (raštu ir kopiją skaitmeniniu formatu) pateikia atsakingai institucijai, vykdant vandens telkinio tvarkymo darbus pagal Aprašo 1 priedo trečiojoje skiltyje nurodytus darbų mastus, nepriklausomai ar tvarkomas vandens telkinys ar jo dalis yra Saugomoje teritorijoje, ar nėra Saugomoje teritorijoje.

Iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgauto vandens, jo naudojimo ir (arba) perdavimo, perduoto vandens naudojimo apskaitą privalo tvarkyti ūkio subjektai, kurie:

1. Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą ir (arba) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (požeminį vandenį);
2. vykdo geriamojo vandens viešojo tiekimo veiklą;
3. per parą iš kitų ūkio subjektų gauna 50 m3 ir daugiau vandens, o jų pagrindinė ekonominė veiklos rūšis yra žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, kasyba, karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba, elektros energijos, dujų, garo tiekimas, oro kondicionavimas, vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas, statyba. Vandens kiekis apskaičiuojamas per metus gaunamą ar numatomą gauti vandens kiekį padalijus iš gavimo dienų skaičiaus. Apskaitą teikti šiuo adresu.

Leidimus naudoti žemės gelmių išteklius išduoda Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Leidimas išduodamas neterminuotam laikotarpiui.

Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius nereikia, norint naudoti:

1. gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;
2. gėlą požeminį vandenį, jeigu žemės ūkio veiklą, išskyrus žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, vykdantis asmuo išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;
3. žemės gelmių geoterminę energiją;
4. mažuosius karjerus.

Pageidaujantis gauti leidimą fizinis ar juridinis asmuo ar šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, Lietuvos geologijos tarnybai turi raštu pateikti:

1. Prašymą. Prašyme nurodoma: fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė ir registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, arba fizinių ir (ar) juridinių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, šalių pavadinimai, jungtinės veiklos sutarties data ir numeris, buveinė, prašomo suteikti naudoti žemės gelmių išteklių telkinio ar jo dalies pavadinimas, vandenvietės pavadinimas ir kodas Žemės gelmių registre;
2. Jungtinės veiklos sutartį, jeigu prašymą teikia asmenų grupė;
3. Žemės savininko ir valdytojo, kai numatoma naudoti privačioje žemėje, savivaldybės žemės valdytojo, kai numatoma naudoti savivaldybės žemėje, arba valstybinės žemės patikėtinio, kai numatoma naudoti valstybinėje žemėje, rašytinis sutikimas leisti naudoti požeminio vandens išteklius jų žemėje. Kai valstybinės žemės patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės buvimo vietą rašytinį sutikimą;
4. Atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atrankos dėl PAV) išvados, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV) neprivalomas arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, data ir numeris, kai pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktos jame nustatytos procedūros;
5. Informaciją apie aprobuotus požeminio vandens išteklius ir suderintą požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektą.

19. Prie nepratekamų dirbtinių vandens telkinių, kuriems nenustatomos pakrantės apsaugos juostos, draudžiama naudoti augalų apsaugos priemones, mineralines ir skystąsias organines trąšas arčiau kaip 2 m nuo nepratekamo dirbtinio vandens telkinio kranto linijos.

20. Atliekant nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo darbus, iškastas dumblas ir pašalinti vandens augalai turi būti kaupiami ne arčiau kaip 2 m nuo nepratekamo dirbtinio vandens telkinio pakrantės šlaito viršutinės briaunos ir tvarkomi vadovaujantis Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginiais reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. D1-57 „Dėl Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo, anaerobinio apdorojimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“.

21. Planuojant atlikti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo darbus melioruotoje žemėje, kai nekeičiamas nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotas ar gylis, privaloma informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje planuojama tvarkyti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, administracijai pateikiant informaciją (tikslią telkinio vietą su x ir y koordinatėmis, jo plotą, planuojamų tvarkymo darbų pradžios datą ir darbų trukmę) ir tvarkančių juridinių asmenų kontaktinius duomenis.

22. Planuojant keisti įrengto didesnio kaip 0,1 ha ploto nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą (mažinti arba didinti) arba likviduoti didesnį kaip 0,1 ha ploto nepratekamą dirbtinį vandens telkinį ar keisti arba likviduoti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, privaloma pateikti Aprašo 24 punkte nurodytą prašymą, dokumentus ir informaciją Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

23. Planuojant keisti įrengto bet kokio dydžio nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą (mažinti arba didinti) arba jį likviduoti valstybiniame parke, biosferos rezervate, valstybinio parko ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias tinklo „Natura 2000“ teritorijas, ar keisti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą  arba jį likviduoti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone, atkuriamajame sklype ar tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, nepratekamo dirbtinio vandens telkinio ploto keitimo veikla turi būti suderinta su Aprašo 13 punkte nurodytomis saugomų teritorijų direkcijomis.

24. Asmuo, teikiantis informaciją apie nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymą, pakeitimą arba likvidavimą Aprašo 22 punkte nurodytoms institucijoms, arba norintis suderinti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo, pakeitimo ar likvidavimo veiklą su Aprašo 23 punkte nurodytomis institucijomis, turi pateikti prašymą, kurio forma nustatyta Aprašo priede, tiesiogiai arba pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu ar suformuotą elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti prašymą teikiantį asmenį. Prašyme nurodoma informacija ir pateikiami dokumentai:

1. žemės sklypo planas su pažymėta esamo nepratekamo dirbtinio vandens telkinio vieta ir koordinatėmis Lietuvos koordinačių sistemoje;
2. numatomos veiklos (nepratekamo dirbtinio vandens telkinio keitimas, tvarkymas, likvidavimas) aprašymas ir numatomo tvarkyti vandens telkinio brėžinys, kuriame nurodomi planuojamo nepratekamo dirbtinio vandens telkinio parametrai (gylis, plotas, profilis), pakrantės apsaugos juostos;
3. jeigu keičiant nepratekamo dirbtinio vandens telkinio dydį jo pakrantės apsaugos juosta patenka į kito asmens nuosavybės teise priklausantį sklypą, būtina pateikti šio sklypo savininko rašytinį sutikimą dėl šio vandens telkinio ploto pakeitimo arba likvidavimo.

25. Asmuo, pateikęs Aprašo 24 punkte nurodytą prašymą ir dokumentus Aprašo 22 punkte nurodytoms institucijoms, įgyja teisę vykdyti prašyme nurodytą veiklą po 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu per šį terminą iš Aprašo 22 punkte nurodytų institucijų negauna neigiamos išvados Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka.

26. Aprašo 23 punkte nurodytos saugomų teritorijų direkcijos nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo, pakeitimo arba likvidavimo veiklą derina išvadoje nurodydamos informaciją apie nepratekamo dirbtinio vandens telkinio parametrus ir tvarkymo, likvidavimo vietą (gylį, plotą, profilį, žemės sklypo planą su pažymėta nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo vieta ir koordinatėmis), arba atsisako pateikdamos neigiamą išvadą ir nurodydamos motyvus Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka.

27. Planuojant tvarkyti, keisti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio plotą, gylį arba jį likviduoti melioruotoje žemėje, būtina veiklą suderinti su savivaldybės administracija pateikiant prašymą, nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įrodymo dokumentus ir žemės sklypo topografiniame ir inžinerinių tinklų plane masteliu 1:500 pažymėtą planuojamo tvarkyti arba likviduoti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio vietą su koordinatėmis Lietuvos koordinačių sistemoje, nurodyti esminę informaciją apie vandens telkinio parametrus ir įrengimo vietą (gylį, plotą, profilį, iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio paskleidimo vietą). Dokumentai savivaldybės administracijai pateikiami tiesiogiai arba pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ar suformuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti prašymą teikiantį asmenį.

28. Savivaldybės administracija nepratekamo dirbtinio vandens telkinio tvarkymo arba likvidavimo veiklą derina patvirtinusi prašymą atsakingo asmens parašu arba pateikia neigiamą išvadą nurodydama motyvus Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Galima įrengti nedidesnį kaip 0,1 ha ploto dirbtinį vandens telkinį, laikantis aplinkosauginių reikalavimų, bei nepažeidžiant kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

Planuojant įrengti didesnį kaip 0,1 ha ploto arba bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, kurio teritorijos patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-655 „Dėl Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemių, priskiriant karstinių reiškinių intensyvumo grupėms, nustatymo“, privaloma pateikti Aprašo 14 punkte nurodytus dokumentus ir informaciją Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ([email protected]) ir Lietuvos geologijos tarnybai ([email protected]) prie Aplinkos ministerijos.

13. Planuojant įrengti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate, valstybinio parko ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias tinklo „Natura 2000“ teritorijas, nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimas turi būti suderintas su saugomų teritorijų direkcija. Kai tokį telkinį planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone, atkuriamajame sklype ar tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomų teritorijų direkcijos,  tokio telkinio įrengimas turi būti suderintas su saugomų teritorijų direkcija, kuriai Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-9 „Dėl valstybės įsteigtų saugomų teritorijų, neturinčių direkcijų, ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų, nepatenkančių į valstybinius parkus, rezervatus ar biosferos rezervatą, priskyrimo saugomų teritorijų direkcijoms“ priskirta saugoma teritorija.

14. Asmuo, teikiantis informaciją apie planuojamą įrengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį Aprašo 12 punkte nurodytoms institucijoms arba norintis suderinti šio telkinio įrengimą su Aprašo 13 punkte nurodytomis institucijomis, turi pateikti prašymą dėl nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo pagal Aprašo priede nustatytą formą (toliau – prašymas) tiesiogiai arba pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu, ar suformuotą elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti prašymą teikiantį asmenį. Su prašymu pateikiami šie dokumentai ir informacija:

14.1. nepratekamo dirbtinio vandens telkinio brėžinys, kuriame nurodomi planuojamo įrengti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio parametrai (gylis, plotas, profilis), pakrantės apsaugos juostos (jei planuojamo įrengti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos patenka į kito asmens nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, būtina pateikti jo rašytinį sutikimą dėl nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo);

14.2. žemės sklypo planas su pažymėta nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis Lietuvos koordinačių sistemoje;

14.3. nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio tvarkymo būdas, žemės sklypo plane pažymėtos iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio paskleidimo vietos. Jeigu iškastą gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį planuojama tvarkyti kitame nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nurodomos šio sklypo koordinatės;

14.4. kita su nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimu susijusi informacija, kuri, teikiančio prašymą asmens nuomone, yra svarbi.

15. Asmuo, pateikęs Aprašo 14 punkte nurodytą prašymą su dokumentais ir informacija Aprašo 12 punkte nurodytoms institucijoms, įgyja teisę įrengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį po 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu per šį terminą negauna iš Aprašo 12 punkte nurodytų institucijų motyvuotos neigiamos išvados Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės), nustatyta tvarka.

16. Aprašo 13 punkte nurodytos saugomų teritorijų direkcijos nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimą derina išvadoje nurodydamos esminę informaciją apie numatomą įrengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį (gylis, plotas ir vietos koordinatės) arba pateikia neigiamą išvadą nurodydamos motyvus Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka.

17. Planuojant įrengti bet kokio dydžio nepratekamą dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, parengiamas nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo ir melioracijos statinių pertvarkymo projektas (toliau – projektas), kurį rengia Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 5 d įsakymu Nr. 3D-258 „Dėl Melioracijos įmonių ir specialistų atestavimo taisyklių patvirtinimo“, nurodyti asmenys. Projektą būtina suderinti su savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama įrengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį, administracija pateikiant prašymą, nurodytą šių taisyklių 14 punkte, nuosavybės teise valdomo žemės sklypo įrodymo dokumentus ir sklypo topografiniame ir inžinerinių tinklų plane masteliu 1:500 pažymėtą nepratekamo dirbtinio vandens telkinio vietą su koordinatėmis Lietuvos koordinačių sistemoje. Dokumentai savivaldybės administracijai pateikiami tiesiogiai arba pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ar suformuoti elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti prašymą teikiantį asmenį.

18. Savivaldybės administracija projektą derina patvirtinusi prašymą atsakingo asmens parašu arba pateikia neigiamą išvadą nurodydama motyvus Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Plaukiojimo sezonas – laikotarpis nuo ledo ištirpimo vandens telkinyje iki ledo dangos susidarymo. Jei nesusidaro pastovi ledo danga, plaukiojimo sezonas trunka nuo balandžio 1 d. iki kovo 15 d.

Plaukiojimas ne saugomose teritorijose savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis

Kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW):

- visą plaukiojimo sezoną – didesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose;

- nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos – didesniuose kaip 10 ha vandens telkiniuose.

Kai bendras variklių galingumas 11 AG (9 kW)–20 AG (15 kW):

- visą plaukiojimo sezoną – ne mažesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose;

- nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos – ne mažesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose.

Kai bendras variklių galingumas 21 AG (16 kW)–150 AG (110 kW):

- nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos – didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose.

Kai bendras variklių galingumas 151 AG (111 kW)–300 AG (220 kW):

- nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos vandens telkiniuose, didesniuose kaip 500 ha ploto, plaukioti vandens telkinio dalimi (akvatorija), patvirtinta teritorijų planavimo dokumentuose.

Plaukiojimas saugomose teritorijose

Draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose išimčių ieškot čia.

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:

- vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose;

- valstybiniuose parkuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus:

• kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), galima plaukioti nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos;
• kai bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), galima plaukioti visą plaukiojimo sezoną teikiant viešąsias paslaugas tik pažintinio vandens turizmo trasomis, nustatytomis valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir (ar) jų dalių tvarkymo planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose.

Keturtakčiais varikliais, kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), varomomis plaukiojimo priemonėmis nuo birželio 1 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos leidžiama plaukioti seliavų ir ežerinių stintų verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams tuose valstybinių parkų ežeruose, kuriuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 1 dalimi, aplinkos ministro įsakymu einamiesiems metams nustatomi seliavų ar ežerinių stintų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitai, išskyrus Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ nurodytuose vandens telkiniuose.

Upėse savaeigėmis transporto priemonėmis plaukioti draudžiama. Pastebėtina, kad šis aplinkosauginis draudimas negalioja vidaus vandens keliuose, kurie įrengti ir kai kurių upių ruožuose. Visais klausimais, susijusiais su laivyba vidaus vandens keliuose, rekomenduojame pagal kompetenciją kreiptis į Lietuvos transporto saugos administraciją ar Vidaus vandenų kelių direkciją.

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti upėse. Plačiau čia.

Vandens telkiniuose, kuriuose draudžiama plaukioti tam tikro galingumo savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, taip pat draudžiama: 

• Laikyti ir ne plaukiojimo tikslais naudoti plaukiojimo priemones*. 
• Plaukioti išjungus leidžiamą galingumą viršijančius variklius, išskyrus: 

1. Perplaukimą į kitą vandens telkinį, kuriame tokio galingumo varikliu leidžiama plaukioti, ir grįžimą. 
2. Plaukiojimą vandens telkiniuose, kuriuose yra nustatyti vidaus vandenų keliai. 
3. Nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos vandens telkiniuose, kuriuose nedraudžiamas plaukiojimas nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis, kai plaukiama vidaus degimo variklius iškėlus iš vandens ir užfiksavus aukščiausioje padėtyje. 

Dėl vandens kelių ir visos susijusios informacijos, turėtumėte klausti Lietuvos transporto saugos administracijos ir/ar Vidaus vandenų kelių direkcijos.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai:

• atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai;
• statomi pastatai miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime;
• už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos statoma ne daugiau kaip viena ne didesnio kaip 25 kvadratinių metrų bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype.

Atvejai kai reikia statybos leidimo pavėsinės statybai šiame straipsnyje.

Jei vieta kurioje norima statyti vagonėlį patenka į paviršinio vandens telkinio apsaugos zoną, statyti vagonėlį yra draužiama, kadangi pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 str. 1 d. 10 p paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ar kitiems tikslams vagonėlius ar kitus šioje dalyje nurodytai paskirčiai naudojamus kilnojamuosius objektus arba įrenginius, išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

• sodybose (ne daugiau kaip vienas vagonėlis);
• kempinguose;
• prie statomų ir (ar)rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint Statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;
• mokslo institucijų vykdomiems moksliniams tyrimams atlikti;
• turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą - viešiesiems renginiams rengti;
• kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;
• nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zona nustatoma vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu.

Planuojant įrengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, kurio teritorijos patvirtintos LR aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. D1-655 „Dėl Šiaurės Lietuvos karstinio regiono intensyvaus karsto žemių, priskiriant karstinių reiškinių intensyvumo grupėms, nustatymo“, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos privaloma pateikti šiuos dokumentus ir informaciją:

1. Prašymą dėl nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo pagal šią formą tiesiogiai arba pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu, ar suformuotą elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti prašymą teikiantį asmenį.
2. Nepratekamo dirbtinio vandens telkinio brėžinį, kuriame nurodomi planuojamo įrengti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio parametrai (gylis, plotas, profilis), pakrantės apsaugos juostos (jei planuojamo įrengti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos patenka į kito asmens nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, būtina pateikti jo rašytinį sutikimą dėl nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo).
3. Žemės sklypo planą su pažymėta nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis Lietuvos koordinačių sistemoje.
4. Nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio tvarkymo būdą, žemės sklypo plane pažymėtos iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio paskleidimo vietos. Jeigu iškastą gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį planuojama tvarkyti kitame nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nurodomos šio sklypo koordinatės.
5. Kitą su nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimu susijusią informaciją, kuri, teikiančio prašymą asmens nuomone, yra svarbi.

Savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus ornitologiniuose draustiniuose esančius vandens telkinius, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, leidžiama žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d.

Nesavaeigė plaukiojimo priemonė – vidaus degimo variklio neturinti plaukiojimo priemonė (burinė jachta, baidarė, kanoja, vandens dviratis, irklinė valtis, guminė valtis, kajakas, katamaranas ir kt.). Plaukiojimas elektros variklį turinčiomis plaukiojimo priemonėmis prilyginamas plaukiojimui nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis;

Savaeigė plaukiojimo priemonė – vidaus degimo variklį turinti plaukiojimo priemonė, taip pat laivas su oro pagalve, oro sraigtu varomas laivas ir kt.

Daugiau informacijos rasite Plaukiojimo priemonių atmintinėje. 

Pelenų tvarkymo ir naudojimo bendrieji reikalavimai:

1. pelenų pakrovimui, iškrovimui, pervežimui naudojamas transportas turi būti pritaikytas atsižvelgiant į pelenų būklę (dulkingi, birūs ir kt.). Vežant neapdorotus pelenus, jie turi būti uždengti;
2. tręšimas pelenais turi būti atliekamas mažiausiai 50 m atstumu nuo atvirų vandens telkinių ar įmirkusių plotų;
3. skleidžiant pelenus dirvos paviršiuje, jie turi būti paskleidžiami tolygiai;
4. turi būti laikomi ir tvarkomi taip, kad esant įvairioms gamtinėms sąlygoms jų nenešiotų vėjas, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiant krituliams ar atodrėkiui pelenai negalėtų patekti į požeminius ir (ar) paviršinius vandenis.

Pelenų darytojas, perduodamas pelenus pelenų priėmėjui arba pelenų tvarkytojui, kartu turi pateikti pelenų tyrimų rezultatus. Cheminių medžiagų kiekis pelenuose, kai pelenai naudojami žemės ūkyje turi neviršyti 1 lentelėje pateiktų didžiausiųjų leidžiamųjų koncentracijų.

Prieš pirmą tręšimą pelenais dirvožemis turi būti ištirtas pagal šiuos reikalavimus:

Dirvožemio tyrimų atlikimą organizuoja pelenų tvarkytojas arba pelenų priėmėjas. Dirvožemio tyrimų rezultatai pateikiami Plano priede. Dirvožemio tyrimai atliekami ne vėliau kaip 4 mėnesiai prieš pirmą tręšimą pelenais.

Energinių augalų auginimo teritorijose dirvožemio tyrimai vykdomi ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus.

Dirvožemio tyrimai gali būti neatliekami, kai panaudojama ne daugiau kaip 0,5 t/ha pelenų per metus.

Draudžiama naudoti pelenus, jeigu sunkiųjų metalų koncentracija dirvožemyje viršija 70% didžiausiosios leidžiamosios sunkiųjų metalų koncentracijos, nurodytos šių Taisyklių 2 lentelėje.

Specialieji reikalavimai pelenų naudojimui žemės ūkyje:

Smėlžemiuose, šlapynėse, eroduojančiuose dirvožemiuose pelenus naudoti draudžiama.

Pelenų naudojimas žemės ūkio laukuose atliekamas prieš pagrindinį žemės dirbimą, nuėmus auginamų augalų derlių arba laikant pūdymą. Draudžiama skleisti pelenus ant įšalusios ir įmirkusios dirvos ir kitais atvejais, kai yra pavojus, jog pelenai gali patekti į vandens telkinius.

Norint sureguliuoti dirvožemio rūgštingumą, žemės ūkio laukų tręšimas pelenais turi būti atliekamas kas 3–4 metai, išskyrus atvejus, kai dirvožemio tyrimais įrodoma, jog kalkinimas pelenais gali būti atliekamas dažniau.

Tręšimas pelenais neatliekamas pievų, ganyklų, daugiamečių žolių pasėlių teritorijose, taip pat teritorijose, kur ariamojo sluoksnio pHKCl didesnis nei 7,0.

Su pelenais naudojamo grynojo fosforo (P) kiekis neturi viršyti 40 kg/ha per metus arba fosforo oksido (P2O5) kiekis neturi viršyti 90 kg/ha per metus.

1 lentelė. Didžiausiosios leidžiamosios cheminių medžiagų koncentracijos pelenuose, naudojamuose miškų ūkyje, žemės ūkyje, pažeistų teritorijų rekultivavimui

2 lentelė. Didžiausioji leidžiamoji sunkiųjų metalų koncentracija (DLK) dirvožemyje

3 lentelė. Leistinas tręšimo pelenais kiekis IV grupės (ūkiniuose) miškuose

4 lentelė. Leidžiamas naudoti žemės ūkyje pelenų kiekis (t/ha)

• Laikant iki 50 SG tirštąjį mėšlą galima kaupti mėšlidėje, tvarte arba rietuvėje prie tvarto. Rietuvei prie tvarto turi būti parenkama vieta, kurios neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką. Mėšlidė, tirštojo mėšlo rietuvė urbanizuotoje teritorijoje turi būti uždengta lanksčia, vandeniui nelaidžia danga arba ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių, šiaudų, pjuvenų, žemių sluoksniu. Uždengti nebūtina tik tirštojo mėšlo, kuris apdorotas moksliškai pagrįstomis amoniako išsiskyrimą į aplinką ir nemalonius kvapus mažinančiomis priemonėmis (separavimas, probiotikai ar kt.).
• Laikant 10 SG ar daugiau, skystojo mėšlo ir (ar) srutų kauptuvuose turi taikyti aplinkos oro taršos ir kvapų mažinimo priemones pasirinktinai: kietąsias sandarias stogo dangas, lanksčiąsias dangas (tentus), vientisas plūdriąsias dangas (plastiko lakštų ar granulių, lengvų birių medžiagų, oro pripučiamas, šiaudų, natūraliai susidarančios plutos), biologinius filtrus, skaidyti srutas aerobiniu (aeravimas) arba anaerobiniu būdu biodujų įrenginyje ir (ar) naudoti kitas aplinkos oro taršos ir kvapų mažinimo priemones (metodus), nurodytas 2017 m. vasario 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/302, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES nustatomos geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) išvados dėl intensyvaus naminių paukščių arba kiaulių auginimo (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 688), Gerosios žemės ūkio praktikos kodekse, paskelbtame Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje ar taikyti kitas moksliškai pagrįstas priemones.

Plačiau čia

Mėšlo ir srutų tvarkymo atmintinė

Plačiau čia

Mėšlo ir srutų tvarkymo atmintinė

Šie reikalavimai nustato aplinkos apsaugos reikalavimus asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinių bei asmeninio naudojimo skystojo kuro talpyklų statybai, joms įrengti ir naudoti. Reikalavimai privalomi asmenims, projektuojantiems, statantiems, naudojantiems, rekonstruojantiems Degalines ir asmeninio naudojimo skystojo kuro talpyklas.

Skystojo kuro degalinė (toliau – Degalinė) tai ne prekybai skystuoju kuru skirta stacionari (įskaitant konteinerinę) degalinė (inžinerinis statinys), kurios kuro rezervuarų bendras tūris yra ne didesnis kaip 30 m³ arba metinė kuro apyvarta mažesnė kaip 200 m³. Degalinėms taip pat priskiriamos stacionariai įrengtos vietos, kuriose, neįrengiant kuro kolonėlių, vykdomas kuro priėmimas, saugojimas bei perpylimas į autotransporto priemonių, žemės ūkio technikos, kitų mobiliųjų mechanizmų kuro bakus.

Įrengiant ir naudojant Degalinę turi būti laikomasi leistinų sanitarinių atstumų iki kitų statinių bei objektų, nurodytų Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338.

Degalinė turi būti suprojektuota, įrengta ir naudojama taip, kad būtų kuo mažiau teršiamas aplinkos oras, o išsiliejęs kuras negalėtų patekti į požeminius vandenis bei už jai skirtos teritorijos ribų, taip pat paviršinės nuotekos iš aplinkinių teritorijų negalėtų patekti į Degalinės teritoriją.

Kuras į Degalinės rezervuarus turi būti pilamas ir iš jų išpilamas tik uždaru būdu (sandariomis jungtimis prijungiamais vamzdžiais arba žarnomis). Degalinė turi būti įrengta taip, kad visą jos naudojimo laikotarpį rezervuarai ir sistemos išliktų sandarios (nebūtų kuro patekimo į aplinką) bei būtų sudarytos sąlygos jas saugiai naudoti – įrengiant turi būti naudojamos tinkamos medžiagos, antikorozinės priemonės, tinkama įranga, sandarios jungtys ir pan. Pagal rezervuarų ir kitų Degalinės ar talpyklos sistemų elementų gamintojų techninės priežiūros sąlygas ir naudojimo dokumentaciją turi būti atliekama periodinė techninė patikra ir sandarumo išbandymai.

Vietoje, kurioje vykdomas (numatomas vykdyti) kuro įpylimas į transporto priemonių ar kitų mechanizmų kuro bakus ir (ar) kilnojamąsias talpyklas (kanistrus), turi būti įrengta ne mažesnio kaip 10 m² ploto padengta kieta danga (asfaltbetoniu, betonu ar pan.) aikštelė su paviršinių nuotekų surinkimo ir organizuoto nuvedimo per kontrolinį šulinį sistema (aikštelė turi būti įrengta taip, kad ant jos negalėtų pritekėti paviršinės nuotekos iš aplinkinių teritorijų, o nuotekos nuo aikštelės galėtų nutekėti tik per nuotekų surinkimo sistemą). Minėtos kuro perpylimo operacijos gali būti vykdomos tik aikštelės teritorijoje.

Antžeminių rezervuarų, išskyrus rezervuarų su dvigubomis sienelėmis ir konteinerinių degalinių, kurių konstrukcijoje yra numatytos avarinės talpos, aikštelė turi būti nelaidi kurui ir apipylimuota arba numatytos kitos priemonės, užtikrinančios, kad išsiliejęs kuras nepatektų už aikštelės ribų. Apipylimavimo tūris turi būti ne mažesnis kaip didžiausio rezervuaro tūris su 0,2 m pylimo (arba kitokio sandaraus aptvaro) aukščio atsarga. Aikštelėje susidarančioms paviršinėms nuotekoms išleisti turi būti įrengta skysčių (paviršinių nuotekų) nuvedimo įranga (išleistuvas) su techniškai tvarkinga uždarymo armatūra, kuri turi būti atidaroma tik išleidžiant susikaupusį švarų kritulių vandenį, o išsiliejusiam kurui surinkti aikštelėje turi būti įrengtas šulinėlis su nuolydžiais į jį.

Įrengiant požeminį rezervuarą, jo projektinė dugno altitudė turi būti virš gruntinio vandens (tyrimais ar kitais būdais nustatyto) aukščiausiojo lygio. Po vienasieniu rezervuaru (apimant visą jo projekciją) turi būti įrengtas kurui nelaidus lovys su skysčių nuvedimo per kontrolinį šulinį sistema. Lovys ir skysčių nuvedimo sistema turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad iš rezervuaro ištekėjęs kuras negalėtų patekti į aplinką ne per kontrolinį šulinį. Po rezervuarais su dvigubomis sienelėmis įrengti nelaidų lovį nebūtina.

Norime pabrėžti, kad Degalinėse turi būti absorbentų ar kitų priemonių, kuriomis galima lokalizuoti ir surinkti ne mažiau kaip 0,1 m³ išsiliejusio bet kurio Degalinėje laikomo kuro.

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad draudžiama kilnojamosiose talpose arba nesilaikant Reikalavimų įrengtose stacionariose talpose laikyti daugiau kaip 1 m³ skystojo kuro.

Degalines įrengti ir naudoti draudžiama paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, užliejamose teritorijose (žemiau aukščiausios potvynio 1 proc. tikimybės lygio altitudės), požeminio vandens vandenviečių (gręžinių vandeniui tiekti) griežto režimo ir apribojimo juostose, kaip tai numatyta jų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme ir kitais teisės aktų numatytais atvejais.

Mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, sumažinta oro tarša.

Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto ir (ar) srutų kauptuvo įrengti nereikia, jeigu:

• gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa per 6 mėnesių kaupimo laikotarpį susidarantis mėšlas ir srutos;
• laukiniai gyvūnai (danieliai, taurieji elniai, dėmėtieji elniai, bizonai, stumbrai, stirnos, šernai ir kt.) ir ūkiniai gyvūnai, kurie pagal fiziologinius poreikius prisitaikę gyventi lauke, laikomi lauko aptvaruose / voljeruose ištisus metus.

Mėšlidė, srutų kauptuvas, tirštojo mėšlo rietuvė prie tvarto turi būti tokios talpos, kad juose tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir (ar) srutos, įskaitant srutas (skysčius), susidarančias nuo mėšlidėse sukaupto mėšlo, mėšlo pakrovimo aikštelių, melžimo vietų, pašarų ruošimo aikštelių. Kai mėšlas ir (ar) srutos laikomos tvarte, naudojamos komposto, biodujų gamybai ar perduodamos kitam asmeniui tvarkyti, mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir (ar) srutų kauptuvų tūris arba plotas atitinkamai gali būti mažesnis.

Mėšlidės, srutų kauptuvo, tirštojo mėšlo rietuvės talpa apskaičiuojama vadovaujantis atitinkamomis pastatų technologinio projektavimo taisyklėmis, nurodytomis Aprašo 3.4 papunktyje, Gerosios žemės ūkio praktikos kodekso 9 priede pateiktomis rekomendacijomis.

Tirštojo mėšlo kaupimo ir laikymo reikalavimai

Tirštasis mėšlas kaupiamas mėšlidėse arba tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų vadovaujantis šiais reikalavimais:

• Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 SG, tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų.
• Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką.

Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės urbanizuotose teritorijose turi būti uždengtos (lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu, kt.). Uždengti nebūtina tirštojo mėšlo, kuris apdorotas moksliškai pagrįstomis amoniako išsiskyrimą į aplinką ir nemalonius kvapus mažinančiomis priemonėmis (separavimas, probiotikai ar kt.).

Srutų ir skystojo mėšlo kaupimo ir laikymo reikalavimai

Srutos ir (ar) skystasis mėšlas kaupiami srutų kauptuvuose – statiniuose ar įrenginiuose, pritaikytuose kaupti ir laikyti srutas ar skystąjį mėšlą. Asmenys, laikantys 10 SG ar daugiau, skystojo mėšlo ir (ar) srutų kauptuvuose turi taikyti aplinkos oro taršos ir kvapų mažinimo priemones pasirinktinai: kietąsias sandarias stogo dangas, lanksčiąsias dangas (tentus), vientisas plūdriąsias dangas (plastiko lakštų ar granulių, lengvų birių medžiagų, oro pripučiamas, šiaudų, natūraliai susidarančios plutos), biologinius filtrus, skaidyti srutas aerobiniu (aeravimas) arba anaerobiniu būdu biodujų įrenginyje ir (ar) naudoti kitas aplinkos oro taršos ir kvapų mažinimo priemones (metodus), nurodytas 2017 m. vasario 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2017/302, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES nustatomos geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) išvados dėl intensyvaus naminių paukščių arba kiaulių auginimo (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 688), Gerosios žemės ūkio praktikos kodekse, paskelbtame Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje, ar taikyti kitas moksliškai pagrįstas priemones.

Plačiau čia

Mėšlo ir srutų tvarkymo atmintinė

Tirštąjį mėšlą laikant rietuvėse tręšiamuosiuose laukuose, privaloma įrengti rietuves laikantis šių reikalavimų:  

1. vieta laukuose mėšlui laikyti parenkama, kad tirštojo mėšlo rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu). Rietuvė turi būti įrengiama ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų (atstumas gali būti mažesnis, jei gyvenamosios ir (ar) visuomeninės paskirties pastatų savininkas yra pateikęs rašytinį sutikimą, kuris gali būti pateiktas ir elektroninėmis ryšio priemonėmis (el. paštu arba trumpąja žinute), kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir nustatyti sutikimą teikiantį asmenį;
2. vieta parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose ir pakrančių apsaugos juostose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;
3. ruošiant vietą tirštajam mėšlui laikyti, pirmiausia ant dirvos paviršiaus formuojamas ne plonesnis kaip 20 cm durpių arba smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų arba medžio pjuvenų suspaustas sluoksnis ar pasluoksnis srutoms ar skysčiams iš mėšlo sugerti. Šis sluoksnis ar pasluoksnis visu perimetru turi būti platesnis už mėšlo rietuvę, aiškiai matomas. Laikymo vieta turi būti apjuosta ne žemesniu kaip 30  cm aukščio žemės pylimu, kuris turi būti ties perimetro pakraščiu, t. y. atskirai nuo mėšlo rietuvės. Pylimas įrengiamas, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų;
4. rietuvėse mėšlas laikomas ne ilgiau kaip 8 mėnesius; 
5. rietuvė turi būti nuolaidžiais pakraščiais, kad krituliai galėtų nutekėti nuo rietuvės dangos;
6. rietuvė uždengiama lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis arba ne plonesniu kaip 10 cm storio durpių, žemių, smulkintų ir (ar) nesmulkintų šiaudų, pjuvenų sluoksniu;
7. rietuvės įrengiamos laukuose, kurie bus tręšiami; tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. Keliems laukams, kuriems parengtas tręšimo planas, bet juos skiria natūralūs gamtiniai ir dirbtiniai objektai (upių vagos, miško masyvai, keliai, pastatai ir pan.) arba numatyti tręšti laukai, kuriems parengtas tręšimo planas, ribojasi, galima įrengti vieną lauko rietuvę, kuri neviršytų šiems laukams tręšti reikalingo mėšlo kiekio;
8. rietuvė turi būti įrengta, kad būtų užtikrinta, kad srutos iš jos netekėtų į aplinką ir būtų išvengta amoniako emisijų ir kvapų sklidimo. 

Jeigu planuojama tirštąjį mėšlą laikyti tręšiamajame lauke ne ilgiau kaip 2 savaites, 3 ir 4 punktų reikalavimai netaikomi.

Mėšlo ir srutų tvarkymo atmintinė

Kitam asmeniui perduodant ar parduodant 100 ar daugiau tonų mėšlo ir (ar) srutų per kalendorinius metus reikalinga turėti rašytinę sutartį ar pirkimo–pardavimo įrodymo dokumentus.

Plačiau čia

Mėšlo ir srutų tvarkymo atmintinė

Asmuo, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą ir jį vykdyti.

Plačiau čia

Mėšlo ir srutų tvarkymo atmintinė

Tręšimo planas turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą.

Plačiau čia

Mėšlo ir srutų tvarkymo atmintinė

Prašymą, pareiškimą ar skundą, kuriame asmuo skundžiasi iš ūkinėje komercinėje veikloje naudojamų stacionarių taršos šaltinių skleidžiamais kvapais gyvenamosios aplinkos ore, nagrinėja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Prašome kreiptis el. paštu [email protected].

Įmonės, vykdančios veiklą Lietuvos Respublikoje ir gaminančios OAM, importuojančios OAM į Europos Bendriją, eksportuojančios jas iš Europos Bendrijos, naudojančios OAM kaip žaliavą ar technologijos agentus, naikinančios OAM privalo kasmet Europos Komisijai teikti ataskaitą, jos kopiją – Aplinkos ministerijai Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Ataskaitos apie F-dujas ar OAM teikiamos internetu tiesiogiai duomenis įvedant į informacinę sistemą „Aplinkos informacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema“ (IS „AIVIKS“). Prieiga prie IS „AIVIKS“ suteikiama nemokamai užpildžius interneto svetainėje nurodytą paraišką ir ją pateikus Aplinkos apsaugos agentūrai. Plačiau čia.

Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto ir (ar) srutų kauptuvo įrengti nereikia, jeigu laukiniai gyvūnai (danieliai, taurieji elniai, stirnos ir kt.) ir ūkiniai gyvūnai, kurie pagal fiziologinius poreikius prisitaikę gyventi lauke, laikomi lauko aptvaruose / voljeruose ištisus metus.

Plačiau čia

Draudžiama:

• mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę arba ant tokios žemės skleisti;
• tręšti, skleisti mėšlą ar srutas nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d.
  • nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d.* ir nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas, ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą, apsodintą augalais), kurių nuolydis ne didesnis kaip 5 proc. Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 5 m iki vandens telkinio kranto linijos.
• tręšti mėšlu ir srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai.
• tręšti kukurūzų pasėlius nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.
• skystuoju mėšlu ir srutomis tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo. Sutikimas gali būti pateiktas ir el. paštu arba SMS žinute.

Mėšlo ir srutų tvarkymo atmintinė

* Į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg hektarui.

Asmenys, laikantys ne daugiau kaip 50 SG, tirštąjį mėšlą gali kaupti tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų.

Tirštojo mėšlo rietuvei prie tvarto parenkama vieta, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas nelaidus ir sandarus hidroizoliacinis sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, saugantis, kad srutos netekėtų į aplinką.

Tirštojo mėšlo rietuvės urbanizuotose teritorijose turi būti uždengtos (lanksčiosiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu, kt.). Uždengti nebūtina tirštojo mėšlo, kuris apdorotas moksliškai pagrįstomis amoniako išsiskyrimą į aplinką ir nemalonius kvapus mažinančiomis priemonėmis (separavimas, probiotikai ar kt.).

Plačiau čia

Mėšlo ir srutų tvarkymo atmintinė

Kai gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa per 6 mėn. kaupimo laikotarpį susidarantis mėšlas ir srutos. Laukiniai gyvūnai (danieliai, taurieji elniai, dėmėtieji elniai, bizonai, stumbrai, stirnos, šernai ir kt.) ir ūkiniai gyvūnai, kurie pagal fiziologinius poreikius prisitaikę gyventi lauke, laikomi lauko aptvaruose / voljeruose ištisus metus.

Plačiau čia

Mėšlo ir srutų tvarkymo atmintinė

Pradėjus eksploatuoti naują įrenginį ar jo dalį, susijusią su teršalų išmetimu į aplinkos orą, inventorizacija atliekama per vienerius metus nuo įrenginio ar jo dalies paleidimo (veiklos pradžios) datos, apie kurią veiklos vykdytojas nedelsiant turi raštu pranešti Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (el. paštu [email protected]) ir Aplinkos apsaugos agentūrai (el. paštu [email protected]), kuri, atsižvelgdama į argumentuotus apskrities visuomenės sveikatos centro pasiūlymus, gali oficialiu raštu nurodyti atlikti inventorizaciją per trumpesnį, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiai, laiką.

Tręšiant ne daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų

• Tręšimui skystuoju mėšlu ir srutomis turi būti naudojamos ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos.
• Paskleistas ant ariamosios žemės (neapsėtos, neapsodintos augalais) mėšlas ir srutos turi būti įterptos į dirvožemį (užarta ar kultivuota) kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paskleidimo.

Tręšiant 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų

• Tręšimui skystuoju mėšlu ir srutomis turi būti naudojamos išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos, jeigu netaikomos kitos moksliškai pagrįstos amoniako išsiskyrimą į aplinką mažinančios priemonės (pavyzdžiui, separavimas, srutų rūgštinimas, probiotikai, paskleistų srutų ar mėšlo greitas įterpimas (užarimas ar kultivavimas).
• Paskleistas ant ariamosios žemės (neapsėtos, neapsodintos augalais) mėšlas ir srutos turi būti įterptos į dirvožemį (užarta ar kultivuota) kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 4 valandas nuo paskleidimo, išskyrus atvejus:
  • kai įterpimui nėra palankių sąlygų, pavyzdžiui, darbo jėgos ir įrangos naudojimas ekonomiškai nepagrįstas – įterpiama ne vėliau kaip per 12 valandų nuo paskleidimo;
  • kai tręšimui naudojamas apdorotas mėšlas ir srutos, kurioms taikytos moksliškai pagrįstos amoniako išsiskyrimą į aplinką mažinančios priemonės (separavimas, srutų rūgštinimas, probiotikai, kt.), – įterpiama ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paskleidimo.

Plačiau čia

Mėšlo ir srutų tvarkymo atmintinė

Ūkio subjekto vykdoma veikla privalo atitikti TIPK ar TL nurodytas veiklos sąlygas. Tais atvejais, kai veiklą ar jos apimtis planuojama išplėsti, ūkio subjektas turi kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą (el. paštu [email protected]) prašydamas pakeisti TIPK ar TL veiklos sąlygas.

Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2013, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-04-10 įsakymu Nr. D1-244 14 punktu nustatyta, kad Taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų matavimus ir tyrimus gali atlikti laboratorijos, kurios turi leidimą tokiems matavimams atlikti pagal Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711.

Sąrašą laboratorijų, turinčių leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti rasite čia.

Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 57 punktas nurodo, jog įmonė iki veiklos vykdymo nutraukimo arba iki veiklos išregistravimo privalo naudodamasi GPAIS pateikti Agentūrai metinę ataskaitą. Jei įmonė veiklą nutraukia arba išregistruojama metų eigoje, už laikotarpį, kai įmonė veiklą vykdė, pateikiama metinė ataskaita.  Į GPAIS taip pat reikia įvesti „atliekų susidarymo vietos“ apskaitos vykdymo pabaigos datą.

Taip, tokia galimybė GPAIS yra numatyta.

Apskaičiuojant su paviršinėmis nuotekomis išleistą į aplinką BDS₇ metinį taršos kiekį, kai TIPK ar taršos leidimuose nustatyta didžiausia momentinė koncentracija, tačiau nėra nustatyta vidutinė metinė leidžiama teršalo koncentracija  (bendrųjų teritorijų paviršinėms nuotekoms), metinė leidžiama tarša apskaičiuojama pagal didžiausią momentinę koncentraciją. 

Pildant Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijos formos FR0522 9 laukelį „Mokestinio laikotarpio normatyvas, t“, įrašomas teršalo kiekis, apskaičiuotas taikant TIPK ar taršos leidime nustatytą didžiausią leistiną momentinę teršalo koncentraciją.

Organiniuose tirpikliuose esantys apmokestinamieji teršalai identifikuojami pagal Saugos duomenų lapuose esančią informaciją. Deklaruoti būtina visus išmestus į aplinkos orą teršalus, nurodytus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priede, ir teršalus, pagal šį įstatymą priskirtus vienai iš šio įstatymo 1 priede nurodytų teršalų grupių pagal jų kenksmingumą aplinkai. Apmokestinamieji teršalai priskiriami teršalų grupėms, nustatytoms įstatymu, nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. gruodžio 17 D. įsakyme Nr. D1-789 „Dėl apmokestinamųjų teršalų priskyrimo teršalų grupėms, nustatytoms Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu“.

Prie deklaruojamo teršalo kaip lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius) (LOJ, identifikuojantis kodas 009), turėtų būti priskiriami tik tie teršalai, kurie nėra nurodyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 priede ar nėra priskirti vienai iš apmokestinamųjų teršalų grupių.

Faktinis išmestas į aplinkos orą teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal organinių tirpiklių sąnaudas per metus, išskaičiuojant konkrečių medžiagų/teršalų procentinę dalį, nurodytą Saugos duomenų lapuose. 

Nuo 2023 m. sausio 1 d. atliekų darytojams atliekų susidarymo apskaitoje fiksuoti mišrių komunalinių atliekų nereikia.

Iš įrenginio, kuriam privalomas organinius tirpiklius naudojančio įrenginio įregistravimas, į aplinkos orą patekusi tarša gali būti deklaruojama įrenginiui arba pagal taršos šaltinius, deklaruojant iš jų į orą patekusius teršalus, t. y. mokesčio mokėtojas gali pasirinkti jam patogesnį deklaracijos FR0522 formos pildymo būdą. Tai numato Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobiliųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0521 formos ir Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionariųjų taršos šaltinių deklaracijos FR0522 formos pildymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008-12-08 įsakymu Nr. VA-61/D1-658, 18.5 papunkčio nuostatos.

Vadovaujantis 2018-01-31 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įsakymu Nr. D1-73 „Dėl Tvarkos, kai negalima naudotis vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aprašo patvirtinimo” (toliau – Įsakymas), GPAIS veiklos sutrikimo ar neveikimo dėl kitų GPAIS techninių kliūčių metu duomenis ir informaciją, kuriuos būtina suvesti į GPAIS, ūkio subjektas pažymi ir saugo popieriniu arba elektroniniu formatu laisva forma arba pildo dokumentus ar formas, kurias reikalauja pildyti Lietuvos Respublikos ir (ar) tarptautiniai teisės aktai (pvz., tarptautiniai atliekų vežimai) arba šis Įsakymas. Pradėjus veikti GPAIS, duomenys ir informacija, kurie pažymėti ir saugoti popieriniu arba elektroniniu formatu laisva forma ar dokumentuose ar formose, kurias reikalauja pildyti Lietuvos Respublikos ir (ar) tarptautiniai teisės aktai arba šis Įsakymas, į GPAIS suvedami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo informacijos apie GPAIS veiklos sutrikimų ar kitų GPAIS techninių kliūčių pašalinimo laiko.

Laikino atliekų vežimo lydraščio, laikino gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento ir laikino susiejančio paliudijimo formos pavyzdžius bei pildymo instrukcijas rasite šiuo adresu.

Informacija apie GPAIS veiklos sutrikimus ir kitas GPAIS technines kliūtis, nurodant šių sutrikimų priežastį (jei žinoma), kokia GPAIS dalis, posistemė, funkcionalumas neveikia ar veikia iš dalies, veiklos sutrikimų, kitų techninių kliūčių atsiradimo ir pašalinimo dieną ir laiką, atsižvelgiant į gedimo ar kitų priežasčių pobūdį, viešai skelbiama GPAIS interneto svetainėje  ir (ar) Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai gali būti išrašomi tik už Lietuvos Respublikos teritorijoje surinktą gaminių ar pakuočių atliekų kiekį.

Įrodantys dokumentai išrašomi:

1. Pakuočių ir (ar) gaminių atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir (ar) eksportuotojai, patvirtina pakuočių ir (ar) gaminių atliekų perdirbtą ir (ar) panaudotą energijai gauti kiekį gamintojams ir (ar) importuotojams, atliekų surinkėjams, atliekų rūšiuotojui ir (ar) laikytojui, per einamuosius kalendorinius metus, bet ne vėliau kaip per 22 dienas nuo kalendorinių metų pabaigos;
2. Pakuočių ir (ar) gaminių atliekų surinkėjai, patvirtina surinktą, perdirbtą ir (ar) panaudotą energijai gauti kiekį gamintojams ir (ar) importuotojams, kai atliekų tvarkymo organizavimas vykdomas individualiai, tvarkant savo reikmėms sunaudotų pakuočių atliekas, ir gamintojas ir (ar) importuotojas šias atliekas perduoda ne tiesiogiai pakuočių atliekų naudotojui (perdirbėjui) ir (ar) eksportuotojui, bet pakuočių atliekų surinkėjui, per einamuosius kalendorinius metus, bet ne vėliau kaip per 32 dienas nuo kalendorinių metų pabaigos;
3. Organizacija, remdamasi atliekų surinkėjų pateiktais Įrodančiais dokumentai, patvirtina pavedimo davėjams perdirbtą ir (ar) panaudotą energijai gauti kiekį per einamuosius kalendorinius metus, bet ne vėliau kaip per 42 dienas nuo kalendorinių metų pabaigos.

GPAIS yra įdiegta papildoma patikra, atliekų darytojams formuojant lydraštį turi būti užfiksuotos atliekos atliekų susidarymo apskaitos žurnale ir atnaujinti atliekų likučiai. Norimos perduoti atliekos likutis turi būti teigiamas.

Taip pat gali būti, kad pildant lydraštį nebuvo pasirinkta atliekų gavėjo atliekų tvarkymo vieta.

Atliekų susidarymo apskaitą atskirai GPAIS turi vykdyti įmonės, įmonių struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės) ir pagal suteiktus įgaliojimus atskiri įmonių padaliniai (įmonės skyriai, neturintys atskiro kodo Juridinių asmenų registre) (toliau – atskiri įmonių padaliniai (skyriai)), atitinkantys bent vieną iš nurodytų kriterijų:

• kurie pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, vykdomai ūkinei veiklai privalo gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimą arba pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, vykdomai ūkinei veiklai privalo gauti Taršos leidimą ir kurių veikloje per kalendorinius metus susidaro pavojingųjų atliekų (išskyrus pavojingas komunalines atliekas) ir (ar) daugiau nei 6 tonos nepavojingųjų atliekų (į šį kiekį neįskaičiuojamos mišrios komunalinės atliekos, kurios nurodytos Atliekų tvarkymo taisyklių 1 priedo IV skyriuje  (toliau – atliekų sąrašas), pažymėtų atliekų kodu 20 03 01);
• kurių veikloje per kalendorinius metus susidaro pavojingųjų atliekų (išskyrus pavojingas komunalines atliekas) ir (ar) daugiau nei 12 tonų nepavojingųjų atliekų (į šį kiekį neįskaičiuojamos mišrios komunalinės atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kodu 20 03 01);
• kurios atlieka transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą, kai šios veiklos vykdymo metu susidaro atliekos;
•  kurios turi 10 ir daugiau darbuotojų ir vykdo žmonių ir (ar) gyvūnų sveikatos priežiūros ir (ar) vaistinių, ruošiančių ir (ar) parduodančių vaistus, veiklą, kai šios veiklos vykdymo metu susidaro atliekos;
• kurių veikloje susidaro alyvos atliekos;
• kurios įpareigotos vykdyti Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės), nustatytą atliekų apskaitą;
• kurios vykdo maisto gamybos (ruošimo) (viešbučiai, moteliai, restoranai, kavinės, kitos viešojo maitinimo ir maisto gamybos įstaigos) ir (ar)  maisto prekybos (didmeninės ar mažmeninės prekybos ir kitos maisto prekybos įstaigos) veiklą ir kuriose per kalendorinius metus susidaro daugiau nei 5 tonos viešojo maitinimo (maisto) atliekų ir (ar) vartoti netinkamų maisto produktų atliekų;
• pakuotes savoms reikmėms sunaudojantys gamintojai ir importuotojai, vykdantys savoms reikmėms sunaudotų pakuočių apskaitą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka, išskyrus tuos gamintojus ir (ar) importuotojus, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi, atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinių pakuočių atliekomis;

Atliekų tvarkymo apskaitą GPAIS privalo vykdyti šie atliekų tvarkytojai:

• vykdantys atliekų apdorojimą;
• vykdantys atliekų išvežimą (eksportą) iš Lietuvos Respublikos ir (ar) įvežimą (importą) į Lietuvos Respubliką;
• atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikantys ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus;
• surenkantys ir (ar) vežantys atliekas;
• prekiautojai atliekomis ir (ar) tarpininkai.

Nuo 2022-05-01 įsigalioja Atliekų kiekio nustatymo taisyklės, patvirtintos Aplinkos apsaugos ministro 2021 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. D1-574, kuriose pateikiama į kaupą supiltų ar talpyklose laikomų atliekų kiekio nustatymo metodika. Taikant skaičiavimą pagal tūrį nuotekų dumblui (statistiniai kodai 11.11 ir 11.12), kiekis turi būti skaičiuojamas naudojant sausos medžiagos tankį, gali būti remiamasi įrenginio techninio reglamento sausos medžiagos masės balanso schema.

Atliekų susidarymo apskaita nuo 2023 metų ketvirčiais nebeskirstoma. Visus metus reikia pildyti vieną metinį atliekų susidarymo žurnalą, jo būsena visus metus turi būti „Rengiamas žurnalas“. Suvestinę už kalendorinius metus reikės suformuoti, kai baigsite visų 2023 metų apskaitą ir norėsite suformuoti ir pateikti metinę atliekų susidarymo apskaitos ataskaitą.

Pasibaigus ketvirčiams suvestinių formuoti ir kurti naujų žurnalų nereikia (tai taikoma tik atliekų susidarymo apskaitai - gaminių, pakuočių ir atliekų tvarkymo apskaita, kaip ir anksčiau, yra skirstoma į atskirus ketvirčius).

• Informacinėje sistemoje GPAIS (gpais.eu) spauskite mygtuką Prisijungti prie GPAIS. 
• Atsivėrusiame lange spauskite mygtuką Prisijungti ir prisijunkite per Elektroninės valdžios vartus.  
• Sėkmingai prisijungę pasirinkite reikiamą subjektą iš Subjektų sąrašo, spauskite mygtuką Pasirinkti ir tada spauskite Atliekų darytojai.  
• Spauskite Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto ir techninės pagalbos paslaugų teikėjo deklaracijos.  
• Spauskite Registruoti ir atsivėrusiame lange įveskite reikalingą informaciją. Dar kartą spauskite Registruoti ir Jūsų deklaracija bus pateikta.  
• Pateikus deklaraciją, duomenys apie paslaugų teikėją įtraukiami į Viešą transporto priemonių priežiūros ir remonto paslaugas teikiančių įmonių sąrašą. 

Jeigu vykdote atliekų susidarymo apskaitą, tai pateikti (atnaujinti) deklaracijos duomenis reikia ir prie Atliekų susidarymo vietos: 

• Skiltyje Atliekų darytojai pasirinkite reikiamą atliekų susidarymo vietą ir spauskite mygtuką Peržiūrėti.  
• Atsivėrusiame lange spauskite Keisti ir laukelyje Transporto priemonių techninės priežiūros, remonto ir techninės pagalbos paslaugų teikėjo deklaracija pasirinkite reikiamą deklaraciją.  
• Išsaugokite atnaujintą informaciją.  

Kilus klausimų, susijusių su GPAIS naudojimu, prašome kreiptis į informacinės sistemos administratorius el. paštu [email protected]. 

Kai nėra techninių galimybių naudotis ir (ar) teikti duomenis per GPAIS (GPAIS veiklos sutrikimo ar kitų GPAIS techninių kliūčių atvejais ar GPAIS duomenų teikėjui dėl techninių gedimų, nesusijusių su GPAIS veikimu, ar kitų objektyvių aplinkybių neturint galimybės pateikti duomenų teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais), GPAIS duomenys pateikiami taikant Tvarkos, kai negalima naudotis vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, apraše patvirtintame 2018 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-73 (toliau – Tvarka) nustatytus reikalavimus.

Vadovaujantis Tvarkos 12 punktu atliekų tvarkytojai, turintys teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus (toliau – Įrodantys dokumentai), susiejančius paliudijimus, licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriai, turintys teisę išrašyti patvirtinimus apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą, tačiau negalintys to padaryti teisės aktuose nustatyta tvarka, Įrodančius dokumentus, susiejančius paliudijimus išrašo pildydami laikiną gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento formą (Tvarkos 3 priedas), laikiną susiejančių paliudijimų formą (Tvarkos 4 priedas), laikiną patvirtinimo apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą formą (Tvarkos 5 priedas).

Pašalinus GPAIS veiklos sutrikimus, duomenys iš laikinų formų į GPAIS turi perkelti (perkeliant duomenis iš laikinos formos, GPAIS formos skiltyje Pastaba nurodoma „Techninis duomenų suvedimas“ ir laikinosios formos numeris, sudarytas iš 20 ženklų):

1. atliekų naudotojai (perdirbėjai) ir eksportuotojai – per 20 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo;
2. atliekų naudotojai, atliekantys pradinį apdorojimą (būtent rūšiavimą) ar atliekų laikymą – per 40 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo;
3. atliekų surinkėjai ir atliekų tvarkytojai, apdorojantys surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti – per 60 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo;
4. licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriai – per 80 darbo dienų nuo informacijos paskelbimo.

Atliekų susidarymo apskaitą GPAIS privaloma vykdyti visais atvejais, kuomet įmonės veiklos metu susidaro pavojingųjų atliekų (išskyrus tuos atvejus, kai įmonės veikloje susidaro tik pavojingosios komunalinės atliekos, pavyzdžiui: kompiuteriai, monitoriai, spausdintuvų kasetės, elektriniai virduliai, šviestuvai ir pan.), nepriklausomai nuo susidariusio pavojingųjų atliekų kiekio. Šis „nulinis“ minimalaus susidariusių pavojingųjų atliekų kiekio slenkstis taikomas nuo 2017-01-01, pakeitus nacionalines atliekų apskaitos taisykles po pakartotinių EK nurodymų Lietuvai tinkamai perkelti ES teisės aktų reikalavimus.

Kai medžioklėje varant vieno varymo metu arba medžioklėje tykojant, kurioje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, sumedžiojama daugiau medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė yra limituojama, nei yra limito šiems gyvūnams sumedžioti likutis, medžioklės lape nedelsiant (medžioklėje varant - pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (1 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas AAD elektroniniu paštu ([email protected]). Plačiau čia.

Įvykdęs pažeidimus, nurodytus LR administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 17 dalyje.

Teisės medžioti atėmimas nuo 11 mėnesių iki 1 metų 6 mėnesių gresia už: 

• medžiotojo buvimą medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu medžiokliniu ginklu, kai tam medžioklės plotų vienetui išduotame medžioklės lape nėra įrašo apie šį medžiotoją ir gyvūnas nesumedžiotas, arba medžiojimą teritorijose, kuriose medžiotojas neturi teisės medžioti, kai gyvūnas nesumedžiotas;  
• neblaivaus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) medžiotojo dalyvavimą medžioklėje. 

Teisės medžioti atėmimas nuo 1 metų 3 mėnesių iki 2 metų gresia už: 

• pakartotinį neblaivaus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) medžiotojo dalyvavimą medžioklėje. 

Teisės medžioti atėmimas nuo1 metų 8 mėnesių iki 2 metų 6 mėnesių gresia už: 

• medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtą sumedžioto gyvūno dorojimą ar gabenimą; 
• neblaivaus (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) medžiotojo dalyvavimą medžioklėje. 

Teisės medžioti atėmimas nuo 2 metų 3 mėnesių iki 3 metų gresia už: 

• pakartotinį neblaivaus (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) medžiotojo dalyvavimą medžioklėje. 

Teisės medžioti atėmimas nuo 3 metų iki 5 metų gresia už: 

• medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse; 
• pakartotinį medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse; 
• gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtą sumedžioto gyvūno gabenimą ar dorojimą; 
• neblaivaus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų medžiotojo dalyvavimą medžioklėje; 
• medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo, kuris įtariamas neblaivumu ar apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atsisakymą pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. 

Teisės medžioti atėmimas nuo 4 metų iki 5 metų gresia už: 

• pakartotinį neblaivaus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų medžiotojo dalyvavimą medžioklėje; 
• pakartotinį medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo, kuris įtariamas neblaivumu ar apsvaigimu nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atsisakymą pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. 

Paėmimu iš gamtos laikomas gyvūnų sumedžiojimas, sužvejojimas, sugavimas tam pritaikytomis priemonėmis ar be jų, taip pat gyvūnų, augalų ar grybų rinkimas ar kitoks paėmimas iš gamtinės aplinkos, taip pat jų sunaikinimas. Paimti saugomas rūšis, įrašytas į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus, iš gamtos, filmuoti, fotografuoti, stebėti, kai saugomos rūšies gyvūnai yra trikdomi, naudoti  saugomas rūšis mokslo tiriamiesiems darbams, tvarkyti ir ardyti laukinių paukščių lizdus leidžiama fiziniam asmeniui, juridiniam asmeniui ir kitai organizacijai, jų atstovybei ir filialui, turint Aplinkos apsaugos agentūros išduotą leidimą naudoti saugomas rūšis. Plačiau čia.
Pribaigus saugomos rūšies laukinį gyvūną reikėtų nedelsiant apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu - 112.

2024 m. liepos 1 d. įsigaliojus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimams, medžiotojams nebeprivaloma kas trejus metus atlikti saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimo. Tačiau medžiotojų klubus ar būrelius vienijančios asociacijos ir toliau organizuos šiuos patikrinimus. Svarbu paminėti, kad įsigaliojus minėtiems pakeitimams, teisės medžioti turėjimas nebesiejamas su prievole būti atlikusiam saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimą.

Medžioklės lapas pildomas tvarkingai ir aiškiai. Jei padaroma klaida, klaidingas įrašas perbraukiamas tiesia horizontalia linija, šalia užrašoma teisingai, taisymo data, pasirašoma. Jeigu taisomas įrašas apie sumedžiotą gyvūną, medžioklės vadovas nedelsdamas, prieš taisydamas, tel. +370 5 273 2995 informuoja Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Pranešimų priėmimo tarnybą, kuri šią informaciją vertina ir priima sprendimą dėl informacijos patikrinimo, informaciją perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu – AAD būdraujančiam pareigūnui. Plačiau čia.

Visą informaciją rasite atmintinėje.

Visą informaciją rasite atmintinėje.

Užsienio šalies medžiotojo bilietas į lietuvišką nekeičiamas. Tokiu atveju reikės laikyti medžioklės egzaminą Lietuvoje.

Naktinius taikiklius leidžiama naudoti tik medžiojant tykojant. Naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, naudoti galima medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.

Lankymosi miške taisyklės nurodo: fiziniams asmenims draudžiama paleisti miške šunį be antsnukio. Antsnukis nebūtinas, kai šuo vedamas už pavadėlio.

Galima medžioti svečio teisėmis fiziniam asmeniui, turinčiam Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje.

15.3. medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno, kuriam nustatytas jo medžiojimo terminas, ne šio termino metu, arba medžiojamojo gyvūno, kuriam nenustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną laikydamiesi šių reikalavimų:

15.3.1. medžioklės plotų naudotojas apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą nedelsdamas įrašo antrojoje medžioklės lapo pusėje, vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuoja gyvūno sužeidimo, sužalojimo ar ligos požymius ir telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo tarnybą, kuri šią informaciją nedelsdama perduoda toje teritorijoje gyvūnijos išteklių naudojimo kontrolę vykdančiam AAD pareigūnui, o jo nedarbo metu – AAD pasyviai budinčiam namie pareigūnui (toliau – pareigūnas);

15.3.2. pareigūnas, gavęs informaciją apie sužeisto, sužaloto arba akivaizdžiai sergančio medžiojamojo gyvūno sumedžiojimą, ne vėliau kaip per 1 valandą telefonu apklausia medžioklės plotų naudotoją apie įvykio aplinkybes ir suteikia leidimą doroti sumedžiotą gyvūną arba praneša apie būtinybę atidėti dorojimą laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 4 val. Pareigūnas gali prašyti medžioklės plotų naudotojo elektroninėmis priemonėmis jam atsiųsti vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksuotus gyvūno sužalojimo ar ligos požymius;

15.3.3. gavęs pareigūno leidimą doroti sumedžiotą gyvūną, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną laikydamasis Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 485/550 „Dėl Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimų patvirtinimo“ (toliau ‒ Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai). Gavęs pareigūno nurodymą dorojimą atidėti, medžioklės plotų naudotojas sumedžiotą gyvūną nugabena į medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelę ar medžiojamųjų gyvūnų pirminio apdorojimo patalpą, kur jis laikomas, kol pareigūnas savarankiškai arba kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio atstovu ne vėliau kaip per nustatytą dorojimo atidėjimo terminą apžiūrės sumedžiotą gyvūną ir, surašę laisvos formos aktą, patvirtins sumedžiojimo pagrįstumą. Jeigu per nustatytą dorojimo atidėjimo laiką pareigūnas neatvyks apžiūrėti sumedžioto gyvūno, medžioklės plotų naudotojas turi teisę pradėti doroti sumedžiotą gyvūną;

15.3.4. sumedžiojęs sužeistą, sužalotą arba akivaizdžiai sergantį medžiojamąjį gyvūną, kuriam nenustatytas jo medžiojimo terminas, medžioklės plotų naudotojas apie tai nedelsdamas įrašo antrojoje medžioklės lapo pusėje, užpildo atitinkamą aktą (2 priedas) ir telefonu 8 (5) 273 2995 informuoja AAD Pranešimų priėmimo tarnybą. Jeigu pareigūnas atvyksta apžiūrėti ir įvertinti gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo pagal Medžioklės taisyklių 15.3.3 papunktį, medžioklės plotų naudotojas jam pateikia surašytą aktą (2 priedas), šį pareigūnas įvertina ir priima sprendimą dėl gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną AAD informuoja mokslo įstaigas, atliekančias laukinių gyvūnų tyrimus, ir pateikusias atitinkamus išankstinius prašymus skirti tokių gyvūnų ar jų dalių tyrimams, ir pasiūlo šiuos gyvūnus ar jų dalis panaudoti mokslo tyrimams. Jei mokslo įstaigos atsisako paimti gyvūną ar jo dalis tyrimams, AAD informuoja medžioklės plotų naudotoją, kad jis gali naudoti šį gyvūną ar jo dalis savo reikmėms. Jeigu medžioklės plotų naudotojas ketina tokį gyvūną ar jo dalis naudoti savo reikmėms, o pareigūnas nebuvo atvykęs apžiūrėti ir įvertinti gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo pagal Medžioklės taisyklių 15.3.3 papunktį, medžioklės plotų naudotojas privalo surašytą aktą (2 priedas) ir artimiausią darbo dieną pristatyti pareigūnui, kuris vertina gautą informaciją ir priima sprendimą dėl gyvūno sumedžiojimo pagrįstumo Aktą medžioklės plotų naudotojas saugo ir naudoja kaip gyvūno teisėtą paėmimą iš gamtos įrodantį dokumentą;

15.3.5. kai medžioklės plotų naudotoją pareigūnas iškviečia nutraukti autoįvykio ar kito įvykio metu sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno kančias, jis apie sužeisto ar sužaloto medžiojamojo gyvūno kančių nutraukimą šį gyvūną sumedžiojant įrašo į medžioklės lapo antroje pusėje ir užpildo atitinkamą aktą (2 priedas). Kiti Medžioklės taisyklių 15.3.1‒15.3.3 papunkčiuose nurodyti reikalavimai netaikomi.

2024–2025 m. medžioklės sezono limitus galite rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Išnuomotų vandens telkinių sąrašas pagal rajonus skelbiamas ALIS (aplinkosaugos leidimų informacinė sistema). Pasirinkus savivaldybę ir vandens telkinį sistema parodys ar Jus dominantis vandens telkinys yra išnuomotas ar ne. 

Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 2 vnt. lydekų, kurių ilgis ne mažesnis nei 50 cm. ir ne didesnis nei 80 cm. (dydžių ribojimas netaikomas žvejojant Taisyklių 2 priede nurodytose upėse ir jų ruožuose).

Taisyklių 2 priedas:
 

UPĖS, KURIOSE MĖGĖJŲ ŽVEJYBA UŽDRAUSTA NUO SPALIO 1 D. IKI GRUODŽIO 31 D.

Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti ne daugiau kaip 5 kg bendro svorio žuvų.

SMS žinute galima užsisakyti tik žvejo mėgėjo bilietą, suteikiantį teisę žvejoti neišnuomotuose vandens telkiniuose ir galiojantį dvi paras. SMS žinutę reikia siųsti trumpuoju numeriu 1670, įrašius raktinį žodį ALIS ir nurodžius vardą, pavardę ir visą asmens kodą (* – žymi asmens kodo skaičius). Pavyzdžiui, ALIS Vardenis Pavardenis ***********. Užsisakę leidimą, gausite žinutę su išduoto leidimo numeriu.

Per ALIS galima nupirkti žvejybos leidimą kitam asmeniui, išskyrus žvejo mėgėjo kortelę lašišoms ir šlakiams. Perlo terminale, Maxima parduotuvėse galima visų tipų leidimus užsakyti kitam asmeniui, nurodžius jo asmens duomenis.

Jei užsienio šalies pilietis nesinaudoja Lietuvoje veikiančių bankų paslaugomis, per ALIS žvejybos leidimus jam gali nupirkti Lietuvos pilietis, leidimo užsakymo metu pažymėjęs, kad leidimas bus išduodamas ne Lietuvos Respublikos piliečiui,  tuomet vietoje asmens kodo nurodęs užsieniečio gimimo datą. Užsienio šalių piliečiai taip pat gali įsigyti leidimus Perlo terminale, jie terminalo operatorei turėtų nurodyti savo gimimo datą, informuoti, kokio leidimo nori, kada pageidauja žvejoti.

Tokiai žvejybai reikalinga žvejo mėgėjo kortelė, kuri išduodama 1 parai, savaitei arba mėnesiui. Žvejoti leidžiama 1 tinkliniu samčiu, kurio skersmuo – ne didesnis kaip 3 m, o tinklo akys – ne mažesnės kaip 10 mm ir ne didesnės kaip 20 mm tinklo, pakeliant šį tinklą iš vandens. Žvejybos laikas – nuo lapkričio 1 d. iki birželio 1 d. Per vieną žvejybą leidžiama sugauti ne daugiau kaip 15 kg stintų. Draudžiama prie medinių tilto turėklų tvirtinti tinklinių samčių metalinius keltuvus ir kitus įrenginius, palikti be priežiūros tinklinį samtį.

Baltijos jūroje vienu metu vienas žvejys gali naudoti ne daugiau kaip 5 mėgėjų žvejybos įrankius, kurių bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 15 vienetų. Reikalingas žvejo mėgėjo bilietas arba nemokamą žvejybos teisę patvirtinantis dokumentas.

Povandeninė žvejyba leidžiama Baltijos jūros priekrantėje, išskyrus rekreacines zonas, kuriose žvejyba leidžiama laikotarpiu nuo spalio 31 d. iki balandžio 15 d.

Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius,  iš jų ne daugiau kaip 2 įrankius (netaikoma stintų žvejybai), kuriais žvejojama masalui naudojant žuvelę ar jos gabalėlį. Žvejodamas iš vandens transporto priemonės, vienas žvejys vienu metu gali naudoti ne daugiau kaip 2 meškeres, išskyrus atvejus, kai žvejojama iš inkaru ar kitomis priemonėmis sustabdytos vandens transporto priemonės. Plačiau čia.

Žvejo mėgėjo bilietas – suteikia teisę žvejoti visuose valstybiniuose neišnuomotuose telkiniuose, kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba. Galima įsigyti Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemoje ALIS, Maximos kasose, Perlas terminale, SMS žinute.

Žvejybos leidimas – suteikia teisę žvejoti valstybiniame išnuomotame telkinyje, kuriame neorganizuojama limituota žvejyba. Galima įsigyti Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemoje ALIS arba tiesiai iš nuomininko.

Žvejo mėgėjo kortelė – suteikia teisę žvejoti valstybiniame telkinyje, kuriame organizuojama limituota žvejyba. Galima įsigyti Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistemoje ALIS arba Perlas terminale.

Draudžiama veikla: naudoti masalui gyvūnus, įrašytus į Invazinių rūšių sąrašą, ir Taisyklių 11.1–11.3 (įskaitant karpius) papunkčiuose išvardintas žuvis. Plačiau čia.

Žvejyba draudžiama Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, Kniaupo įlankoje ir Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate, kurių ribas galima pasitikrinti čia.

Žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, turi teisę fiziniai asmenys iki 18 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir asmenys su negalia, jeigu turi tokią teisę patvirtinantį dokumentą. Taip pat žvejybos plotų naudotojai turi teisę išduoti mėgėjų žvejybos leidimą nemokamai. 

Vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d. visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama ir kuriuose neorganizuojama limituota žvejyba, visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai.

Nuo 2023 metų gegužės 1 dienos mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse įsigaliojo draudimas žvejoti naudojant plūdrius mėgėjų žvejybos įrankius, kurie nepritvirtinti prie meškerykočio ir kuriais žvejojama naudojant kabliuką (išskyrus žvejybą nuo ledo). Taigi "skrituliai" ir kiti plūdrūs mėgėjų žvejybos įrankiai, kurie yra nepritvirtinti prie meškerės yra draudžiami. Šis draudimas negalioja žvejojant nuo ledo.

Siekiant įsigyti ne mėgėjų žvejybos įrankį reikia gauti įsigijimo leidimą, kurį išduoda Aplinkos apsaugos agentūra ([email protected]). Ne mėgėjų žvejybos įrankių prekybos vietas rasite čia.

Visų tipų laikomi ar naudojami verslinės žvejybos įrankiai (išskyrus įrankius laikomus prekybos ar gamybos vietose) ir žvejybos įrankiai, kurie nustatyta tvarka naudojami specialiojoje žvejyboje turi būti pažymėti plombomis. 

Asmenys, turintys teisę laikyti ir naudoti verslinės žvejybos įrankius, patys juos ženklina plombomis, nurodytomis šiuo įsakymu patvirtintame plombos aprašyme. Plombas asmenims, turintiems teisę laikyti ir naudoti verslinės žvejybos įrankius, išduoda Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) Plombas pageidaujantis gauti asmuo AAD pateikia prašymą raštu ar el. paštu, kuriame nurodo: žvejybos įrankio tipą, ilgį, aukštį, akių dydį, žvejybos įrankių skaičių

Asmenys, norintys gauti Įsigijimo leidimą, Aplinkos apsaugos agentūrai ([email protected]) pateikia:

1. prašymą raštu, kuriame nurodo savo vardą, pavardę, gimimo datą, deklaruotą gyvenamąją vietą – jei fizinis asmuo, arba įmonės pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinės adresą, registracijos vietą – jei juridinis asmuo, kontaktinius duomenis (telefoną, elektroninio pašto adresą), numatomų įsigyti Žvejybos įrankių tipą, kiekį, jų ilgį, akių dydį, kitus būdingus požymius;
2. žemės sklypo, kuriame yra privatus Asmeniui nuosavybės teise priklausantis vandens telkinys, kadastrinį arba unikalų numerius (jeigu Įsigijimo leidimą pageidauja gauti privataus vandens telkinio savininkas ar jo įgaliotas asmuo);
3. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – teritorinė VMVT) vadovo įsakymo dėl ūkio subjekto veterinarinio patvirtinimo numerio suteikimo arba teritorinės VMVT vadovo įsakymo dėl ūkio subjekto įregistravimo, išduoto vadovaujantis Aprašo nuostatomis, kopijas (taikoma Asmenims, nurodytiems Tvarkos aprašo 24.5 papunktyje*).

*24.5 papunktis: pramoninių akvakultūros tvenkinių ūkiai arba ūkio subjektai, vykdantys veiklą, susijusią su akvakultūra (EVRK 03.2 – akvakultūra), kuriems vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 2 priedu suteiktas veterinarinio patvirtinimo numeris Aprašo 1 priedo 1 punkte nurodytai veiklai ar veikloms (23 kodas – vandens gyvūnų laikymo įmonė; 57 kodas – akvakultūros gyvūnų karantino punktas; 87 kodas – žuvivaisos įmonė) arba registracijos numeris Aprašo 1 priedo 2 punkte nurodytai veiklai ar veikloms (58 kodas – akvakultūros gyvūnų gaudymo teritorija; 76 kodas – prekiautojas akvakultūros gyvūnais).

Plačiau: plombos aprašymas ir prekybos ne mėgėjų žvejybos įrankiais tvarkos aprašas.

Reikalingas žvejo mėgėjo bilietas. Įsigyti galite čia.

Visi nurodyti draudimai galioja ir pirmąją, ir paskutiniąją nurodyto termino dieną, t. y. imtinai.

Vienos žvejybos (per dieną) metu vienam žvejui leidžiama paimti ne daugiau kaip: vieną lašišą Salmo salar (tik su nukirptu riebaliniu peleku), vieną šlakį Salmo trutta trutta, vieną syką Coregonus lavaretus, penkis otus Psetta maxima, penkis sterkus Sander lucioperca. Žvejojant lašišas ir šlakius, viename laive gali būti naudojama ne daugiau kaip dvylika vienetų įrankių, skirtų šių žuvų žvejybai, ir į laivą leidžiama paimti ne daugiau kaip šešias šių rūšių žuvis. Vienos žvejybos (per dieną) metu vieno žvejo sugautų leidžiamų gaudyti žuvų bendras svoris neturi būti didesnis kaip 15 kg., neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio, ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris yra didesnis nei šiame punkte nustatyta norma. Į laimikį neįskaitomos žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį. Juodažiočių grundalų (Neogobius melanostomus) sugavimo kiekiai neribojami.

Draudžiama tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius arba sunaikinti lizdus. Kai lizdas jau yra užbaigtas, traktuojama, kad tai yra svarbi veisimosi vieta paukščiui ir jo naikinimas paukščio perėjimo metu yra neteisėtas, už kurį gresia administracinė atsakomybė.

Plačiau tai detalizuojama Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 15 straipsnyje.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: tverti tvoras, kitais statiniais, įrenginiais ir įveisiamais želdiniais, medžių ir krūmų liekanomis kliudyti pakrante praeiti asmenims paviršinio vandens telkinio apsaugos zonos dalyje, apimančioje 5 metrus nuo vandens (kranto) linijos (esant vidutiniam vandens lygiui). Plačiau čia.

Nutrenkus, radus sužeistą ar nugaišusį laukinį gyvūną reikia kreiptis skubiosios pagalbos tarnybų telefonu - 112, kurie nukreipia į Aplinkos apsaugos departamentą. 

Draudžiama paimti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, susidūrus su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis iš radimo vietos prieš tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) ir negavus leidimo paimti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Jei gyvūnas ar jo dalys paimami apie tai nepranešus nustatyta tvarka, laikoma, kad gyvūnas ar jo dalys paimti neteisėtai. 

Asmenims leidžiama rinkti vynuogines sraiges ir naudoti vynuoginių sraigių išteklius, kai vynuoginių sraigių kiauto skersmuo ne mažesnis kaip 28 mm. Asmenys, prieš supirkdami vynuogines sraiges, atlieka vynuoginių sraigių rūšiavimą pagal skersmenį (toliau – Rūšiavimas) vynuoginių sraigių supirkimo vietose (toliau – Supirkimo vietos). Supirkimo vietose po Rūšiavimo esančių vynuoginių sraigių kiekyje negali būti daugiau kaip 5 procentai mažesnių nei leidžiama naudoti vynuoginių sraigių.

Asmenims leidžiama rinkti ir supirkti vynuogines sraiges nuo sraigių vegetacijos pradžios iki liepos 1 d.

Vynuoginių sraigių supirkimo laikotarpio metu, asmenys prieš 5 darbo dienas iki vynuoginių sraigių supirkimo pradžios turi raštu arba el. paštu [email protected] informuoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos apie supirkimo vietas.

Plačiau Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklėse

Leidimo turėtojai kiekvienais metais iki sausio 10 d. raštu arba el. paštu pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 7 priede nustatytą ataskaitos formą teikia Aplinkos apsaugos departamentui duomenis apie aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomus laukinius gyvūnus. Ataskaitą galima pateikti el. paštu [email protected] arba atnešti popierinį variantą į artimiausią valdybą. 

• Kauno valdybos adresas Rotušės a. 12, Kaunas
• Klaipėdos valdybos adresas Birutės g. 16, Klaipėda
• Panevėžio valdybos adresas Žvaigždžių g. 21, Panevėžys
• Šiaulių valdybos adresas M. K. Čiurlionio g. 3, Šiauliai
• Vilniaus valdybos adresas Žemaitės g. 6, Vilnius

Pranešti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Pranešimų priėmimo tarnybai bendruoju pagalbos tel. 112 ir jie priims sprendimą dėl tolimesnių veiksmų.

Gandrai yra priskiriami saugomajai rūšiai, todėl yra draudžiama tyčia naikinti, sunaikinti arba pažeisti jų lizdus ar kiaušinius. Tačiau, gavus leidimą, galima visą laukinio paukščio lizdo medžiagą ar jos dalį perkelti į kitą vietą artimoje aplinkoje (esančioje ne toliau kaip 100 metrų atstumu nuo pirminės lizdo vietos). Leidimas gali būti išduodamas, jeigu kyla pavojus žmonių sveikatai ir saugai ar oro saugai, siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvų išteklius, akvakultūrą ir vandenis. Taip pat dėl floros ir faunos apsaugos, mokymo ir mokslo tiriamųjų darbų, populiacijos atkūrimo ar būtino veisimo tikslais. Kadangi gandrai irgi priskiriami saugomajai rūšiai, tvarkyti ir perkelti jų lizdus nuo privataus asmens valdose esančio elektros stulpo reikalingas leidimas.

Norint gauti leidimą, pirmiausia Aplinkos apsaugos agentūrai pateikiamas prašymas (el. paštu [email protected] arba paštu adresu A. Juozapavičius g. 9, 09311 Vilnius), kuriame nurodoma informacija apie atramos, nuo kurios planuojama nukelti gandralizdį, identifikacinį numerį. Taip pat reikia pateikti elektros energijos skirstymo operatoriaus pritarimą, informaciją apie suderintą darbų vykdytoją dėl perkėlimo darbų.

Gandralizdžio perkėlimo darbus draudžiama vykdyti baltųjų gandrų veisimosi metu – nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

Neperspektyvių bebraviečių ardymui leidimas nereikalingas. Jei tai medžioklės plotai, reikia kreiptis į to medžioklės ploto naudotoją. Jei norima reguliuoti bebrų populiacijos gausą ne medžioklės plotuose, reikėtų kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) raštu (el. paštu [email protected]) dėl jų populicijos gausos reguliavimo tikslingumo išvados išdavimo. Išvadai gauti fiziniai ar juridiniai asmenys, siekiantys reguliuoti populiacijos gausą, AAD turi pateikti prašymą, kuriame turi būti nurodyta vardas ir pavardė, adresas (juridinio asmens – pavadinimas, buveinė), gyvūno, kurio populiacijos gausą siekiama reguliuoti, rūšies pavadinimas, kokioje teritorijoje bus vykdomas populiacijos gausos reguliavimas, tikslas, populiacijos gausos reguliavimo priemonės, laikotarpis.

Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Kreiptis į vietinę savivaldybę.

Radus sužeistą gyvūną reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. 

Taip pat galima tiesiogiai susisiekti su Laukinių gyvūnų globos centru konsultacijai telefonu +370 605 72837 arba el. paštu [email protected].

Lizdų pašalinimui reikalingas leidimas. Asmenys, siekdami reguliuoti paukščių populiacijos gausą, tvarkyti ir ardyti lizdus, turi pateikti prašymą, kuriame nurodo asmens vardą, pavardę, gyvenamąją vietą (telefono ir (arba) fakso numerius, elektroninio pašto adresą); juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą (telefono ir (arba) fakso numerį, el. paštą), paukščių rūšies pavadinimą, atsakingą asmenį ir vykdytojus, paukščių populiacijos gausos reguliavimo, lizdų tvarkymo ir ardymo tikslus, paėmimo būdus ir priemones, laiką, vietą. Pateikti Aplinkos apsaugos agentūrai el. paštu [email protected].

Pilkasis vilkas yra įrašytas į draudžiamų prekiauti laukinių gyvūnų sąrašą. Plačiau čia.

Fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos organizacijos, jų atstovybės ir filialai, norintys voljeruose, aptvaruose ar kituose statiniuose laikyti laukinius gyvūnus, privalo gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Prašymo formą galite atsisiųsti čia (4 priedas). Prašymą reikia siųsti el. paštu [email protected].

Įsigijus laikymui aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laukinius gyvūnus, būtina turėti jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Įvežant juos iš kitų valstybių, būtina turėti leidimus, išduotus pagal Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių reikalavimus.

Žymėti privaloma visus nelaisvėje laikomus saugomus gyvūnus, įrašytus į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos I ir II priedus ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 „Dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą“ A, B, C priedus.

Leidimo turėtojai privalo tvarkyti registrą, kuriame įrašomi duomenys apie laikomus laukinius gyvūnus (rūšis, laukinių gyvūnų skaičius, amžius, lytis, sveikata, gimimo ir gaišimo datos, įsigijimo šaltinis, informacija apie laukinių gyvūnų perkėlimą, pervežimą į kitą vietą). Registre įrašai daromi apie kiekvieną gyvūną, įrašai atnaujinami per 14 kalendorinių dienų nuo duomenų pasikeitimo. Draudžiama į registrą įtraukti neteisingus duomenis apie nelaisvėje laikomus laukinius gyvūnus. Registras ir Leidimas turi būti pateikiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams paprašius.

• Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės 
• Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas

Neturint teisėtą įgijimą patvirtinančių dokumentų ir Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti gyvus ar negyvus paukščius, jų lengvai atpažįstamas dalis ir gaminius iš jų, yra draudžiama.

• Draudžiama prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų, jeigu tai prieštarautų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių nuostatoms, Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) nuostatoms ir papildomų CITES konvencijos rezoliucijų reikalavimams. 
• Draudžiama parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti gyvus ar negyvus paukščius, jų lengvai atpažįstamas dalis ir gaminius iš jų, jeigu šie paukščiai priskiriami bet kuriai Europos Sąjungos teritorijoje natūraliai paplitusiai paukščių rūšiai;
• Draudžiama parduoti ar mainyti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti ar mainyti gyvus ar negyvus gyvūnus, jų lengvai atpažįstamas dalis ir gaminius iš jų, jei jie pagauti ar kitaip paimti iš gamtos europinėje valstybių narių, kurioms taikoma sutartis, teritorijoje ir priskiriami bet kuriai rūšiai, įtrauktai į Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą.
• Draudžiama prekiauti į Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A priedą įtrauktų rūšių egzemplioriais neturint Tarybos reglamente (EB) 865/2006 48 straipsnyje nurodytų komercinio naudojimo sertifikatų.
• Draudžiama prekiauti laukiniais gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų neturint teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų (jeigu jie reikalingi).
• Leidimą prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, tokiais gyvūnais ar jų dalimis išduoda Aplinkos apsaugos agentūra, el. p. [email protected].

Kokie yra teisėto įsigijimo dokumentai?

• Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, numatyti leidimai ir kiti dokumentai (jų kopijos) medžiojamajam gyvūnui sumedžioti, jei jiems sumedžioti būtinas toks leidimas.
• Žvejybos leidimai ir (ar) limitai arba išrašai iš šių gyvūnų žvejybos žurnalų – žuvims ir vėžiagyviams.
• Laisvos formos laukinių gyvūnų veisimą nelaisvėje patvirtinančios pažymos ar aktai, išduoti Aplinkos apsaugos departamento, – nelaisvėje išveistiems gyvūnams ir nurodyti Saugomų rūšių naudojimo tvarkos apraše;
• Laisvos formos pažymos ar aktai, patvirtinantys dirbtinį laukinių augalų ir grybų padauginimą tam pritaikytoje kontroliuojamoje aplinkoje, išduoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos.
• Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos laisvos formos pažymos apie rastus žuvusius saugomų rūšių egzempliorius, išduotos vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu.
• Leidimas naudoti laukinius gyvūnus ar saugomų rūšių laukinius gyvūnus, augalus ir grybus, jei toks leidimas būtinas vadovaujantis Laukinės gyvūnijos įstatymu, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ar kitų teisės aktų reikalavimais.
• Pirkimo ir pardavimo dokumentai su tiksliai nurodytais įsigytų laukinių gyvūnų, augalų ir grybų jų dalių ir gaminių iš jų kilme, rūšimis, požymiais ir kiekiu.
• 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 865/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2019/220 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 865/2006), nustatyti dokumentai (leidimai, sertifikatai, etiketės).
• Pažyma, atitinkanti 2015 m. spalio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/1850, kuriuo nustatomos išsamios Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių įgyvendinimo taisyklės (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/1850), reikalavimus ir išduota įstaigos, įtrauktos į Europos Komisijos pripažintų įstaigų sąrašą, atitinkanti Komisijos Reglamente (ES) Nr. 2015/1850 nustatytus reikalavimus.
• Perdavimo–priėmimo aktas, nurodytas Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos apraše.
• Kiti teisės aktuose nustatyti dokumentai (pvz., sąskaita faktūra, kurioje nurodytas Reglamente (ES) Nr. 2015/1850 nurodytos pažymos numeris).

Laikinai paimti laukinius gyvūnus iš jų natūralių buveinių (gamtinės aplinkos) laikinos globos ir gydymo tikslais ir juos laikyti nelaisvėje leidžiama be leidimo naudoti laukinius gyvūnus. Nelaisvėje laikomiems laukiniams gyvūnams, paimtiems iš buveinių globos ir gydymo tikslais, turi būti sudaromos tinkamos sąlygos išgijimui vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 5 priedo 5 lentelės laikymo reikalavimais.

Radę paukštį ar kitą laukinį gyvūną pirmiausia įsitikinkite, ar jam reikalinga pagalba. Pasikonsultuoti galite su Laukinių gyvūnų globos centru (LSMU) tel. +370 605 72837, el. paštu [email protected]. Tik įsitikinę, kad pagalba reikalinga, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.

Asmenys, ketinantys laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje, Aplinkos apsaugos agentūrai įteikia tiesiogiai (A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius), išsiunčia paštu, el. paštu [email protected] ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis nustatytos formos prašymą leidimui laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus gauti.

Prašyme nurodomi pageidaujamų nelaisvėje laikyti laukinių gyvūnų moksliniai lietuviški ir (arba) lotyniški pavadinimai. Su prašymu pateikiami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai ar jų kopijos, žemės nuosavybės teisę ar kitą valdymo teisę patvirtinantys dokumentai ar jų kopijos, žemės sklypo (statinio) planas su numatomo įrengti aptvaro schema. Jei žemės sklypas priklauso bendrosios nuosavybės teise, prie prašymo pridedami žemės sklypo bendraturčių sutikimai. Jeigu aptvarą ar voljerą numatoma įrengti miške, pateikiamas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje. 

Mokesčio už teisę naudoti žvejybos plotą dydis, sąskaita ir mokėjimo terminai nurodomi leidime naudoti žvejybos plotą. Plačiau čia.

Žuvys įveisiamos vadovaujantis patvirtinta Valstybine programa ar Vandens telkinio tvarkymo planais. Pagal Vandens telkinio tvarkymo planą į vandens telkinį leidžiama įveisti žuvų kiekį ne daugiau kaip du kartus viršijant kiekį, numatytą Vandens telkinio tvarkymo plane. Jeigu į vandens telkinį numatoma įleisti Valstybinėje programoje  nenurodytų žuvų rūšių arba žuvų kiekis du ir daugiau kartų viršija kiekį, numatytą patvirtintoje Valstybinėje programoje, asmuo privalo apie tai raštu informuoti Žemės ūkio ministeriją, kuri per 5 darbo dienas raštu privalo pateikti išvadą apie tokio įveisimo galimybes. Jei įveisiamos tos pačios žuvų rūšies kito amžiaus nei Valstybinėje programoje ar Vandens telkinio tvarkymo plane numatytos žuvys, – jų kiekis perskaičiuojamas proporcingai pagal Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąraše nurodytas žuvų įveisimo normas. Plačiau čia.

Be aukciono priimamas sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą:

• paskutiniam žvejybos ploto naudotojui, tinkamai vykdžiusiam leidimo naudoti žvejybos plotą įpareigojimus;
• asmeniui, užsiimančiam akvakultūra ir naudojančiam vandenį iš tų žuvininkystės vandens telkinių žuvininkystės tvenkiniams užpildyti, žuvims veisti ar auginti; 
• ne mažesnės negu pusė to žuvininkystės vandens telkinio dalies savininkui. 

Kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą el. paštu [email protected].

Įžuvintojai, kurie privalo pranešti apie planuojamą įžuvinimą, turi jungtis prie naujos interneto svetainės, adresu zuvinimas.biip.lt ir joje užpildyti pranešimo formą, o atlikus įžuvinimą, užpildyti aktą. Pirmą kartą jungiantis, asmuo identifikuojamas per Elektroninius valdžios vartus.

Įžuvintojui reikia su savimi turėti šiuos dokumentus: žuvų vežimo važtaraštį, žuvų įsigijimo dokumentus, deklaraciją dėl žuvų ligų, veterinarijos sertifikatus (jei taikoma).

Išleidus žuvis į vandens telkinį, Asmuo surašo žuvų įveisimo aktą, kurį pasirašo dalyvavęs pareigūnas, Asmuo ir savivaldybės atstovas. Jeigu žuvys įveisiamos nedalyvaujant pareigūnui, žuvų įveisimo aktą pasirašo Asmuo ir dar bent du dalyvaujantieji asmenys.

Daugiau informacijos rasite čia ir Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklėse.

Neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiai, sulaukę 18 metų, turintys nepriekaištingą reputaciją aplinkos apsaugos srityje (per paskutiniuosius 7 metus nebuvo baustas už šiurkščius medžioklės ar verslinės žvejybos reikalavimų pažeidimus, taip pat mėgėjų ar limituotos žvejybos reikalavimų pažeidimus, padarytus draudžiamais žvejybos įrankiais ar draudžiamu būdu, ar asmeniui nebuvo panaikinti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimai dėl piktnaudžiavimo suteiktais įgalinimais, dėl neetatinio inspektoriaus vardo diskreditavimo ar netekus institucijos, kuriai jis atstovavo, pasitikėjimo), neturintys teistumo už sunkius, labai sunkius nusikaltimus ar nusikaltimus aplinkai, taip pat kuriems per paskutinius vienerius metus nebuvo įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis už baudžiamuosius nusižengimus aplinkai, nebausti administracinėmis nuobaudomis už teisės pažeidimus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje, norintys saugoti aplinką bei šalies gamtinius išteklius nuo neteisėtos veikos, išlaikę egzaminus pagal aplinkos ministro nustatytą programą.

Asmenys, norintys tapti neetatiniais aplinkos apsaugos inspektoriais, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pateikia:

• motyvuotą prašymą suteikti neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus įgalinimus;
• asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
• dvi nuotraukas (3x4 cm formato);
• statutinio pareigūno pažymėjimo kopiją (jeigu neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi nori tapti statutinis pareigūnas).

Daugiau informacijos rasite čia. 

Nemuno deltos regioninio parko žemėlapį galima rasti čia.

Gamybos liekanos gali būti laikomos šalutiniais produktais ir nepriskiriamos atliekoms, jeigu atitinka šias sąlygas ir visus šiuos kriterijus:

1. Gamybos liekana yra gamybos proceso sudėtinė dalis;

2. Tolesnis gamybos liekanų naudojimas yra žinomas;

3. Gamybos liekanos gali būti panaudotos tiesiogiai, be jokio papildomo apdirbimo, išskyrus, jeigu tai yra atliekama įprastos pramoninės praktikos būdu;

4. Tolesnis gamybos liekanos naudojimas yra teisėtas (gamybos liekanos atitinka visus svarbiausius produkto, aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimus konkretaus naudojimo atveju ir nedaro neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai).

• Gamybos liekanos gali būti priskirtos prie šalutinių produktų, jei jos gali būti naudojamos be jokio papildomo apdirbimo (pvz., taisymo, rūšiavimo, pavojingų sudėtinių dalių atskyrimo, kuris gali būti sietinas su atliekų naudojimu ar šalinimu), išskyrus atvejus, kai tai atliekama įprastos gamybinės praktikos būdu.
•  Įprastu gamybos praktikoje apdirbimu (paruošimu naudoti) gali būti laikomas medžiagos ar daikto smulkinimas mechaniniu būdu, plovimas, sausinimas, rafinavimas, homogenizavimas, skiedimas ir panašus paruošimas naudoti.
• Paruošimą naudoti gali atlikti tiek šalutinio produkto darytojas, tiek šalutinio produkto naudotojas.
• Gamybos liekanų atitiktis Tvarkos aprašo 4.1.3 punkte nurodytam kriterijui gali būti įrodyta šalutinio produkto naudotojo parašu patvirtintu dokumentu, technologinio proceso aprašymu ar kito įmonės dokumento, kuriame nurodomas šalutinio produkto naudojimo faktas (pvz., techninio reglamento, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar kitokio leidimo), išrašu.

Gamybos liekanų naudojimas laikomas teisėtu, jei:

1. gamybos liekanos atitinka techninius reikalavimus, būtinus tokių medžiagų ar daiktų naudojimui (pvz., tankis, priemaišų kiekis ir pan.). Jei specialūs techniniai reikalavimai medžiagai ar daiktui nekeliami, toks naudojimas turi būti bent jau neuždraustas teisės aktų;
2. gamybos liekanų naudojimas atitinka teisės aktuose joms nustatytus aplinkos apsaugos normatyvus vandens, oro ar dirvožemio taršai, nedaro reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, neviršija teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų, nedaro reikšmingo neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms ir atitinka kitus aplinkos, sveikatos apsaugos ir veterinarinius reikalavimus.

Gamybos liekanų naudojimas laikomas neteisėtu, jei:

1. gamybos liekanos arba iš jų gauti produktai neatitinka jiems keliamų techninių reikalavimų (pvz., skalda, kuri neatitinka specifinių reikalavimų, negali būti naudojama keliams tiesti ir turi būti laikoma atlieka);
2. gamybos liekanų naudojimas teisės aktų uždraustas arba tokia medžiaga ar daiktas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, privalo būti naudojami ar šalinami kaip atliekos.

Gamybos liekanų atitiktis Tvarkos aprašo 4.1.4 punkte nurodytam kriterijui gali būti įrodyta šalutinio produkto naudotojo parašu patvirtintu dokumentu, technologinio proceso aprašymu ar kito įmonės dokumento, kuriame nurodomas medžiagos ar daikto naudojimo teisėtumas (pvz., techninio reglamento, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar kitokio leidimo), išrašu.

Rekreacinių objektų žemėlapį galite rasti paspaudę šią nurodą.

Planinio patikrinimo metu į Jūsų įmonę atvyks pranešime nurodyti aplinkos apsaugos pareigūnai, kurie tikrins, kaip yra laikomasi vienai ar kelioms aplinkosaugos sritims (nuotekų tvarkymui, atliekų laikymui ir kt.) keliamų reikalavimų, įtvirtintų teisės aktuose. Kokios sritys bus tikrinamos nurodoma įmonei iš anksto siųstame pranešime. Taip pat pranešime pateikiamas sąrašas dokumentų, kuriuos aplinkos apsaugos pareigūnai paprašys pateikti patikrinimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodomas sąrašas yra preliminarus, todėl kilus klausimų ar neaiškumų, aplinkos apsaugos pareigūnai turi teisę paprašyti ir kitų, su tikrinamomis sritimis susijusių, dokumentų.

Prieš prasidedant patikrinimui turite paskirti atsakingą asmenį, kuris viso inspekcinio vizito metu lydės aplinkos apsaugos pareigūnus įmonės teritorijoje.

Gamtos paveldo objektų teritorijose, gamtos paveldo objektų buferinės apsaugos zonos fizinės apsaugos pozonyje draudžiama perkelti į kitą vietą riedulius (akmenis).*

Gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama: rinkti, perkelti į kitą vietą už sklypo ribų, sprogdinti, pjaustyti ar kitaip naikinti didesnius kaip 0,5 kubinio metro riedulius (akmenis), riedulynuose – visus akmenis; upėse ir ežeruose rinkti didesnius kaip vieno kubinio decimetro natūralius akmenis, juos pašalinti ar perkelti į kitą vietą.**

Geologiniuose draustiniuose draudžiama naikinti, žaloti, rinkti, atkasti, užkasti, perkelti į kitą vietą riedulius (akmenis).

Paviršiniuose vandens telkiniuose draudžiama šalinti iš vandens telkinių dugno riedulius (akmenis), išskyrus vykdant tam tikras veiklas, nurodytas įstatymo 98 straipsnio 7 punkte.

Kitais atvejais akmenis perkelti galima.

* išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu ir jiems vykdyti yra gautas už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas.

** išskyrus atvejus, kai akmenų vandens telkiniuose perkėlimas būtinas vykdant draustiniuose leidžiamą veiklą arba šios veiklos vykdymui taikomos išimtys pagal šio straipsnio nuostatas ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos institucijos pritarimas.

Administracinė atsakomybė numatyta administracinių nusižengimų kodekso 304² straipsnio 1 ir 2 dalyse:

304² straipsnis. Invazinių rūšių neteisėtas naudojimas ir valdymo priemonių nevykdymas.

1. Invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 100 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 200 eurų.
2. Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitoks naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo 200 iki 400 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų.

Naikinti Sosnovskio barštį jį iškasant, kol jis ką tik „prabudęs“ po žiemos ir yra neaukštas, – draugiškiausias aplinkai ir nesudėtingas metodas, bet tinka tik tada, kai augalų nedaug arba kai tik taip įmanoma apsaugoti gamtines vertybes ar aplinką. Iškasus Sosnovskio barštį, jis užtikrintai sunaikinamas. 

Renkantis naikinimo priemones ir laiką, būtina atsižvelgti ne tik į Sosnovskio barščio gausumą, teritorijos dydį, bet ir galimus apribojimus, susijusius su vandens telkinių, gyvenviečių apsauga, saugomomis vertybėmis ir kitus aspektus. Šis vienas iš pavojingiausių aplinkai ir žmonių sveikatai invazinių augalų sunkiai įveikiamas, todėl turi būti naikinamas iškasant ar herbicidais, kol yra nedidelis, siekia apie 30 cm. 

Sosnovskio barštis šienaujamas tik siekiant sustabdyti plitimą sėklomis, kai nėra kito tinkamo būdo arba jis derinamas su kitomis rekomenduojamomis kontrolės priemonėmis. Atkreipiame dėmesį, kad šienaujamo augalo žiedai neturi būti pradėję brandinti sėklų, nes ir nupjautas iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir toliau plisti. 

Moksliniais duomenimis, vien šienaujant Sosnovskio barščio naikinimas gali užtrukti ir iki 12 metų. Sosnovskio barštis kaupia medžiagas iki sužydėjimo 4–5 metus, paskui žydi, išbarsto sėklas ir tada nunyksta. Todėl, jeigu tik šienaujama, jis išlieka gyvybingas, stengiasi atauginti nupjautą antžeminę dalį, sužydėti ir išbarstyti sėklas. 

Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas invazine Europos Sąjungos rūšimi ir įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, o visos valstybės narės įpareigotos valdyti jo plitimą. Kasmet savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, kurias galima panaudoti ir invazinėms rūšims naikinti. Jos pačios sprendžia, ar imtis veiksmų ir skirti tam pinigų.  

Vadovaujantis Komisijos reglamentu (ES) 2020/1149, kuris papildė REACH reglamento XVII priedą, nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. bus draudžiama pramoniniame ir profesionaliame sektoriuje naudoti diizocianatus – atskirus bei esančius kitų cheminių medžiagų ar mišinių sudėtyje, nebent:

• apskaičiuota diizocianatų koncentracija yra mažesnė nei 0,1 % masės;
• prieš naudojant cheminę medžiagą pramoninis ar profesionalus naudotojas yra pabaigęs kursus apie saugų diizocianatų naudojimą.

• Suvestinės pavyzdį atsisiųsti galite paspaudę čia
• Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių duomenų ir informacijos apskaitos suvestinės pristatymas

2020 m. birželio 18 d. Komisijos reglamente (ES) 2020/878 ir Europos cheminių medžiagų agentūros parengtose gairėse.

Įsigalioję SDL pakeitimai susiję su produkto identifikatoriumi, nanoforma, SDL teikėjo identifikavimo duomenimis, konkrečiomis koncentracijos ribomis, M faktoriais, ūmaus toksiškumo įverčiais, endokrininės sistemos ardomosiomis savybėmis, detaliomis fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis, informacija apie vežimą, informacija apie cheminės medžiagos/mišinio reglamentavimą.

Šiuo metu cheminių medžiagų tiekimą rinkai (tarp jų ir importą, nes jis laikomas tiekimu į rinką) ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymas ir jo poįstatyminiai teisės aktai, ir tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktai. Cheminių medžiagų tvarkymo srities teisės aktai nustato reikalavimus chemines medžiagas saugiai tiekti rinkai ir naudoti, bet nereglamentuoja išmetimų į aplinkos orą, nuotekas, atliekų tvarkymo ir kt. Skiriami bendrieji cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimai ir specialieji, kurie skirti konkrečioms cheminių medžiagų grupėms, pvz., biocidams, plovikliams, trąšoms, ozono sluoksnį ardančioms medžiagoms ir kt.

Bendrieji cheminių medžiagų tiekimo rinkai ir naudojimo reikalavimai, kaip jau minėta aukščiau, nustatyti Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatyme ir jo poįstatyminiuose teisės aktuose bei tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktuose, kurių pagrindiniai yra:

1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas) (2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1, su pataisymais OL 136 L, 2007, p. 281);

2) 2020 m. birželio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) 2020/878, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) II priedas;

3) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (toliau – CLP reglamentas) (2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1).

Tiekiamos rinkai ir naudojamos cheminės medžiagos turi būti tinkamai (pagal teisės aktų reikalavimus) suklasifikuotos, supakuotos, jų pakuotės paženklintos, turėti saugos duomenų lapus, atitikti nustatytas tiekimo rinkai ir naudojimo draudimų / ribojimų sąlygas, taip pat

REACH reglamente nustatyta tvarka užregistruotos ir autorizuotos. Be to, įmonės turi vesti cheminių medžiagų ir mišinių apskaitą ir teikti informaciją pagal Duomenų ir informacijos apie chemines medžiagas ir cheminius mišinius teikimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. D1-362 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. D1-462 „Dėl duomenų ir informacijos apie Lietuvos Respublikoje gaminamas, importuojamas, platinamas, eksportuojamas ir pramoninėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje naudojamas chemines medžiagas ir preparatus, jų savybes, galimą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai teikimo, rinkimo, kaupimo bei tolesnio paskirstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Aplinkos apsaugos agentūrai.

Kokius konkrečius cheminių medžiagų tvarkymo reikalavimus turi vykdyti įmonė priklauso nuo to, ar įmonė chemines medžiagas importuoja (t. y. įsigyja / perka ne iš Europos Sąjungos valstybių, pvz., Rusijos, Kinijos, Japonijos, JAV ir kt.), ar perka iš ES / Lietuvos tiekėjo, ar pati įmonė importuoja (yra importuotojas), ar tik naudoja chemines medžiagas (perka iš tiekėjų).

• Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai (lankstinukas)

Būtina išskirti cheminių medžiagų importą iš ne Europos Sąjungos valstybių ir cheminių medžiagų įvežimą iš Europos Sąjungos valstybių.

Jokie leidimai tiekti rinkai (t. y. ir importuoti) ir naudoti chemines medžiagas neišduodami. Tokios prievolės nenustato nacionaliniai teisės aktai, priskirti Aplinkos ministerijos kompetencijos sričiai (žr. Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymą).

Tačiau, jeigu cheminės medžiagos priklauso nuodingųjų medžiagų grupei (žr. Lietuvos Respublikos nuodingųjų medžiagų priežiūros įstatymą), būtina gauti leidimą, pagal Leidimų vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, išdavimo, atsisakymo juos išduoti, jų patikslinimo, pakeitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 302 „Dėl leidimų vykdyti veiklą, susijusią su nuodingosiomis medžiagomis, išdavimo, atsisakymo juos išduoti, jų patikslinimo, pakeitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“).

Jeigu cheminė medžiaga importuojama į Lietuvą:

· ją reikės užregistruoti Europos cheminių medžiagų agentūroje Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas) (2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1, su pataisymais OL 136 L, 2007, p. 281) nustatyta tvarka,

· įtraukta į REACH reglamento XIV priedą – reikės Europos Komisijos suteiktos autorizacijos (leidimo), išduoto REACH reglamente nustatyta tvarka,

· priskiriama ozono sluoksnį ardančioms medžiagoms – reikalinga Europos Komisijos išduota licencija Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų nustatyta tvarka,

· priskiriama biocidams – biocidų autorizacija ir registracija vykdoma Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka,

· yra augalų apsaugos produktas – reikalinga autorizacija Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB nustatyta tvarka.

Privaloma registruoti visas chemines medžiagas, nepriklausomai nuo to, ar jos pavojingos ar ne, t. y., jeigu gamintojas pagamina arba importuotojas importuoja cheminės medžiagos daugiau negu 1 toną per metus, jis turi užregistruoti cheminę medžiagą.

Registruoti reikia: atskiras chemines medžiagas, chemines medžiagas esančias mišinių sudėtyje ir gaminių sudėtyje esančias naudojimo metu išsiskiriančias chemines medžiagas.

Registracijos procedūrai palengvinti ir vengti kitų sričių teisės aktų dubliavimo yra nustatytos išimtys, t. y. tam tikrų cheminių medžiagų nereikia registruoti:

· Reglamento IV priede „Cheminės medžiagos, kurių nereikia registruoti pagal 2 straipsnio 7 dalies a punkto nuostatas” išvardinamos cheminės medžiagos, apie kurias žinoma pakankamai informacijos, kad jos nekelia rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai; šios išimtys nustatytos remiantis šiuo metu galiojančia praktika, įgyvendinant dabar galiojančius cheminių medžiagų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus;

· Reglamento V priede „Cheminės medžiagos, kurių nereikia registruoti pagal 2 str. 7 dalies b punkto nuostatas” išvardinami cheminių medžiagų tipai, kurių registracija nėra tikslinga (gamtinės kilmės, chemiškai nemodifikuotos pavienės medžiagos ar jų grupės, kurios nekelia pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai);

· polimerai;

· jeigu regeneracijos metu gaunama cheminė medžiaga jau buvo užregistruota anksčiau;

· kitais teisės aktais reglamentuojamos cheminės medžiagos;

· tarpiniams produktams sumažinti registracijos reikalavimai;

· cheminių medžiagų, naudojamų produktų ir technologiniams tyrimams ir plėtrai, registracijos terminas yra nukeliamas 5 metams (galima dar pratęsti);

· augalų apsaugos priemonių ir biocidinių produktų veikliosios medžiagos laikomos užregistruotomis.

Visų pirma, reikia išskirti cheminių medžiagų importą iš ne Europos Sąjungos valstybių ir cheminių medžiagų įvežimą iš Europos Sąjungos valstybių. Dažnai įmonės painioja importą į Lietuvą su įvežimu į Lietuvą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių importas – tai cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įvežimas (Lietuvos Respublikoje įforminant cheminių medžiagų ar cheminių mišinių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrą) iš Europos Sąjungos muitų teritorijai nepriskiriamų valstybių ar jų teritorijų, t. y. įvežimas iš ne Europos Sąjungos valstybių (pvz., Rusijos, Baltarusijos, Kinijos, Japonijos, JAV ir kt.). Įvežimu į Lietuvą laikomas cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įvežimas iš Europos Sąjungos valstybių narių.

Dažniausiai įmonės, pateikdamos šį klausimą, nurodo tik cheminės medžiagos ar cheminio mišinio prekinį pavadinimą ar KN (Kombinuotosios nomenklatūros) kodą. Tokiu atveju, neturint tikslios informacijos apie cheminę medžiagą, sunku išsamiai ir konkrečiai atsakyti, kokie reikalavimai taikomi tos cheminės medžiagos / mišinio importui. Norint aiškiai žinoti, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai taikomi, reikia žinoti cheminės medžiagos CAS numerį (Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registracijos numeris) ar cheminį pavadinimą pagal IUPAC nomenklatūrą (Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos cheminių medžiagų nomenklatūra), mišinio cheminę sudėtį – komponentų cheminius pavadinimus pagal IUPAC nomenklatūrą ir CAS numerius.

Jei cheminė medžiaga ar mišinys įvežamas iš Europos Sąjungos valstybių ir jeigu tai bus pavojingas krovinys, vežėjas turės laikytis pavojingų krovinių vežimo taisyklių. Specialių reikalavimų pagal cheminių medžiagų tvarkymo teisės aktus – nėra, tačiau krovinio gavėjas –

cheminės medžiagos ar mišinio naudotojas privalės laikytis atitinkamų cheminių medžiagų tvarkymo teisės aktų.

Tuo atveju, kai cheminė medžiaga importuojama ne iš Europos Sąjungos valstybių, cheminę medžiagą – atskirą, esančią mišinio ar tam tikrais atvejais gaminio sudėtyje – reikės užregistruoti Europos cheminių medžiagų agentūroje Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas) (2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1, su pataisymais OL 136 L, 2007, p. 281) nustatyta tvarka. Neregistruotas chemines medžiagas draudžiama tiekti į rinką, nebent nustatytos išimtys arba tos cheminės medžiagos vienas importuotojas importuoja mažiau negu 1 toną per metus arba medžiaga preliminariai užregistruota (pastaruoju atveju leidžiama vėliau registruoti).

Be to, tiekiamos rinkai (t. y. ir importuojamos) cheminės medžiagos (mišiniai) turi būti tinkamai (pagal teisės aktų reikalavimus) suklasifikuotos, supakuotos, jų pakuotės paženklintos, turėti saugos duomenų lapus, atitikti nustatytas tiekimo rinkai ir naudojimo draudimų / ribojimų sąlygas (nustatytas REACH reglamento XVII priede). Būtina pasitikrinti, ar konkreti cheminė medžiaga yra draudžiamų / ribojamų cheminių medžiagų sąrašuose (REACH Reglamento XVII priede ir tolesniuose jo pakeitimuose) ir jeigu yra, privaloma laikytis draudimo arba ribojimo sąlygų.

Atkreiptinas dėmesys, kad draudžiamų / ribojamų cheminių medžiagų sąrašas dažnai atnaujinamas / papildomas. Taip pat reikėtų pasitikrinti, ar Jums rūpimai cheminei medžiagai netaikoma tiekimo rinkai ir naudojimo autorizacija pagal REACH reglamentą (XIV priedas); atkreiptinas dėmesys, kad šis sąrašas taip pat dažnai atnaujinamas / papildomas.

Nuo 2008 m. birželio 1 d. neregistruotų cheminių medžiagų negalima tiekti rinkai (importuoti, parduoti, perduoti kitam asmeniui už mokestį arba nemokamai), nebent jos buvo preliminariai užregistruotos (daugumoje atvejų iki 2008 m. gruodžio 1 d.) arba joms nustatytos išimtys pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas).

Visa reikalaujama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (toliau – REACH reglamentas) surinkta ir sukomplektuota registracijai teiktina informacija apie cheminę medžiagą pristatoma elektroniniu būdu Europos cheminių medžiagų agentūrai (www.echa.europa.eu).

Registruotojai įpareigojami nedelsiant atnaujinti registracijai pateiktąją informaciją ir pateikti ją Europos cheminių medžiagų agentūrai, atsiradus bet kokiai naujai informacijai apie užregistruotą cheminę medžiagą.

Duomenis ir informaciją apie chemines medžiagas ir mišinius reikia pateikti aplinkos apsaugos agentūrai, jeigu per kalendorinius metus cheminės medžiagos ar mišinio buvo pagaminta, importuota, pateikta rinkai ir (ar) sunaudota pramoninėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje 1000 kg ir daugiau.

Taip, mazutas, kiti iš žalios naftos cheminiu būdu gauti produktai (pvz., reaktyviniai degalai ir kitos kuro rūšys) turi būti užregistruoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH reglamentas) nustatytą tvarką.

Taip, cheminės medžiagos neatleidžiamos nuo (preliminariosios) registracijos dėl to, kad jos patenka į Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų taikymo sritį.

Taip, reikia registruoti cheminę medžiagą, nepriklausomai nuo to, ar ją jau užregistravo kitas gamintojas ar importuotojas. Jeigu gamintojas pagamina arba importuotojas importuoja cheminės medžiagos daugiau negu 1 toną per metus, jis turi užregistruoti cheminę medžiagą.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. baigėsi pereinamasis laikotarpis ir cheminių medžiagų\mišinių tiekėjai saugos duomenų lapus privalo atnaujinti pagal 2020 m. birželio 18 d. Komisijos reglamente (ES) 2020/878 nurodytus reikalavimus.

REACH reglamentas – tai 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą (ECHA), iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1, su pataisymais OL L 136, 2007, p. 281).

REACH reglamento reikalavimai įsigaliojo nuo 2007 m. birželio 1 d. palaipsniui.

Šis teisės aktas (Reglamentas) Lietuvoje, kaip ir kitose ES valstybės narėse, taikomas tiesiogiai ir jo reikalavimų privalo laikytis atitinkamai pramonės įmonės ir valstybės institucijos. Už REACH reglamento reikalavimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą taikomos sankcijos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Jį galite rasti čia.

Cheminės medžiagos ar mišinio tiekėjas turi pateikti cheminės medžiagos ar mišinio gavėjui saugos duomenų lapą, jei:

• cheminė medžiaga arba mišinys atitinka cheminių medžiagų klasifikavimo pavojingomis kriterijus, arba
• cheminė medžiaga yra patvari, bioakumuliacinė ir toksiška (PBT) arba labai patvari ir didelės bioakumuliacijos (vPvB), arba
• cheminė medžiaga įtraukta į Kandidatinį autorizuotinų medžiagų sąrašą.

Tiekėjas turi pateikti gavėjui pastarojo prašymu saugos duomenų lapą, jei mišinys neatitinka klasifikavimo pavojingais kriterijų, tačiau savo sudėtyje turi:

• bent vieną žmonių sveikatai ar aplinkai pavojingą cheminę medžiagą, kurios koncentracija ne dujiniame mišinyje yra lygi arba didesnė nei 1 % masės, o dujiniame mišinyje – lygi arba didesnė nei 0,2 % tūrio, arba
• bent vieną cheminę medžiagą, kuri yra patvari, bioakumuliacinė ir toksiška arba labai patvari ir didelės bioakumuliacijos arba buvo įtraukta į Kandidatinį autorizuotinų medžiagų sąrašą, ir kurios koncentracija ne dujiniame mišinyje yra lygi arba didesnė nei 0,1 % masės, arba
• cheminę medžiagą, kuriai Europos Sąjungoje yra nustatyta ribinė vertė darbo aplinkoje.

Saugos duomenų lapo pateikti nebūtina, jei pavojingos medžiagos ar mišiniai siūlomi ar parduodami plačiajai visuomenei kartu pateikiant pakankamai informacijos, leidžiančios naudotojams imtis būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti bei saugai užtikrinti, nebent tokio saugos duomenų lapo prašo tolesnis naudotojas ar platintojas.

Saugos duomenų lapai pateikiami oficialia valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) cheminė medžiaga ar mišinys tiekiami rinkai, kalba, nebent atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) nusprendžia kitaip. Tiekiant chemines medžiagas ar mišinius Lietuvos rinkai, saugos duomenų lapai gavėjams teikiami lietuvių kalba.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. baigėsi pereinamasis laikotarpis ir cheminių medžiagų/mišinių tiekėjai saugos duomenų lapus privalo teikti atnaujintus pagal 2020 m. birželio 18 d. Komisijos reglamente (ES) 2020/878 nurodytus reikalavimus.

Jeigu įmonė savo ūkinėje komercinėje (arba savo pramoninėje ar profesionalioje) veikloje tik naudoja chemines medžiagas (t. y. jų negamina, pati neimportuoja arba netiekia rinkai), tuomet privaloma laikytis tiekėjo nurodytų cheminės medžiagos naudojimo saugos sąlygų, taikyti tiekėjo rekomenduotas saugos priemones. Šios saugos priemonės (arba rizikos valdymo rekomendacijos) nurodomos iš tiekėjų gautuose saugos duomenų lapuose bei jų prieduose pateiktuose poveikio scenarijuose. Jeigu jūsų cheminės medžiagos naudojimo būdas neaprašytas poveikio scenarijuje, laiku praneškite apie tai savo tiekėjui, kad jis poveikio scenarijuje numatytų jūsų naudojimo būdui taikytinas rizikos mažinimo / saugos priemones, arba jums teks patiems parengti cheminės saugos ataskaitą (atlikus cheminės saugos vertinimą). Tai reiškia, kad jūsų cheminės medžiagos naudojimo būdas turi būti užregistruotas (tai daro tiekėjas).

Tam tikrais atvejais gali tekti kreiptis autorizacijos į Europos cheminių medžiagų agentūrą, t. y. jeigu naudojama ypač pavojinga cheminė medžiaga, įrašyta į Autorizuotinų cheminių medžiagų sąrašą (REACH reglamento XIV priedas), nustatyta tvarka ir atvejais reikės gauti autorizaciją, kurią suteikia Europos Komisija (paraiškos pristatomos Europos cheminių medžiagų agentūrai). Jei cheminei medžiagai reikalinga autorizacija, toliau ją galėsite naudoti tik jeigu suteikta autorizacija apims jūsų naudojimo būdą.

Pažymėtina, kad pagal REACH reglamento sąvokas chemines medžiagas – atskiras ar esančias mišinio sudėtyje – savo pramoninėje ar profesionalioje veikloje naudojanti įmonė yra tolesnis naudotojas ir privalo vykdyti tolesnio naudotojo prievoles.

Taip, nes REACH reglamentas nustato keletą įpareigojimų / prievolių ūkio subjektams pagal REACH reglamentą. Registracijos reikalavimai taikomi tik cheminėms medžiagoms, kurių pagaminama arba importuojama 1 tona ar daugiau per metus (1-as gamintojas / importuotojas (arba registrantas)). Tačiau jeigu cheminė medžiaga gaminama / importuojama mažesniais kiekiais nei 1 tona per metus (1-am registrantui), kiti REACH reglamento reikalavimai vis tiek gali būti taikomi, jei cheminė medžiaga patenka į REACH reglamento taikymo sritį. Reikalavimai, taikytini nepriklausomai nuo kiekio, apima įpareigojimus, susijusius su cheminių medžiagų naudojimu, apribojimais, autorizacija ir saugos informacijos perdavimu tiekimo grandinėje, pvz., nuostatos dėl saugos duomenų lapų.

Projektuojant buitinių nuotekų valymo įrenginius, turi būti užtikrinamas faktinę/prognozinę situaciją atitinkantis nuotekų valymo įrenginio projektinis našumas, bet ne mažesnis kaip: vienbučiam namui – paros apkrovimas teršalais 4 GE, valandinis nuotekų debitas – 180 l/h, paros nuotekų debitas – 0,8 m3/d; dviejų ar daugiau butų namui ar gyvenamųjų namų kvartalui iki 100 GE – paros apkrovimas teršalais – 3,0 GE kiekvienam butui, valandinis nuotekų debitas po 100 l/h kiekvienam butui, paros nuotekų debitas po 0,5 m3/d kiekvienam butui.

Asmuo, norintis naudoti apdorotą dumblą žemės ūkyje, energiniams augalams, žaliavinėms medžių ir krūmų plantacijoms, plantaciniams miško želdiniams ar žėliniams, auginamiems buvusiose žemės ūkio naudmenose, tręšti, turi pateikti tręšimo planą Aplinkos apsaugos agentūrai raštu ar elektroniniu paštu derinti. Tręšimo plano rengėjas, atsižvelgdamas į planuojamo naudoti apdoroto dumblo ir dirvožemio tyrimų rezultatus, vietovės specifiką bei į planuojamą panaudoti apdoroto dumblo kiekį ir periodiškumą, nustato tręšimo plano galiojimo terminą. Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į numatomą poveikį aplinkai, turi teisę pakeisti tręšimo plano galiojimo terminą. Tręšimo plano galiojimo terminas gali būti ne ilgesnis kaip 10 metų. Tręšimo plane turi būti ši informacija:

1. dokumento, suteikiančio teisę naudoti žemės sklypą, kopija (nuosavybės dokumentas, žemės valdymą patikėjimo teise patvirtinantis dokumentas, nuomos sutartis ar pan.);
2. žemės sklypo planas ir sklypo vietą aprašantys duomenys (adresas, plotas, kadastrinis numeris ir kita) su pažymėtomis teritorijomis, kurioms taikomi papildomi aplinkosauginiai reikalavimai ir (ar) apribojimai (apsauginės zonos ir juostos (pvz., sanitarinės apsaugos zonos (toliau – SAZ), požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, vandenviečių apsaugos zonų juostos, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos ar kt.) bei bendras situacijos planas su pažymėtomis gyvenamosiomis teritorijomis, gyvenamųjų valdų ribomis, registruotais gręžiniais, skirtais individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu, ir kitais registruotais vandens ėmimo įrenginiais, vandens telkiniais, keliais, socialine infrastruktūra, saugomomis teritorijomis, ar kitais objektais, kuriems apdoroto dumblo naudojimas gali turėti neigiamą poveikį. Situacijos plano ribos turi apimti ne mažiau kaip 500 metrų nuo dumblo naudojimo vietos ribos;
3. sklypo dirvožemio tyrimų duomenys (pagal Reikalavimų VIII skyriaus nuostatas);
4. informacija apie paskutinį apdoroto dumblo naudojimą sklype (data, panaudoto apdoroto dumblo kiekis, apdoroto dumblo kokybė, dumblo turėtojas);
5. apskaičiuotos leistinos biogeninių medžiagų ir sunkiųjų metalų įterpimo normos (vienkartinės, metinės ir visam tręšimo plano galiojimo periodui, atsižvelgiant į tręšimui naudojamo apdoroto dumblo įsigijimo ir naudojimo periodiškumą);
6. pdoroto dumblo laikymo numatomame tręšti lauke vietos (pažymėtos sklypo plane), nurodant apdoroto dumblo laikymo lauko kaupuose periodus;
7. sklypo naudojimo paskirtis, numatomi auginti augalai, energiniai augalai, žaliavinės medžių ir krūmų plantacijos, plantaciniai miško želdiniai ar žėliniai, auginami buvusiose žemės ūkio naudmenose, jų rūšinė sudėtis;
8. dirvožemio tyrimo periodiškumas (jei vadovaujantis Reikalavimų VIII skyriaus nuostatomis reikalingi pakartotiniai dirvožemio tyrimai).

Energinių augalų, žaliavinių medžių ir krūmų plantacijų, plantacinių miško želdinių ar žėlinių, auginamų buvusiose žemės ūkio naudmenose, tręšimo plane turi būti šie papildomi duomenys:

1. bendrą sklypo geologinę situaciją atspindintis geologinis pjūvis su aprašytomis hidrogeologinėmis sąlygomis;
2. planuojamo panaudoti apdoroto dumblo kiekis, kokybė, apdoroto dumblo transportavimo, panaudojimo (skleidimo, įterpimo) būdas, periodiškumas;
3. įveisimo aprašymas (rūšinė sudėtis, tankumas), auginimo laikas, biomasės gamybos ir panaudojimo aprašymas;
4. apdoroto dumblo skleidimo tolygumo, apdoroto dumblo ir biomasės kokybės kontrolės sistema;
5. drenažinio vandens ir dirvožemio monitoringo programa. Drenažiniam monitoringui parenkamos melioracijos sistemos, kurių visas drenažinio vandens surinkimo plotas patenka į vieno dumblo naudotojo naudojamą tręšiamą lauką. Jei tręšiamas laukas šios sąlygos neatitinka, turi būti vykdomas poveikio požeminiam vandeniui monitoringas. Drenažinio vandens ir dirvožemio monitoringo programoje turi būti nurodyti stebimi rodikliai: sunkieji metalai, azotas (N ir NH4), bendras fosforas;
6. jei veisiami plantaciniai miško želdiniai ar žėliniai, – valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos patvirtintas miško želdinimo ir žėlimo projektas, atitinkantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

Dumblo naudotojas ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki numatomo tręšimo privalo apie tai raštu arba elektroniniu paštu informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir savivaldybę, kurios teritorijoje bus tręšiama. Teikiamoje informacijoje turi būti nurodyta: tręšimo vieta, laikas, dumblo turėtojas, dumblo kiekis.

Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS) – Aplinkos ministerijos sukurtas įrankis, kuris skirtas užtikrinti individualių nuotekų tvarkymo sistemų (toliau – INTS) apskaitą ir jų naudojimo kontrolę, optimizuoti Europos Komisijai reikalingų duomenų apie individualiai tvarkomas nuotekas surinkimą ir pateikimą. Plačiau

Visus nuotekų įrenginių montuotojams (įrengėjams) aktualius klausimus ir atsakymus rasite čia.

Atsakymus apie Nuotekų tvarkymo informacinę sistemą (NTIS) rasite parengtuose mokymuose. Mokymų įrašus apie NTIS galite peržiūrėti Aplinkos ministerijos sukurtame kanale.

Visus nuotekų vežėjams aktualius klausimus ir atsakymus rasite čia.

Išleidžiamų nuotekų tyrimus atliekančių labaratorijų sąrašas pateikiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.

Visus nuotekų įrenginių savininkams aktualius klausimus ir atsakymus rasite čia.

Įsirengusieji nuotekų kaupimo rezervuarus neprivalės atlikti išleidžiamų nuotekų tyrimo, nes rezervuarai neišleidžia vandens į aplinką.

Visų pirma, įsitikinkite ar nėra galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos ar įsirengti biologinio nuotekų valymo įrenginio, daugiau informacijos, kaip tai padaryti, rasite čia. 

Prieš įsirengdami šį įrenginį, pasitikrinkite, ar nėra reikalingas statybos leidimas. Sužinoti, ar reikalingas leidimas, galite naudodamiesi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sukurtu įrankiu arba pasikonsultavę su inspekcijos konsultantais. 

Reikalavimai nuotekų kaupimo rezervuarui: 

• Rezervuaras negali būti savadarbis, šis įrenginys privalo būti gamyklinis (sertifikuotas).  

• Jis privalo būti uždaras (kad kuo mažiau sklistų kvapas) ir hermetiškas (t. y. sandarus).  

• Naujai įrengiamų nuotekų kaupimo rezervuarų minimalus tūris turi būti toks, kad sutalpintų per 7 kalendorines dienas susidarančias nuotekas. 

• Rekomenduojame įrenginiui pasirinkti tokią vietą, kad būtų užtikrintas patogus privažiavimas asenizacinėms (vakuuminėms) mašinoms išsiurbti ir išvežti rezervuaruose sukauptą turinį. 

Daugiau informacijos apie rezervuaro įrengimą, priežiūrą ir eksploatavimą rasite atmintinėje – https://aad.lrv.lt/lt/konsultacijos/atmintines/nuotekos/nuoteku-kaupimo-rezervuarai/.

Gyventojai individualiai kaupiantys buitines nuotekas nuotekų kaupimo rezervuaruose privalo turėti vieną iš žemiau paminėtų dokumentų:  

• viešąją sutartį (dėl nuotekų transportavimo) su geriamojo vandens tiekėju ar garantiniu vandens tiekėju;  

• buitinių nuotekų išvežimo paslaugų sutartį (su įmone, turinčia teisę teikti nuotekų transportavimo paslaugas, tokią įmonę galima rasti Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje (NTIS)**;  

• sukauptų nuotekų transportavimą*** patvirtinančius dokumentus (pavyzdžiui, sąskaitas-faktūras, čekius, bankinio pavedimo išrašus ir pan.).  

Dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip 3 metus nuo jų išrašymo datos ir teikiami prižiūrinčiai institucijai paprašius. 

Miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projektai sudaromi visoms privačioms miško valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei. Projektai paprastai rengiami miško valdai 10 metų laikotarpiui Jei per 10 metų laikotarpį savininkas neįvykdė visų suprojektuotų ūkinių priemonių, savininko prašymu, projektas gali būti pratęstas dar 5 metams.

Jeigu miškotvarkos projekto nėra, pagrindiniai kirtimai privačiose valdose arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančioje miško žemėje draudžiami, išskyrus:

1) III–IV A miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų ar mišriuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir (ar) blindės sudaro 76 procentus ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, visų rūšių pagrindinius kirtimus;

2) III–IV A miškų grupių miškų mišriuose medynuose baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių iškirtimą atrankiniais ir atvejiniais pagrindiniais kirtimais;

3) pagrindinius kirtimus žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima iki 3 hektarų ploto;

4) kirtimus IV B grupės miškuose.

Privačių miškų savininkai II B, III ir IV A miškų grupių miškuose gali įrengti rekreacinius ir pažintinius takus, poilsio aikšteles su miško baldais, pavėsinėmis, lauko tualetais, laužavietėmis ir įgyvendinti kitas priemones, numatytas miškotvarkos projektuose. Miškotvarkos projekte numatyti statiniai turi būti įrengiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

Daugiau konsultacijų teikia Valstybinė miškų tarnyba (VMT).

Daugiau informacijos rasite Miško kirtimų atmintinėje, kurią rasite čia.

Leidimus kirsti mišką privačių miškų savininkams aplinkos ministro nustatyta tvarka išduoda Valstybinė miškų tarnyba arba čia.

Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus:

1. jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose);
2. atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos;
3. atrankinius sanitarinius kirtimus;
4. baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius
5. neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo;
6. kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę).
7. plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais.
8. retinimo ir einamuosius kirtimus.

Daugiau konsultacijų teikia Valstybinė miškų tarnyba (VMT).

Daugiau informacijos rasite Miško kirtimų atmintinėje, kurią rasite čia.

Laužą kūrenti galima tik stovyklavietėse.

Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką reikia pateikti šiems kirtimams:

1. Neplyniems kirtimams vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo;
2. Atrankiniams sanitariniams kirtimams;
3. Baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių neplyniems kirtimams III–IV miškų grupių miškuose;
4. Retinimo ir einamiesiems kirtimams;
5. Plyniems sanitariniams kirtimams – stichinių nelaimių miškuose atvejais.

Taip pat pranešimą reikia pateikti kai planuojama vykdyti šiuos kirtimus ir kai iškirstą medieną planuojama patiekti rinkai pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos su pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010:

1. jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose);
2. atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos;
3. kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę).

Sprendimas dėl pranešimo suderinimo priimamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo ir kitų reikalingų dokumentų pateikimo elektroniniu būdu per ALIS.

Daugiau konsultacijų teikia Valstybinė miškų tarnyba (VMT).

Daugiau informacijos rasite Miško kirtimų atmintinėje, kurią rasite čia.

Renkant uogas, draudžiama rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones.

Statyti transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo (parkavimo) aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.

Fizinis asmuo, gabendamas apvaliąją medieną, pagamintą jam nuosavybės teise priklausančiame miške, privalo turėti:

1. kai miško kirtimui buvo reikalingas leidimas: medienos gabenimo lapą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir leidimą kirsti mišką (arba jo kopiją);
2. kai miško kirtimui leidimas nebuvo privalomas: medienos gabenimo lapą, nuosavybės teisės į miško valdą dokumentą (arba jo kopiją) ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Fiziniai asmenys, gabendami įsigytą apvaliąją medieną, privalo turėti medienos gabenimo lapus, o tais atvejais, kai tai nustato teisės aktai, - ir medienos įsigijimo dokumentus (pavyzdžiui, sąskaitą-fakturą, pirkimo-pardavimo sutartį).

Daugiau informacijos rasite Miško kirtimų atmintinėje, kurią rasite čia.

Privataus miško savininkas privalo užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą.

Daugiau informacijos rasite Miško kirtimų atmintinėje, kurią rasite čia.

Fiziniams asmenims draudžiama kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį, išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą.

Biržė – miško kirtimui atrėžtas arba kertamas medynų plotas.

Saugomose teritorijose statyti palapinę galima tik tose vietose, kurios oficialiai nurodytos saugomų teritorijų planavimo dokumentuose, todėl patariama pirmiausia paskambinti į parko, kurio teritorijoje jos yra, direkciją, kuri suteiks informaciją apie stovyklavietes ir kempingus. Lankymosi miške taisyklės taip pat reglamentuojama, kad apsistoti poilsiui su palapinėmis miškuose galima tik oficialiose stovyklavietėse, kempinguose.

Lietuvos pajūrio paplūdimiuose taip pat draudžiama nakvoti kopose ar priekopėse bei rengti stovyklavietes. O Kuršių nerijos nacionalinio parko lankymo taisyklės draudžia statyti palapines ir kurti laužus tam tikslui nenustatytose ir neįrengtose vietose visoje Kuršių nerijos teritorijoje, išskyrus Nidos kempingo teritorijoje. Palapinių ne tam skirtose vietose taip pat negalima statyti ir gamtos paveldo objektų teritorijose ir jų buferinės apsaugos zonose.

Lietuvos nacionalinius parkus rasite čia.

Medžių savaiminukais, kurių vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų, apaugusi ne miško žemė inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.

Jeigu savaime apaugantis miškas, mažiau negu 20 metų, galite tokį plotą įteisinti kaip mišką t.y. įrašyti į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Prašymą reikia pateikti Valstybinei miškų tarnybai. Keičiant žemės naudojimo paskirtį (iš žemės ūkio į miškų ūkio) arba norint įregistruoti mišką nekilnojamojo turto kadastre ir registre, reikės atlikti sklypo kadastrinius matavimus.

Fiziniai ir juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, kertantys privatų mišką, privalo turėti darbo vietoje leidimą kirsti mišką (kopiją), jeigu tiems kirtimams vykdyti tokie leidimai privalomi.

Daugiau informacijos rasite Miško kirtimų atmintinėje, kurią rasite čia.

Želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo darbai vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu, želdynų projektais, kai tokius projektus privaloma parengti, aplinkos ministro tvirtinamomis medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, priežiūros taisyklėmis.

SAUGOTINŲ MEDŽIŲ IR KRŪMŲ KRITERIJAI

Želdinių priežiūros, tvarkymo ir apsaugos atmintinė

Išilgai elektros tinklų oro linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų yra elektros tinklų oro linijos apsaugos zona. Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą, pavyzdžiui, 110 kV įtampos oro linijoms – po 20 metrų, 330 ir 400 kV įtampos oro linijoms – po 30 metrų. Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti be savivaldybės vykdomosios institucijos leidimo galima, kai jie auga elektros tinklų apsaugos zonose ir šiuos darbus atlieka, prieš darbų pradžią apie juos raštu informavę žemės, kurioje auga saugotini želdiniai, savininką ar valdytoją, elektros tinklus eksploatuojantys asmenys ar jų įgalioti tretieji asmenys.

Želdinių priežiūros, tvarkymo ir apsaugos atmintinė

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 „Dėl Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurios nustatė medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo reikalavimus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus privačioje žemėje ir privačiose namų valdose veisiamus medžius ir krūmus.

Vėlesnėje, 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. D1-565 patvirtintoje, Taisyklių redakcijoje nustatyta, jog privačioje žemėje veisiant medžius ir krūmus privaloma laikytis minimalių želdinių sodinimo atstumų nuo kaimyninio sklypo ribos, nesant kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.

Svarbu tai, kad Taisyklės nustatė minimalius atstumus nuo kaimyninio sklypo ribos medžių ar krūmų veisimui (sodinimui), bet ne jų augimui. Želdiniams, užveistiems iki 2016 m. rugpjūčio 25 d., Taisyklių reikalavimai dėl mažiausių leistinų atstumų netaikomi. Dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu, paaiškiname, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo, t. y. reikalavimas pašalinti iki 2016 m. rugpjūčio 25 dienos pasodintą medį ar krūmą, augantį mažesniu nei leistinas atstumas, neturėtų teisinio pagrindo.

Jei žemės sklypas yra ne miškų ūkio paskirties (medžiai auga ne miško žemėje) ir jie nėra priskiriami saugotiniems želdiniams juos galima iškirsti. Saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą. 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 206 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1101 redakcija) patvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams.

Želdinių priežiūros, tvarkymo ir apsaugos atmintinė

Taip, iki birželio 30 d. visi transporto priemonių techninės priežiūros, remonto ir techninės pagalbos paslaugų teikėjai turi pateikti naujos formos deklaracijas per GPAIS, net jeigu Jūsų veiklos duomenys nesikeitė. 

Daugiau informacijos atmintinėje. 

Informaciją apie techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančius paslaugų teikėjus, deklaravusius savo veiklą, galite rasti čia.

Ne, kondicionavimo sistemą pildyti freonu ar kitomis fluorintomis dujomis draudžiama, jei sistemoje pastebėtas dujų nuotėkis. 

Kaskart, prieš pildant transporto priemonės kondicionavimo sistemą fluorintomis dujomis, būtina įsitikinti, kad sistema sandari – nėra dujų nuotėkio. Pastebėjus gedimus, prieš pildant kondicionierių, būtina atlikti įrangos pažeidimų remontą. Taip pat draudžiama į atmosferą išleisti fluorintas dujas, jei tai nėra techniškai būtina jas naudojant pagal paskirtį. 

Kiti aplinkosaugos reikalavimai, susiję su kondicionierių pildymu, atmintinėje. 

Perdažant transporto priemonę ar jos dalis privaloma naudoti dažymo kamerą, kuriai dažymo kamerų gamintojas ar jo įgaliotas atstovas yra išdavęs dokumentus. Kitus reikalavimus, norintiems užsiimti transporto priemonių ar jų dalių dažymo veikla, rasite čia. 

• Grindys turi būti nelaidžios skysčiams ir atsparios jų ardančiam poveikiui. 
• Darbo vietoje privaloma turėti absorbentų komplektus ar kitas priemones, leidžiančias absorbuoti, neutralizuoti ne mažiau kaip 0,01 m³ bet kuriai transporto priemonei eksploatuoti naudojamo skysčio (išskyrus neužterštą vandenį) ir ne mažiau kaip 0,1 m³ naftos produktų. 
• Jei įrengsite skysčių surinkimo sistemą, ji negali būti sujungta su jokiu nuotakynu (kanalizacija). 
• Patalpose, kuriose laikomos pavojingos atliekos, turi būti įrengta vėdinimo sistema. 

Daugiau informacijos apie reikalavimus darbų vietai galite rasti atmintinėje. 

Visą informaciją rasite paspaudę čia.