Mėšlo ir srutų tvarkymas
Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimai
Dažniausiai užduodami klausimai
Apie aplinkosaugos pažeidimus praneškite telefonu 112
Apie atmintinę Remiantis galiojančiais teisės aktais, atmintinėje pateikiama aktualiausia informacija apie aplinkosaugos reikalavimus, taikomus asmenims, kurie laiko ūkinius gyvūnus, kaupia, perima, transportuoja ar naudoja mėšlą ir srutas laukams tręšti. Atmintinėje pateikiami reikalavimai taip pat taikomi apdorotam mėšlui ir srutoms po biodujų gamybos arba jų mišiniams su augalinės kilmės medžiagomis ar šalutiniais gyvūniniais produktais, kurių dalis mišinyje neviršija 30 proc. |
| Netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos patenka į aplinką, teršia paviršinius ir požeminius vandenis, didina oro taršą ir gali sukelti sveikatos problemų. | |
Kai tręšiama per gausiai ir netinkamu metu Mėšlas ir srutos yra vertinga trąša, aprūpinanti augalus azotu, fosforu ir kaliu. Tačiau jų perteklius tampa tarša: teršia orą, paviršinius ir požeminius vandenis, o per melioracijos griovius ir upelius pasiekia jūrą. Azoto ir fosforo junginių perteklius sukelia vandens ir sausumos ekosistemų pokyčius. Užželia vandens telkinių pakrantės, ima sparčiai daugintis dumbliai, vanduo pradeda žydėti, pasidaro drumstas ir būna nemalonaus kvapo. Storas dumblių sluoksnis sulaiko saulės spindulius, todėl skursta ir nyksta dugno augmenija ir gyvūnija. Bakterijos, skaidydamos žuvusius dumblius, naudoja deguonį, todėl jo ima stigti kitiems vandens organizmams, pradeda dusti žuvys. Visa tai prisideda prie mitybos grandinės disbalanso, nes nyksta kai kurių paukščių ir gyvūnų maisto šaltinis. Kad būtų išvengta žalos aplinkai, tręšti reikia laikantis aplinkosaugos terminų, kurie nustatyti atsižvelgiant į oro sąlygas ir augalų vegetaciją. Jei mėšlu ar srutomis tręšiama draudžiamu metu – kai dirva įšalusi ar apsnigta – maistinės medžiagos nesusijungia su dirvožemiu ir patenka į aplinką. O vegetacijos laikotarpiu augalai jas įsisavina, todėl nutekėjimas ir tarša gerokai sumažėja. |
|
Kai mėšlas ir srutos tvarkomi per arti šulinių Iš netvarkingai laikomo mėšlo ištekančios srutos per požeminius ir paviršinius vandenis nukeliauja iki šulinių užteršdamos geriamąjį vandenį azoto junginiais (nitratais, nitritais), kenkiančiais žmogaus sveikatai. Nitritai ir nitratai ypač pavojingi nėščiosioms ir kūdikiams. Nitratų toksiniam poveikiui jautrūs infekcinėmis, širdies, kraujagyslių, kvėpavimo takų ligomis sergantys ir senyvo amžiaus žmonės. Nustatyta, kad didelis šių medžiagų kiekis skatina vėžines ligas. Vienintelis būdas apsaugoti geriamąjį vandenį nuo taršos – mėšlą ir srutas laikyti sandariose mėšlidėse, tvartuose, srutų kauptuvuose ar pagal aplinkosaugos reikalavimus įrengtose rietuvėse1, būtinai išlaikant bent minimalius būtinus atstumus iki šulinių. |  |
Kai prisidedama prie šiltnamio efekto Mėšlas ir srutos yra ir didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis. Tarša azoto turinčiais junginiais neigiamai veikia oro kokybę. Vykstant mikrobiologiniams procesams, dalis azoto oksidų ir amoniako forma išgaruoja į atmosferą iš mėšlo ir srutų kaupimo vietų. Netinkamas tręšimas taip pat prisideda prie šių medžiagų patekimo į orą. Taigi netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos ne tik skleidžia nemalonius kvapus, blogindamos aplinkinių žmonių gyvenimo kokybę, bet ir prisideda prie klimato kaitos. Klimato pokyčiai ir tarša lemia mūsų biologinės įvairovės nykimą ir sudaro palankias sąlygas invazinėms rūšims. |  |
Kiekvienas neatsakingas žingsnis gali turėti didelę įtaką Kiekvienas ūkis, neatsakingai tvarkantis mėšlą ir srutas, prisideda prie ilgalaikio neigiamo poveikio aplinkai. Nesilaikant nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, t. y. laikant mėšlą ir srutas netinkamomis sąlygomis, tręšiant laukus draudžiamu laikotarpiu, per dideliais kiekiais, prisidedama prie aplinkos taršos. | .png) |
.png)
Ūkinius gyvūnus auginančių asmenų ūkyje susikaupiantis mėšlas1 ir srutos2 turi būti tvarkomi vadovaujantis nustatytais reikalavimais. Kai kurie reikalavimai priklauso nuo ūkyje laikomų gyvūnų skaičiaus. Ūkinių gyvūnų skaičius vertinamas sutartiniais gyvuliais (SG)3.
Tikslų ūkyje laikomų SG skaičių ir jų mėšlo, srutų skleidimo plotą galima nustatyti remiantis Ūkinių gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius (SG) lentelėje pateikiamais duomenimis.
● Tirštasis mėšlas
| Laikant 1–100 SG | Tirštąjį mėšlą galima kaupti mėšlidėje, tvarte arba rietuvėje prie tvarto. Rietuvei turi būti parenkama vieta, kurios neapsemtų paviršiniai vandenys. Šioje vietoje turi būti įrengtas skysčiams nelaidus ir sandarus sluoksnis ir ne žemesnis kaip 20 cm aukščio žemės pylimas, užtikrinantis, kad srutos netekėtų į aplinką. |
| Laikant daugiau nei 100 SG | Tirštąjį mėšlą privaloma kaupti mėšlidėje arba tvarte. |
Mėšlidė, tirštojo mėšlo rietuvė urbanizuotoje teritorijoje4 turi būti uždengta lanksčia, vandeniui nelaidžia danga arba ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių, šiaudų, pjuvenų, žemių sluoksniu. Uždengti nebūtina tik tirštojo mėšlo, kuris apdorotas moksliškai pagrįstomis amoniako išsiskyrimą į aplinką ir nemalonius kvapus mažinančiomis priemonėmis (separavimas, probiotikai ar kt.).
● Srutos ir skystasis mėšlas
Srutos ir skystasis mėšlas turi būti kaupiami srutų kauptuve – statinyje ar įrenginyje, pritaikytame kaupti ir laikyti srutas ar skystąjį mėšlą.
| Laikant 10 SG ar daugiau | Srutų ir skystojo mėšlo kauptuve privaloma taikyti aplinkos oro taršos ir nemalonių kvapų mažinimo priemones. Tai gali būti kietosios sandarios stogo dangos, lanksčiosios dangos (tentai), vientisos plūdriosios dangos (plastiko lakštų, granulių, lengvų birių medžiagų, pripučiamos, šiaudų, natūraliai susidarančios plutos), biologiniai filtrai, srutų skaidymas aerobiniu (aeravimas) arba anaerobiniu būdu biodujų įrenginyje ar kitos priemonės. |
● Talpa
Mėšlidė, srutų kauptuvas, tirštojo mėšlo rietuvė prie tvarto turi būti tokios talpos, kad tilptų ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir srutos, įskaitant srutas (skysčius), susidarančias nuo mėšlidėse sukaupto mėšlo, mėšlo pakrovimo aikštelių, melžimo vietų, pašarų ruošimo aikštelių.
Mėšlidės, srutų kauptuvo, tirštojo mėšlo rietuvės talpa apskaičiuojama vadovaujantis atitinkamomis pastatų technologinio projektavimo taisyklėmis ir Gerosios žemės ūkio praktikos kodekse pateiktomis rekomendacijomis.
Jeigu mėšlas ir srutos laikomos tvarte, kompostuojamos laukuose kompostavimo rietuvėse (plačiau žr. Tirštojo mėšlo laikymas laukuose ↓), naudojamos komposto ar biodujų gamybai arba perduodamos kitam asmeniui tvarkyti, tai mėšlidžių, tirštojo mėšlo rietuvių prie tvartų ir srutų kauptuvų tūris arba plotas atitinkamai gali būti mažesnis.
| Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės prie tvarto ar srutų kauptuvo įrengti nereikia, jeigu: | |
 | ūkiniai gyvūnai laikomi tvarte, kuriame telpa ne mažiau kaip per 6 mėnesius susidarantis mėšlas ir srutos; |
| laukiniai gyvūnai (danieliai, taurieji elniai, dėmėtieji elniai, bizonai, stumbrai, stirnos, šernai ir kt.) ir ūkiniai gyvūnai, kurie pagal fiziologinius poreikius prisitaikę gyventi lauke, laikomi lauko aptvaruose ar voljeruose ištisus metus. |
● Atstumai
| Mažiausi leistini sanitariniai atstumai turi būti išlaikomi: | |
| nuo tvarto ar mėšlidės iki sklype arba gretimame sklype esančių statinių (žr. 1 lentelėje); |
| nuo tvarto ar mėšlidės iki vandens kaptažo įrenginių, šachtinių šulinių, versmių5; |
| nuo pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai (300 ir daugiau SG), su prie jų esančiais mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų, pagal sanitarinės apsaugos zonos dydžius, nurodytus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 4 priede. |
| 1 lentelė. Mažiausi leistini sanitariniai atstumai tarp statinių6 | ||
| Statinys | Tvartas | Mėšlidė |
 Gyvenamasis namas | 10 m | 15 m |
 Šachtinis šulinys | 15 m | 20 m |
1 Mėšlas – grynos ar apdorotos gyvulių, paukščių išmatos arba kraiko ir išmatų mišinys.
2 Srutos – skystis, susidedantis iš gyvūnų šlapimo, kritulių ir kitokių iš mėšlo ištekančių ar nuo mėšlinų paviršių nutekančių nuotekų.
3 Sutartinis gyvulys (SG) – sutartinis vienetas, kuriuo nusakomas mėšlo šaltinis. 1 SG per metus išskiriamame mėšle yra 100 kg bendrojo azoto.
4 Urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.
5 Daugiau informacijos – Lietuvos higienos normoje „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.
6 Daugiau informacijos – Statybos techniniame reglamente „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.
| Gamybiniuose pastatuose, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, susidarančios buitinės ir gamybinės nuotekos turi būti surenkamos ir tvarkomos vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu arba šiais principais: | |
| išvalytos buitinės ir gamybinės nuotekos gali būti kaupiamos srutų kauptuvuose ir naudojamos laukams tręšti vadovaujantis atmintinėje nurodytais reikalavimais; |
| nevalytos buitinės ir gamybinės nuotekos gali būti kaupiamos srutų kauptuvuose, jeigu planuojamas kaupti nuotekų kiekis per metus neviršys 20 proc. viso per metus susidariusio srutų ir skystojo mėšlo kiekio. |
Tirštasis mėšlas gali būti laikomas laikinose lauko rietuvėse tręšiamuosiuose laukuose ir kompostuojamas kartu su ūkyje susidarančiomis augalinėmis priemaišomis lauko kompostavimo rietuvėse, laikantis nustatytų reikalavimų.
| Vieta laukuose turi būti parenkama, kad rietuvės neapsemtų paviršiniai vandenys (liūčių, potvynių metu), ne arčiau kaip 150 m nuo gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatų. |
| Vieta turi būti parenkama ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių ir įrenginių (paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų). |
| Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, Šiaurės Lietuvos karstiniame regione turi būti laikomasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų reikalavimų (žr. Papildomi apribojimai tam tikrose teritorijose ↓) |
| Jeigu planuojama tirštąjį mėšlą laikyti tręšiamajame lauke ilgiau nei 2 savaites:
|
| Rietuvė turi būti įrengta taip, kad srutos iš jos netekėtų į aplinką, į atmosferą būtų išmetama mažiau amoniako ir mažiau sklistų kvapai. |
| Rietuvė laukuose gali būti laikoma ne ilgiau kaip 24 mėnesius. |
| Kompostavimo rietuvėse susidaręs kompostas gali būti naudojamas pagal Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašą, jeigu jis atitinka Tręšiamojo produkto funkcinių kategorijų bendruosius kokybės ir saugos reikalavimus. |
Per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) kiekis negali viršyti 170 kg hektarui1.
| Draudžiama | ||
 | Tręšti, skleisti mėšlą ar srutas lapkričio 15 d. – kovo 20 d. | |
 | Lapkričio 15–30 d.
Kovo 1–20 d.
| |
| Tręšti mėšlu ir srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. | |
| Tręšti kukurūzų pasėlius nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d. | |
| Mėšlą ir srutas įterpti į įšalusią, įmirkusią, užtvindytą, apsnigtą žemę arba ant tokios žemės skleisti. | |
| Skystuoju mėšlu ir srutomis tręšti arčiau kaip 300 m atstumu nuo apgyvendintos teritorijos ribos be seniūnijos seniūno rašytinio sutikimo, kuris gali būti pateiktas ir el. paštu arba SMS žinute. | |
| Skystuoju mėšlu ir srutomis tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip 100 m atstumu nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo. Sutikimas gali būti pateiktas ir el. paštu arba SMS žinute. | |
| Skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 3 metrus nuo melioracijos griovių viršutinių briaunų, jei griovio ilgis yra ne mažesnis kaip 3 km. | |
| Skystąjį mėšlą ir srutas skleisti arčiau kaip 1 metras nuo melioracijos griovių viršutinių briaunų, jei griovio ilgis yra mažesnis kaip 3 km. | |
 | Tręšimo mėšlu ir srutomis kalendorius |
● Transportavimo ir tręšimo technika
| Kad mėšlas ir srutos nepatektų į aplinką, neužterštų kelių ir kitų nenumatomų tręšti plotų, jiems transportuoti privaloma naudoti tinkamą techniką. |
| Kai transportuojant mėšlu ir srutomis užteršiamas kelias urbanizuotoje teritorijoje, juos transportuojantis asmuo privalo kuo skubiau išvalyti užterštą kelią (kietąjį mėšlą surinkti, srutas nuplauti). |
| Skystasis mėšlas ir srutos iki tręšiamojo lauko gali būti transportuojami sandariais vamzdynais. |
| Tręšimui turi būti naudojama techniškai tvarkinga ir saugi technika. Rekomenduojama tręšti esant kuo mažesniam vėjo greičiui, žemesnei oro temperatūrai, vėjui pučiant nuo labiausiai apgyvendintos vietovės. |
● Reikalavimai tręšimui pagal tręšiamo ploto dydį
| Tręšiant iki 30 ha žemės ūkio naudmenų | |
| Tręšimui skystuoju mėšlu ir srutomis turi būti naudojamos ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos. |
| Paskleistas ant ariamosios žemės (neapsėtos, neapsodintos augalais, nepadengtos ražienomis) mėšlas ir srutos turi būti įterpti į dirvožemį kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paskleidimo. |
| Tręšiant 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų | |
| Tręšimui skystuoju mėšlu ir srutomis turi būti naudojamos išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos, jeigu netaikomos kitos moksliškai pagrįstos amoniako išsiskyrimą į aplinką mažinančios priemonės (pavyzdžiui, separavimas, srutų rūgštinimas, probiotikai, paskleistų srutų ar mėšlo greitas įterpimas (užarimas ar kultivavimas). |
| Paskleistas ant ariamosios žemės (neapsėtos, neapsodintos augalais, nepadengtos ražienomis) mėšlas ir srutos turi būti įterpti į dirvožemį kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 4 valandas nuo paskleidimo, išskyrus atvejus:
|
| Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už netinkamą mėšlo ir srutų tvarkymą asmenims gresia baudos. Taip pat gali tekti atlyginti ir aplinkai padarytą žalą. |
1 Azoto kiekis, patenkantis į dirvą su mėšlu ir srutomis, apskaičiuojamas pagal Su mėšlu ir srutomis į dirvą patekusio bendrojo azoto kiekio ir sutartinių gyvulių tankio žemės ūkio valdoje nustatymo tvarkos aprašą arba vadovaujantis laboratorinių tyrimų rezultatais.
Be bendrųjų mėšlo, srutų laikymo ir tręšimo reikalavimų, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, pakrančių apsaugos juostose ir karstiniame Šiaurės Lietuvos regione taip pat privaloma vadovautis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu.
Tręšiant laukus mėšlu ir srutomis Šiaurės Lietuvos karstiniame regione (Biržų, Pasvalio, dalis Panevėžio) ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose turi būti laikomasi nustatytų tręšimo normų.
| Tręšimo normos intensyvaus karsto žemėse1 | |
| Intensyvaus karsto I grupės žemėje | |
| Tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 100 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų. Tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 20 t/ha. | |
| Intensyvaus karsto II grupės žemėje | |
| Tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 80 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų. Tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 16 t/ha. | |
| Intensyvaus karsto III grupės žemėje | |
| Tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 70 kg/ha bendrojo azoto iš mineralinių ir organinių trąšų. Tręšiant vien tik kraikiniu mėšlu, per metus į dirvą galima jo įterpti iki 14 t/ha. | |
| Intensyvaus karsto IV grupės žemėje | |
| Tręšti galima tik organinėmis trąšomis. Tręšiant per metus į dirvožemį gali patekti iki 60 kg/ha bendrojo azoto arba į dirvą galima įterpti iki 12 t/ha kraikinio mėšlo. | |
Draudžiama | |
| Tręšiant paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose per metus į 1 ha dirvos įterpti daugiau kaip 80 kg azoto ir 15 kg fosforo veikliosios medžiagos. |
| Skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. |
| Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose lieti srutas arba skystąjį mėšlą, neįterpiant jų į gruntą. |
| Statyti tvartus, fermas, įrengti srutų ir mėšlo sandėliavimo vietas, įrenginius ar tirštojo mėšlo rietuves ne prie esamų tvartų ar fermų. |
| Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus vandens telkinių apsaugos zonose. Dirbti žemę, naudoti trąšas, jeigu tai gali patekti į vandenį ir pakenkti vandens ekosistemai. |
1 Kai 100 ha plote aptinkama karstinių smegduobių: I grupės žemė – 5–20 vnt., II grupės žemė – 21–50 vnt., III grupės žemė – 51–80 vnt., IV grupės žemė – daugiau kaip 80 vnt.
● Perduodant ar parduodant 100 ar daugiau tonų mėšlo ir srutų per kalendorinius metus
| Rašytinė sutartis ar pirkimo–pardavimo įrodymo dokumentai | |
| Dokumentuose turi būti nurodytas fizinio asmens, kuriam perduotas mėšlas ar srutos, vardas ir pavardė, adresas, telefonas arba juridinio asmens, kuriam perduotas mėšlas ar srutos, pavadinimas, adresas, perduotas srutų ar mėšlo kiekis (tonomis) pagal ūkinio gyvūno rūšį. |
| Dokumentus privaloma pateikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registrui. |
| Dokumentai turi būti saugomi ne trumpiau kaip 2 metus nuo jų sudarymo datos. |
● Tręšiant mėšlu, srutomis ir kitomis azoto turinčiomis trąšomis
Jeigu tame pačiame mėšlu ir srutomis tręšiamame lauke naudojama didžiausia leistina azoto norma – 170 kg/ha per kalendorinius metus (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) – ir papildomai tręšiama azoto turinčiomis trąšomis1, privaloma turėti konkretaus lauko tręšimo azotu planą.
| Tręšimo planas | |
| Turi būti sudaromas kiekvienais metais prieš pradedant tręšti laukus ir teikiamas kontroliuojančiosios institucijos prašymu. |
| Prireikus tręšimo planas gali būti tikslinamas. |
| Gali būti sudaromas naudojantis Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) Trąšų naudojimo apskaitos posistemyje esančiu Tręšimo planavimo funkciniu komponentu. |
| Tręšiant negalima viršyti tręšimo plane apskaičiuoto azoto kiekio2. |
| Turi būti saugomas ne trumpiau kaip 3 metus nuo jo sudarymo datos. |
 | Tręšimo planų sudarymo reikalavimus nustato ir jų įgyvendinimą koordinuoja Žemės ūkio ministerija. |
● Kitos prievolės
| Duomenų pateikimas | |
| Tręšiant mėšlu ir srutomis iki 10 ha, duomenis apie panaudotą mėšlą ir srutas galima pateikti pasirinktinai – Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) arba pildant mėšlo ir srutų naudojimo apskaitos žurnalą3, kuris turi būti saugomas ne trumpiau kaip 3 metus žemės ūkio veiklos subjekto buveinėje arba gyvenamojoje vietoje. |
| Tręšiant, skleidžiant mėšlą ir srutas 10 ha ir daugiau, duomenys apie einamaisiais metais panaudotą mėšlą ir srutas turi būti įvesti į Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS) ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus – iki gruodžio 10 d. |
1 Azoto turinčios trąšos – tai visos organinės ir neorganinės trąšos, kurių sudėtyje yra azoto, išskyrus neorganines antrines augalų maisto medžiagas (kalcį, magnį, natrį, sierą) ir mikroelementines trąšas, kaip tai nustatyta 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 2019/1009 ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 10 d. įsakyme Nr. 3D-292.
2 Rekomenduojama, kad suminis azoto kiekis, per kalendorinius metus patenkantis į dirvą su mėšlu, srutomis ir azoto turinčiomis trąšomis, neviršytų Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų apraše nustatytų rekomenduojamų maksimalių tręšimo normų ir 170 kg/ha per metus normos.
3 Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 2 priedas.
- Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas
- Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas
- Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas
- Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statinių technologinio projektavimo taisyklės
- Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašas
- Aplinkos apsaugos agentūros atmintinė ūkininkams dėl paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų reikalavimų
Atkreipiame dėmesį, kad atsidarius teisės akto nuorodą, reikia žiūrėti galiojančią suvestinę redakciją.
Jei pastebėjote netikslumų arba turite pasiūlymų, prašome informuoti mus el. paštu [email protected].
Atnaujinimo data: 2026-06-15