Korupcijos prevencija

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nulinės tolerancijos korupcijai politika – yra vienas iš antikorupcinės aplinkos kūrimo elementų, kuris nustato bendrąsias korupcijos netoleravimo nuostatas, pagrindinius Departamento korupcijos prevencijos principus ir Departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, įsipareigojimus, kurių įgyvendinimas sudaro prielaidas bei sąlygas užtikrinti skaidrią Departamento veiklą ir užkirsti kelią korupcijai, taip pat reglamentuoja Departamente taikomas korupcijos prevencijos priemones ir šios Politikos įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Tai yra Departamento pagrindinių korupcijos prevencijos principų ir reikalavimų bei jų laikymosi užtikrinimo gairių rinkinys. Ši politika skirta ugdyti Departamento darbuotojų atsakomybę, apsaugoti juos nuo konfliktinių situacijų, netoleruotino elgesio, neskaidrios veiklos ir korupcijos apraiškų.

Kiekvienas iš mūsų privalome laikytis Departamento nulinės tolerancijos korupcijai politikos nuostatų ir įsipareigojimų.

Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos už korupcijos prevenciją atsakingas Vidaus tyrimų skyrius (toliau – Skyrius). Ši funkcija nustatyta Skyriaus nuostatuose ir darbuotojų pareigybių aprašymuose. Skyriaus darbuotojų kontaktinę informaciją, atliekamas funkcijas ir darbuotojų pareigybių aprašymus rasite skiltyje Kontaktai.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas), siekdamas užtikrinti savo veiklos viešumą, skaidrumą, skatindamas pilietinį aktyvumą ir siekdamas didinti visuomenės pasitikėjimą, taip pat įgyvendindamas 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą, siekia sudaryti visas sąlygas ir galimybes atskleisti daugiau pažeidimų atvejų, taip pat ir korupcinio pobūdžio.

Apie Departamente galbūt daromą, padarytą ar planuojamą daryti nusikalstamą veiką, darbuotojų galimus neteisėtus veiksmus ar neveikimą, piktnaudžiavimą pareigomis ar kitus veiksmus, turinčius korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, galima pranešti įdiegtais pranešimo kanalais:

• visą parą veikiančiu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) „Karštosios linijos“ telefonu +370 5 266 3333, el. p. [email protected] arba palikus pranešimą STT interneto svetainėje;
• už korupcijos prevenciją Departamente atsakingam padaliniui – Vidaus tyrimų skyriui el. p. [email protected];
• vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu – el. p. [email protected];
• registruotu paštu, adresu Smolensko g. 15, 03201 Vilnius, nurodant, kad skiriama „Kompetentingam subjektui asmeniškai“;
• arba tiesiogiai atvykus Vidaus tyrimų skyriaus pagrindinės buveinės adresu Smolensko g. 15, 03201 Vilnius.

Pažymėtina, kad  galimybė vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu pranešti apie pažeidimą užtikrinama bet kuriam asmeniui, kurį su Departamentu sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.).

Departamente vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu gautus pranešimus priima, juos vertina Departamento Vidaus tyrimu skyrius, vadovaujantis Informacijos pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą teikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Atsakymai pranešimą pateikusiems asmenims teikiami (neteikiami) teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis:

• Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymu;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“;
• Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu;
• Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymu;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ ir kitais teisės aktais.

Tikime, kad visi kartu kuriame skaidresnę Lietuvą!

* Primename, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia šmeižti ar melagingai kaltinti kitą asmenį nusikaltimo padarymu. Už tokius veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Korupcija – bet koks asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (valstybės politiko, teisėjo, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ir kito jam prilyginto asmens) elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar teisės aktuose nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant piliečių ir valstybės interesams.

Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos:

• kyšininkavimas;
• prekyba poveikiu;
• papirkimas;
•  kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos:
  • piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas;
  • piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais;
  • dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas;
  • sukčiavimas;
  • turto pasisavinimas ar iššvaistymas;
  • tarnybos paslapties atskleidimas;
  • komercinės paslapties atskleidimas;
  • neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas;
  • nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas,
  • kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą
• kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

Atsakomybė už korupcinio pobūdžio veikas numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiems interesams:    

225 straipsnis. Kyšininkavimas

1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

5. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą.

6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

226 straipsnis. Prekyba poveikiu

1. Tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

5. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs, arba pažadėjęs ar susitaręs priimti, arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

6. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.

7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.

8. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

227 straipsnis. Papirkimas

1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

5. Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.

6. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.

7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.

8. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

228 straipsnis. Piktnaudžiavimas

1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

228¹ straipsnis. Neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre neteisėtai įregistravo teises į daiktą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

230 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

1. Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris, nesvarbu, koks jo statusas pagal užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos teisės aktus, atlieka valdžios atstovo funkcijas, įskaitant teismines, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Užsienio valstybe laikoma bet kokia užsienio teritorija, nesvarbu, koks jos teisinis statusas, ir apima visus valdymo lygmenis ir sritis.

3. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.

4. Šiame skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.

5. Šiame skyriuje nurodytas įgaliojimų vykdymas apima bet kokį naudojimąsi valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padėtimi, nesvarbu, ar tai patenka į valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui teisės aktais apibrėžtą įgaliojimų sritį, ar ne.

6. Šio kodekso 72 straipsnio nuostatų taikymo tikslais šio skyriaus 226 straipsnio 1, 3, 5 dalyse ir 227 straipsnyje uždraustų veikų rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš šių veikų gautas bet kokio pavidalo turtas, įskaitant turtinę naudą, atsiradusią dėl pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, nesvarbu, ar ji gauta vykdant veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, ar ne.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) vykdo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir ministerijai pavaldžių įstaigų 2024–2026 metų korupcijos prevencijos veiksmų planą patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. V-40 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir ministerijai pavaldžių įstaigų 2024–2026 metų korupcijos prevencijos veiksmų plano patvirtinimo“.

• Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir ministerijai pavaldžių įstaigų 2024–2026 metų korupcijos prevencijos veiksmų planas
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kovos su korupcija programa ir jos įgyvendinimo priemonių 2018–2020 metams planas
• 2020 m. korupcijos prevencijos priemonių plano įgyvendinimas
• 2019 m. korupcijos prevencijos priemonių plano įgyvendinimas

Siekdama stiprinti antikorupcinę aplinką ir skaidrinti valstybės ir savivaldybių įstaigų procedūras bei procesus, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) atlieka korupcijos rizikos analizes – išsamiai analizuoja įstaigų veiklą antikorupciniu požiūriu.

Šiuo metu (2021 m.) STT atlieka korupcijos rizikos analizę Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių miesto ir Akmenės rajonų savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų naudojimo ir kontrolės vykdymo veiklos srityse.

2020 metais buvo atliktos viso penkios korupcijos rizikos analizės:

• STT išvada Nr. 4-01-10780 dėl korupcijos rizikos analizės atliekų tvarkymo srityse (2020-12-28);
• STT išvada Nr. 4-01-8110 dėl korupcijos rizikos analizės Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos ir jos struktūrinių padalinių vykdomos kontroliuojamų ūkio subjektų priežiūros ir kontrolės veiklos srityse (2020-10-09); (Pateiktų pasiūlymų įgyvendinimas (pagal išvadą Nr. 4-01-8110);
• STT išvada Nr. 4-01-8031 dėl korupcijos rizikos analizės Aplinkos apsaugos departamento veiklos srityse (2020-10-07); (Pateiktų pasiūlymų įgyvendinimas (pagal išvadą Nr. 4-01-8031);
• STT išvada Nr. 4-01-5724 dėl korupcijos rizikos Aplinkos apsaugos departamento struktūrinių padalinių, veikiančių Panevėžio ir Utenos apskrityse, vykdomos ūkio subjektų priežiūros ir kontrolės veiklos srityse (2020-07-20); (Pateiktų pasiūlymų įgyvendinimas (pagal išvadą Nr. 4-01-5724);
• STT išvada Nr. 4-01-4635 dėl korupcijos rizikos Aplinkos apsaugos departamento veiklos srityse (2020-06-17); (Pateiktų pasiūlymų įgyvendinimas (pagal išvadą Nr. 4-01-4635).

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas padeda įsivertinus didžiausius korupcijos rizikos veiksnius, numatyti konkrečias priemones korupcijos rizikoms valdyti ir (ar) šalinti.

• Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo ir jo atlikimo tvarkos rekomendacijos

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kasmet atlieka korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą veiklos srityse, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, ir teikia išvadas:

• 2021 m. išvada ir priemonių planas nustatytiems korupcijos rizikos veiksniams valdyti ir (ar) pašalinti
• 2020 m. išvada ir priemonių planas nustatytiems korupcijos rizikos veiksniams valdyti ir (ar) pašalinti
• 2019 m. išvada
• 2018 m. išvada

Tais atvejais, kai rengiamu teisės akto projektu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, nurodytus Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnyje, privalo būti atliktas teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas vadovaujantis Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“.

Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos rengiamų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą įgaliotas atlikti Vidaus tyrimų skyrius.

2021–2022 metais teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas nebuvo atliekamas, nes nebuvo rengiami teisės aktų projektai Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnyje nurodytais klausimais.

2023 metais atliktas vienas teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas.

Šiuo metu rengiamas Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašas.

Asmenis į pareigas priimančio vadovo pareiga yra užtikrinti, kad į pareigas būtų priimti ir tas pareigas eitų tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, institucijos ar įstaigos vadovas prieš asmenį skirdamas į atitinkamas pareigas privalo (o tam tikrais atvejais gali) kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), kad STT surinktų ir pateiktų institucijos ar įstaigos vadovui atitinkamą informaciją apie asmenį.

Į pareigas asmuo gali būti paskirtas tik gavus ir įvertinus informaciją iš STT. STT pagal kompetenciją surenka teisėsaugos, kontrolės, kriminalinės žvalgybos subjektų ar kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, kitų institucijų, įstaigų ir įmonių turimą informaciją apie asmenį, duomenis iš valstybės tarnautojų registro, prireikus – iš kitų valstybės ar žinybinių registrų, duomenų rinkmenų, ir kartu su savo apie asmenį turima įslaptinta bei vieša informacija pateikia besikreipiančiam subjektui.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigybių, į kurias prieš skiriant asmenį pateikiamas rašytinis prašymas STT pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 17 straipsnį, sąrašas:

• Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas;
• tarnybos viršininkas;
• skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas;
• departamento (administracijos padalinio) direktorius;
• skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas.
• valdybos viršininkas;
• inspekcijos viršininkas;
• Vidaus tyrimų skyriaus patarėjas;
• Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas;
• Administravimo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas, vykdantis viešuosius pirkimus;
• Administravimo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus vyresnysis specialistas, vykdantis viešuosius pirkimus;
• Administravimo departamento Bendrųjų reikalų skyriaus patarėjas;
• Kancleris.

Atitikties pareigūnas

Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos atitikties pareigūnu, vykdančiu viešųjų ir privačių interesų prevenciją, stebėseną ir kontrolę, paskirtas Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Jurij Albu, tel. +370 661 69497, el. p. [email protected].

Viešųjų ir privačių interesų derinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos teisinis reglamentavimas:

• Viešųjų ir privačių interesų derinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašas
• Atmintinė valstybės tarnautojui ar darbuotojui, išeinančiam iš darbo
• Pareigos, kurias einant Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos privaloma deklaruoti privačius interesus

Aktuali VTEK informacija privačių interesų deklaravimo klausimais

• Naujasis privačių interesų deklaravimas (atmintinė)
• Rekomendacijos, nuo kokių veiksmų ir sprendimų priėmimo tarnautojai turėtų nusišalinti
• Rekomendacijos dėl apribojimų dirbti ir atstovavimo apribojimų įgyvendinimo
• Pareikšto nusišalinimo nepriėmimo kriterijai
• Pirkimuose kylančių interesų konfliktų nustatymo gairės
• Nusišalinimo pirkimuose tvarkos aprašas

Nusišalinimai (nušalinimai)

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos įpareigoja duomenis apie institucijos ar įstaigos vadovo nusišalinimą ar nušalinimą skelbti viešai šios institucijos ar įstaigos interneto svetainėje.

• Aplinkos ministro 2022-04-14 sprendimu Nr. D21-388 priimtas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Giedriaus Kadziausko nusišalinimas dėl UAB „Elameta“
• Aplinkos ministro 2022-04-15 sprendimu Nr. D21-392 priimtas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Giedriaus Kadziausko nusišalinimas dėl nemokumo administratoriaus J. K.

Statistiniai duomenys

• 2023 m. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos darbuotojų iniciatyva pareikštas vienas nusišalinimas nuo interesų konfliktą keliančių klausimų.
• 2022 m. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos darbuotojų iniciatyva pareikšti du nusišalinimai nuo interesų konfliktą keliančių klausimų. Pateikta viena išankstinė rekomendacija dėl interesų konfliktų valdymo atliekant tarnybines pareigas ar pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas.
• 2021 m. (I pusmetį) atlikti 7 nusišalinimo / nušalinimo nuo atliekamų tarnybinių pareigų vykdymo, kurios kelia ar gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, vertinimai (3 – darbuotojų iniciatyva, 4 – pagal gautus prašymus iš trečiųjų asmenų). Pareigūnams pateiktos 28 išankstinės rekomendacijos dėl interesų konfliktų valdymo atliekant tarnybines pareigas ar pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas.
• 2020 m. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos darbuotojų iniciatyva pareikšti 2 nusišalinimai nuo interesų konfliktą keliančių klausimų. Išankstinių rekomendacijų nepateikta.

• Darbuotojų tolerancijos korupcijai nustatymo tyrimas 2021 m.
• Darbuotojų tolerancijos korupcijai nustatymo tyrimas 2020 m.

Dovanų politika

Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) taikoma nulinė dovanų politika. Tai reiškia, kad neteikiame ir nepriimame iš fizinių ir juridinių asmenų jokių dovanų, kurios teikiamos ne pagal tarptautinį protokolą, tradicijas.

Priimame ir teikiame tik oficialias reprezentacijai skirtas dovanas pagal tarptautinį protokolą, tradicijas bei rodome ir priimame siūlomą svetingumą, jei tokios dovanos ar demonstruojamas svetingumas turi aiškiai išreikštą tarnybinių santykių palaikymo tikslą ir yra skirta tik bendradarbiavimui su valstybinėmis ir / ar tarptautinėmis organizacijomis stiprinti.

Lobistui draudžiama teikti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, dovanas arba žadėti atlygį už priimtą arba nepriimtą teisės aktą. Asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, draudžiama iš lobistų priimti dovanas ar kitokį atlygį.

Informaciją apie gautas dovanas, nepriklausomai nuo jų vertės, perduodame Departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam specialistui Jurijui Albu.

Teisinis reglamentavimas

• Veiksmų Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos gavus neteisėtą atlygį tvarkos aprašas, patvirtintas Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. AD1-43 „Dėl veiksmų Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos gavus neteisėtą atlygį tvarkos aprašo patvirtinimo“
• Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, taip pat reprezentacijai skirtų dovanų perdavimo, vertinimo, registravimo, saugojimo ir eksponavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Departamento direktoriaus 2021 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. AD1-42 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos dovanų, gautų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, taip pat reprezentacijai skirtų dovanų perdavimo, vertinimo, registravimo, saugojimo ir eksponavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
• Elgesio su dovanomis principų taikymo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos darbuotojams rekomendacijos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2018 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. AD1-172 „Dėl elgesio su dovanomis principų taikymo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos darbuotojams rekomendacijų patvirtinimo“
• Rekomendacinės gairės dėl dovanų ir paslaugų priėmimo apribojimų, patvirtintos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2020 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. KS-40 „Dėl Rekomendacinių gairių dėl dovanų ar paslaugų priėmimo apribojimų patvirtinimo“

Dovanų, gautų Departamente 2023 m., ataskaita

Lobistinės veiklos priežiūra

Lobistas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą.

Lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.

Lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu: 

• lobistas nedeklaruoja lobistinės veiklos šio įstatymo nustatyta tvarka;
• lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo.

Lobistų sąrašas bei informacija apie lobistinės veiklos sustabdymą, atnaujinimą ir išbraukimą iš lobistų sąrašo, o taip pat skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos ir asmenų, kurių atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, deklaracijos skelbiamos VTEK Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje SKAIDRIS.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą, konsultavimą ir kontrolę vykdo Departamento Vidaus tyrimų skyriaus patarėjas Vaidotas Glinskis.

• Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijos dėl lobistinės veiklos ir įtakos teisėkūrai
• Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos skrajutė „5 žingsniai skaidraus lobizmo link“
• Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, kurių atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, deklaracijų pildymo, jų pateikimo ir lobistinės veiklos priežiūros tvarkos aprašas

Pasiūlymai ir iniciatyvos korupcijos prevencijai vykdyti

Pasiūlymus ir iniciatyvas korupcijos prevencijai galima teikti el. paštu [email protected].

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6 punktų, viešojo sektoriaus subjektai savo interneto svetainėje turi viešinti nuasmenintą informaciją apie paskutinius trejus metus jų korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, jų skaičių, atliktus veiksmus, juos tiriant ir taikytas teisinio poveikio ar kitas priemones, skirtas pašalinti ir užkirsti kelią tokiems pažeidimams.