Ką daryti radus sužeistą, sergantį ar pasiklydusį laukinį gyvūną?

Jeigu automobiliu kliudėte laukinį gyvūną, pastebėjote ant kelio jau partrenktą gyvūną arba neįprastai daug nugaišusių laukinių gyvūnų vienoje vietoje, praneškite skubiosios pagalbos tarnyboms tel. 112.

Radę laukinį gyvūną (pavyzdžiui, paukštį), pirmiausia įsitikinkite, ar jam reikalinga pagalba.

Norint įsitikinti, ar gyvūnas tikrai sužeistas, sergantis, rekomenduojame pasikonsultuoti su LSMU Laukinių gyvūnų globos centro specialistais tel. +370 605 72837 (visą parą). Jeigu esate visiškai tikri, kad pagalba būtina – skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.

Lietuvos pajūrio zonoje ir Kuršių mariose pastebėjus sužeistą, sergantį ar nusilpusį jūrinį gyvūną (ruonį, paukštį), prašome pranešti skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.

Informacija bus perduota Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrui (Lietuvos Jūrų muziejus) ir VšĮ „Būk mano draugas“, kurie pasirūpins gyvūno atgabenimu į centrą. Plačiau

Jeigu norime padėti gamtai, nedaryti jai žalos ir nepakenkti ekosistemai, turime gelbėti tik nuo žmogaus veiklos ar aplinkos pokyčių nukentėjusius laukinius gyvūnus. Laukiniai gyvūnai turi būti laisvėje, todėl bet koks kišimasis turėtų būti minimalus ir pagrįstas būtinybe.

Laukinių gyvūnų nereikia gelbėti dėl kelių priežasčių:

● Natūralus procesas

Gamtoje veikia natūralios atrankos principai, kurie užtikrina stipriausių ir prisitaikiusių individų išlikimą. Pavyzdžiui, jei padedama išgyventi silpnesniems individams, tai gali turėti neigiamą poveikį visai populiacijai.

● Stresas

Kai žmonės bando padėti laukiniams gyvūnams, šie patiria didelį stresą, kuris gali turėti neigiamų pasekmių jų sveikatai ir net pabloginti būklę. Jeigu sužalojimas yra nedidelis, gyvūnas turi galimybę pasveikti ir be žmogaus pagalbos.

Iliustracija

● Netinkama pagalba

Kartais skubama gelbėti laukinius gyvūnus, kurie iš tikrųjų nėra pavojuje, kartais nežinoma, kaip tinkamai su jais elgtis, todėl tokia pagalba gali pabloginti situaciją – sukelti priklausomybę nuo žmogaus, pakenkti gyvūnams ar kt.

Pavyzdžiui, lesinami laukiniai paukščiai kartais nebeišskrenda, kai ateina metas migruoti, nes pripranta prie žmonių ir nebegali patys susirasti maisto. Taip pat pasitaiko atvejų, kai žmonės bando gelbėti laukinių gyvūnų jauniklius, nors šie būna saugiai palikti tėvų, trumpam pasitraukusių ieškoti maisto (plačiau žr. skiltyje Pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis, norint padėti laukiniam gyvūnui ↓).

Iliustracija

➤ Laukiniai gyvūnai gyvenvietėse

Laukiniai gyvūnai vis dažniau pastebimi miestų ir kitų gyvenviečių teritorijose. Tai natūralus reiškinys, susijęs su urbanizacijos procesais – plėtojantis infrastruktūrai ir mažėjant natūralioms buveinėms, gyvūnų judėjimo maršrutai vis dažniau kertasi su žmonių gyvenamosiomis teritorijomis.

Dauguma tokių atvejų yra laikini – gyvūnai trumpam pasirodo gyvenvietėse ir paprastai patys grįžta į savo natūralią aplinką. Svarbiausia tokiu atveju gyvūnų netrikdyti – nesiartinti, nebaidyti ir nešerti. Palikus gyvūną ramybėje, jis greičiau ir saugiau pasitraukia, patirdamas mažiau streso.

Jei pastebimas akivaizdžiai sužeistas, įstrigęs ar įkritęs gyvūnas, būtina nedelsiant kreiptis pagalbos ↑.

● Kodėl laukiniai gyvūnai atklysta į gyvenvietes?

Natūralių buveinių trūkumas

Dėl žmogaus veiklos ir teritorijų naudojimo pokyčių, tokių kaip statybos, kelių plėtra ar miškų kirtimai, kintant ir vietomis mažėjant natūralioms buveinėms, laukiniai gyvūnai gali ieškoti naujų vietų maitintis, ilsėtis ar peržiemoti.

Palankesnės aplinkos sąlygos

Urbanizuotoje aplinkoje laukiniai gyvūnai gali rasti šiltesnes ir saugesnes buveines: čia mažiau natūralių plėšrūnų, ilgiau laikosi neužšalęs vanduo, o augalai ilgiau išlieka žali ir prieinami kaip maistas. Dėl šių veiksnių gyvenvietės kai kuriems gyvūnams tampa patogesnėmis ir trumpalaikiam prieglobsčiui.

Maisto paieška

Gyvenvietėse laukiniai gyvūnai neretai randa lengvai prieinamų maisto šaltinių: atvirų šiukšliadėžių, komposto vietų, soduose augančių vaisių ir daržovių ar žmonių paliekamo pašaro. Keliuose barstoma druska tampa patraukliu mineralų šaltiniu, todėl kanopiniai žvėrys (stirnos, elniai, briedžiai ar kt.) kartais ateina jos laižyti.

● Kaip išvengti pavojų ir padėti laukiniams gyvūnams gyvenvietėse?

	Tvarkykite aplinką Uždenkite ar apsaugokite pavojingas vietas, tokias kaip atviri rūsio langai, šuliniai, kanalizacijos angos ar duobės, į kurias gyvūnai gali įkristi. Jei tokias vietas pastebite ten, kur negalite sutvarkyti patys, apie jas praneškite atsakingoms institucijoms.
	Pažymėkite langus Pažymėkite langus specialiais lipdukais ar matinėmis juostelėmis, kad paukščiai aiškiai matytų kliūtį ir neatsitrenktų į stiklą.
	Ribokite dirbtinį apšvietimą Stiprios šviesos trikdo gyvūnų orientaciją ir poilsio ritmą. Išjunkite nebūtinus šviesos šaltinius naktį.
	Venkite triukšmo Fejerverkai, garsūs renginiai ar statybų triukšmas gąsdina laukinius gyvūnus, todėl išsigandę ir praradę orientaciją jie gali išbėgti į gyvenvietes ar kelius.
	Neleiskite augintiniams lakstyti be priežiūros Laisvai bėgiojantys šunys gali sužaloti stirnas, paukščius ar kitus laukinius gyvūnus, ypač gyvenviečių pakraščiuose ir prie miškų.
	Elkitės atsakingai keliuose Vairuodami būkite atidūs miškingose ar laukų apsuptose vietovėse, netoli vandens telkinių ir gyvenviečių pakraščių – šiose vietose dažniausiai pasirodo laukiniai gyvūnai. Atkreipkite dėmesį į kelio ženklus, įspėjančius apie gyvūnus kelyje, ir sumažinkite greitį anksti ryte ar vakare, kai jie būna aktyviausi.
Daugiau informacijos, kaip elgtis su laukiniais gyvūnais, rasite skiltyje Pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis, norint padėti laukiniam gyvūnui ↓.

➤ Pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis, norint padėti laukiniam gyvūnui

Gelbėjant laukinius gyvūnus svarbu žinoti, kaip teisingai elgtis, kad jiems nepakenktumėme.

	Įvertinkite situaciją Jei radote laukinio gyvūno jauniklį, pirmiausia stebėkite jį iš tolo. Jei jauniklis yra saugioje vietoje ir atrodo sveikas, nelieskite jo. Tėvai dažnai stebi savo jauniklius iš netoliese esančių vietų ir grįžta juos maitinti, kai grėsmės nebėra. Pavyzdžiui, paukščių jaunikliai dažnai būna ant žemės, kai mokosi skraidyti, ir tai yra normalus procesas.
	Apsaugokite Jei jauniklis atsidūrė pavojingoje vietoje, pavyzdžiui, ant kelio arba jį gali užpulti šunys, katės ar kiti jam grėsmę keliantys gyvūnai, galite jį su pirštinėmis ar audeklu švelniai perkelti į netoliese esančią saugesnę vietą, kad tėvai galėtų rasti. Jeigu ant žemės radote paukščio jauniklį, kuris dar nėra gerai padengtas plunksnomis (matomos plikos odos vietos, kūnas padengtas pūkais), nestovi ant kojų, ieškokite jo lizdo. Jei randate lizdą – įkelkite paukštį, jei šis sunaikintas – galite padaryti dirbtinį lizdą. Perkėlę gyvūną į saugią vietą atsitraukite nuo jo. Jeigu pastebite, kad gyvūnas per ilgai yra toje pačioje vietoje arba nepasirodo jo tėvai, kreipkitės pagalbos į LSMU Laukinių gyvūnų globos centro specialistus tel. +370 605 72837.
	Netrukdykite Jeigu laukinį gyvūną pastebėjote urbanizuotoje teritorijoje ir jis atrodo sveikas, negąsdinkite ir nebaidykite jo: gyvūnas pats ras kelią atgal į gamtą. Jeigu pastebėjote ant jūros kranto gulintį sveiką ruonį, nevarykite jo atgal į vandenį, tegul jis ramiai ilsisi.
	Nešerkite Maitinant laukinius gyvūnus jiems netinkamu maistu, pavyzdžiui, duodant pieno ežiams, duonos ar perdirbtų produktų paukščiams, galima pakenkti jų virškinimo sistemai ar sukelti ligas.
	Kreipkitės pagalbos Jeigu matote, kad laukinis gyvūnas akivaizdžiai sergantis ar sužeistas (žr. skiltį Kada laukiniam gyvūnui tikrai reikia pagalbos? ↓), kreipkitės į LSMU Laukinių gyvūnų globos centro specialistus (tel. +370 605 72837), kurie pakonsultuos, kaip teisingai gyvūną paimti, gabenti ir suteiks reikiamą pagalbą.

Gelbėdami laukinį gyvūną, pirmiausia pasirūpinkite savo ir aplinkinių saugumu

Sužeisti, sergantys gyvūnai gali būti išsigandę ir elgtis neprognozuojamai, kartais net pavojingai. Jie gali apkandžioti, įdrėksti, įkirsti ar kitaip sužaloti. Nežinant, kaip tinkamai elgtis su laukiniu gyvūnu, prašome kreiptis į LSMU Laukinių gyvūnų globos centro specialistus tel. +370 605 72837.

➤ Kada laukiniam gyvūnui tikrai reikia pagalbos?

	Gyvūnas yra įstrigęs, pavyzdžiui, įsipainiojęs į tinklą, vielą ar kitą kliūtį ir negali pats išsilaisvinti.
	Matomi sužeidimai, pavyzdžiui, kraujavimas, patinimas, žaizdos, lūžę kaulai ar pan.
	Ant gyvūno kūno matomi akivaizdūs ligos požymiai (nuplikimas, kailio slinkimas ar kt.).
	Neįprasta kūno padėtis, šlubavimas, negalėjimas vaikščioti ar skristi.
	Labai sulysęs, matoma kaulų struktūra.
	Aplink gyvūną matosi daug musių, ant kūno matomos lervos, daugybė erkių ar kitų parazitų.
	Padažnėjęs arba labai lėtas kvėpavimas. Girdimas švokštimas ar kitas nenormalus kvėpavimo garsas. Gyvūnas gali skleisti neįprastus garsus, jei jaučia skausmą ar diskomfortą.
	Elgiasi nenatūraliai, yra vangus, nejuda arba juda neįprastai, nebėga nuo žmogaus, nors įprastai turėtų tai daryti.
	Gyvūnas randamas jam nebūdingoje aplinkoje, pavyzdžiui, naktinis gyvūnas pastebimas dieną, vandens gyvūnas – sausumoje ar kt.
	Gyvūno jauniklis randamas šalia negyvos motinos.

➤ Ką daryti pastebėjus rudąjį lokį?

Rudasis lokys (nuotrauka)

	Išlaikykite saugų atstumą Jokiu būdu neartėkite prie lokio.
	Nefilmuokite, nefotografuokite ir nepersekiokite Nemėginkite lokio nubaidyti.
	Nepanikuokite, jei lokys atsistoja ant užpakalinių kojų Tai dar nereiškia puolimo – gyvūnas tiesiog bando geriau apžvelgti aplinką.
	Jei lokys ima artėti, išlikite ramūs Atsistokite tiesiai, pakelkite rankas. Esant grupei – susiburkite, kad atrodytumėte didesni.
	Nebėkite, nešūkaukite ir nemojuokite Tai gali sukelti lokiui stresą ar paskatinti puolimą.
	Apie pastebėtą rudąjį lokį būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.

➤ Daugiau informacijos

Jei pastebėjote netikslumų arba turite pasiūlymų, prašome informuoti mus el. paštu [email protected].

Atnaujinimo data: 2026-01-22