Nuo lapkričio 15 d. aplinkosaugininkai tikrins, kaip laikomasi mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų
Tręšimas ūkyje (asociatyvi nuotrauka)
Nuo lapkričio 15 d. iki gruodžio 20 d. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdys reidus, per kuriuos tikrins, ar mėšlas ir srutos tvarkomi ir naudojami tręšimui laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Aplinkosaugininkai primena apie prasidedantį tręšimo draudimo laikotarpį, jo išimtis ir tinkamą tirštojo mėšlo laikymą laukuose.
Netinkamai tvarkomas mėšlas ir srutos teršia paviršinius ir požeminius vandenis, dirvožemį, didina oro taršą. Į aplinką patekęs azoto ir fosforo junginių perteklius keičia vandens ir sausumos ekosistemas. Todėl svarbu laikytis ne tik nustatytų tręšimo terminų ir normų, bet ir pasirūpinti, kad iš laikomo mėšlo srutos netekėtų į aplinką.
Kada tręšti draudžiama ir kokios išimtys taikomos?
Nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. tręšti ir skleisti mėšlą bei srutas draudžiama, išskyrus nustatytas išimtis:
- Lapkričio 15–30 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas ir ariamąją žemę su augaline danga – apsėtą ar apsodintą augalais. Šių plotų nuolydis negali būti didesnis kaip 12 proc., o į dirvą patenkančio azoto kiekis – viršyti 40 kg hektarui.
- Kovo 1–20 d. galima tręšti tik daugiametes pievas, ganyklas ir ariamąją žemę su augaline danga – apsėtą, apsodintą augalais ar padengtą ražienomis. Šių plotų nuolydis taip pat negali būti didesnis kaip 12 proc.
Abiem išimčių laikotarpiais skystąjį mėšlą ir srutas draudžiama skleisti arčiau kaip 5 m nuo vandens telkinio kranto linijos.
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad mėšlą ir srutas visais atvejais draudžiama skleisti ant įšalusios, įmirkusios, užtvindytos ar apsnigtos žemės, taip pat į ją įterpti. Šis draudimas galioja ir tuomet, kai pagal kalendorinį laikotarpį tręšti leidžiama.
Draudžiamuoju laikotarpiu ariamojoje žemėje, kuri neapsėta ir neapsodinta augalais, negali likti paskleisto ir į dirvožemį neįterpto mėšlo ar srutų. Leidžiamu tręšti laikotarpiu ant tokios žemės paskleistos trąšos turi būti įterptos – užartos ar įkultivuotos – per nustatytą laiką, priklausantį nuo tręšiamo ploto.
Svarbu laikytis tręšimo normų ir atstumų
Per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto kiekis, tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius, negali viršyti 170 kg hektarui.
Skystąjį mėšlą ir srutas draudžiama skleisti:
- arčiau kaip 3 m nuo melioracijos griovių viršutinių briaunų, kai griovių ilgis yra ne mažesnis kaip 3 km;
- arčiau kaip 1 m nuo melioracijos griovių viršutinių briaunų, kai griovių ilgis mažesnis kaip 3 km.
Tręšiant Šiaurės Lietuvos karstiniame regione ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, būtina laikytis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų tręšimo normų.
Šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis skystuoju mėšlu ar srutomis draudžiama tręšti arčiau kaip 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo, o arčiau kaip 300 m nuo urbanizuotos teritorijos ribos – be seniūnijos seniūno rašytinio sutikimo. Sutikimas gali būti pateiktas ir elektroniniu paštu ar trumpąja žinute, jeigu užtikrinamas teksto vientisumas, nepakeičiamumas ir galima nustatyti sutikimą teikiantį asmenį.
Kaip tinkamai laikyti tirštąjį mėšlą laukuose?
Draudžiamuoju tręšti laikotarpiu tirštasis mėšlas tręšiamuose laukuose gali būti laikomas tik pagal aplinkosaugos reikalavimus įrengtose rietuvėse.
Rietuvei reikia parinkti vietą, kurios neapsemtų paviršiniai vandenys, ne arčiau kaip 150 m nuo gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų ir ne arčiau kaip 20 m nuo karstinių smegduobių, melioracijos griovių, paviršinio vandens nuleistuvų ir latakų. Potvynių grėsmės teritorijose, paviršinių vandens telkinių ir požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose bei Šiaurės Lietuvos karstiniame regione taikomos ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Prieš kraunant mėšlą, ant dirvos būtina paskleisti ne plonesnį kaip 20 cm šiaudų, pjuvenų ar durpių sluoksnį srutoms sugerti. Jis visu perimetru turi būti platesnis už rietuvę ir aiškiai matomas. Laikymo vietą reikia apjuosti atskirai nuo rietuvės, ties jos perimetro pakraščiu įrengtu žemės pylimu, kad srutos neištekėtų į aplinką.
Rietuvė turi būti uždengta vandeniui nelaidžia lanksčiąja danga arba ne plonesniu kaip 10 cm durpių, žemių, šiaudų ar pjuvenų sluoksniu. Tinkamai įrengta ir uždengta rietuvė padeda sulaikyti srutas, mažina amoniako išsiskyrimą ir kvapų sklidimą. Laukuose rietuves galima laikyti ne ilgiau kaip 24 mėnesius.
Už tręšimo reikalavimų pažeidimus – atsakomybė
Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 260 straipsnį už mėšlo ar srutų paskleidimą arba įterpimą pažeidžiant tręšimo reikalavimus asmenims gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – bauda iki 430 eurų.
Už pakartotinį tokį pažeidimą asmenims gresia bauda iki 430 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – iki 1 100 eurų.
Kur rasti daugiau informacijos?
Pagrindiniai mėšlo ir srutų kaupimo, laikymo, tvarkymo ir naudojimo tręšiant laukus reikalavimai pateikiami Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje „Mėšlo ir srutų tvarkymas“. Aplinkosaugininkai ragina prieš planuojant tręšimo darbus pasitikrinti taikomus reikalavimus ir įvertinti dirvos būklę.
Jei kyla aplinkosauginių klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai konsultuoja telefonu +370 700 02022 arba el. paštu [email protected].
Atnaujinimo data: 2026-11-11
Taip pat skaitykite:
Nustatyti du šiurkščiai medžioklės taisykles pažeidę medžiotojai: neteisėtai sumedžiota 12 slankų
Interaktyviajame „Tvarkau Lietuvą“ žemėlapyje sutvarkyta daugiau kaip 3000 teritorijų