Mažojo karjero įrengimas ir naudojimas: svarbiausi reikalavimai – Aplinkos apsaugos departamento atmintinėje
Kasimo darbai karjere (asociatyvi nuotrauka)
Aplinkos apsaugos departamento specialistai parengė mažojo karjero įrengimo ir naudojimo atmintinę, kurioje pateikiama svarbiausia informacija žemės savininkams, planuojantiems savo reikmėms išgauti smėlį ar žvyrą. Atmintinėje paaiškinama, kur ir kokiomis sąlygomis galima įrengti mažąjį karjerą, kokius dokumentus būtina parengti, kaip teisėtai naudoti išteklius ir sutvarkyti teritoriją baigus gavybą.
Atmintinėje taip pat aptariami žemės kasimo darbų ir naudingųjų iškasenų gavybos skirtumai, grunto išteklių naudojimo reikalavimai. Aplinkosaugininkai primena, kad žemės sklypo nuosavybės teisė savaime nesuteikia teisės jame esančius žemės gelmių išteklius išgauti ir naudoti savo nuožiūra.
Smėlio ir žvyro naudojimas savo reikmėms
Pagal Žemės gelmių įstatymą žemės savininkai gali išgauti smėlį ir žvyrą savo reikmėms įrengtame mažajame karjere. Tačiau tokiai veiklai taikomi konkretūs reikalavimai ir apribojimai.
Žemės savininko įrengiamas mažasis karjeras negali būti didesnis kaip 0,5 ha ploto ir gilesnis kaip 3 m. Valstybinio parko žemės ūkio funkcinio prioriteto zonoje leidžiamas ne didesnis kaip 0,2 ha ploto mažasis karjeras. Be to, jis negali užimti daugiau kaip 1 proc. savininko ar kito naudotojo toje savivaldybėje turimos žemės ploto.
Vienos savivaldybės teritorijoje žemės savininkas gali įsirengti tik vieną mažąjį karjerą.
Mažajame karjere išgautas smėlis ar žvyras gali būti naudojamas tik savoms reikmėms. Šiuos išteklius draudžiama parduoti, naudoti komercinei veiklai ar perduoti kitiems asmenims kaip atsiskaitymo priemonę.
Ką būtina atlikti prieš pradedant gavybą?
Prieš įrengiant mažąjį karjerą pirmiausia reikia įsitikinti, kad pasirinktoje teritorijoje leidžiama išgauti naudingąsias iškasenas. Mažųjų karjerų negalima įrengti saugomų gyvūnų, augalų ar grybų rūšių radavietėse ir augavietėse, taip pat kitose teritorijose, kuriose tokia veikla draudžiama.
Žemės savininkas turi pasirūpinti mažojo karjero paso parengimu, kuriame nurodoma karjero vieta, ribos, plotas, gylis ir išteklių naudojimo sąlygos.
Prieš pradedant smėlio ar žvyro gavybą mažasis karjeras privalo būti įregistruotas Lietuvos geologijos tarnybos tvarkomame Mažųjų karjerų sąvade. Vien parengtas mažojo karjero pasas nesuteikia teisės pradėti gavybos.
Atmintinėje nurodoma, kokius dokumentus reikia pateikti Lietuvos geologijos tarnybai ir kokiais atvejais reikalingi papildomi suderinimai.
Mažojo karjero naudojimo reikalavimai
Naudojant mažąjį karjerą būtina laikytis jo pase nustatytų sąlygų. Negalima viršyti įregistruotų karjero ribų, o kasimo gylis kiekviename taške negali būti didesnis kaip 3 m nuo žemės paviršiaus. Karjero šlaitų polinkis negali viršyti 40 laipsnių.
Karjero teritorija turi būti pažymėta riboženkliais ir įspėjamaisiais ženklais, o prie įvažiavimo įrengtas informacinis stendas.
Prieš pradedant gavybą taip pat būtina pasirūpinti derlingojo dirvožemio sluoksnio išsaugojimu. Jis nuimamas ir saugomas atskirai nuo kitų iškastų medžiagų, kad vėliau galėtų būti panaudotas pažeistai teritorijai sutvarkyti. Teisės aktuose numatytais atvejais taikomos išimtys.
Ką svarbu žinoti pasikeitus žemės sklypo savininkui?
Pasikeitus žemės sklypo, kuriame įrengtas mažasis karjeras, savininkui, naujasis savininkas, norėdamas tęsti išteklių gavybą, per 3 mėnesius turi kreiptis į Lietuvos geologijos tarnybą dėl savininko duomenų pakeitimo Mažųjų karjerų sąvade ir pateikti reikiamus dokumentus. Kol duomenys nepakeisti, gavyba draudžiama. Jei duomenys neatnaujinami, naujasis savininkas privalo per 2 metus nuo žemės sklypo įsigijimo rekultivuoti karjerą.
Baigus gavybą – pareiga sutvarkyti teritoriją
Baigus naudoti mažąjį karjerą, žemės savininkas privalo jį rekultivuoti ne vėliau kaip per dvejus metus. Rekultivavimo metu sutvarkoma pažeista žemė, sudaromos sąlygos natūraliai aplinkai atsikurti arba teritorija paruošiama tolesniam naudojimui.
Prieš pradėdamas rekultivavimo darbus žemės savininkas turi raštu kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą. Departamento pareigūnai patikrina karjerą, įvertina, ar nepažeistos nustatytos kasimo ribos, ploto ir gylio reikalavimai, ar teritorija neužteršta atliekomis arba nuotekomis.
Baigus rekultivavimo darbus apie tai taip pat būtina informuoti departamentą, kuris organizuoja sutvarkytos teritorijos priėmimą.
Kuo skiriasi žemės kasimo darbai ir naudingųjų iškasenų gavyba?
Aplinkosaugininkai primena, kad ne visi žemės kasimo darbai laikomi žemės gelmių išteklių gavyba. Pavyzdžiui, grunto iškasimas įrengiant pastato pamatus nėra tas pats, kas smėlio ar žvyro gavyba mažajame karjere.
Taip pat svarbu atskirti grunto išteklių naudojimą nuo smėlio ir žvyro gavybos, nes šioms veikloms taikomi skirtingi teisės aktų reikalavimai.
Grunto ištekliai išgaunami specialiai įrengtame grunto karjere. Prieš pradedant šią veiklą būtina atlikti reikiamus geologinius tyrimus ir parengti grunto išteklių naudojimo projektą. Aplinkos ministro nustatyta tvarka suderintas projektas yra leidimas naudoti gruntą.
Išsami informacija apie mažųjų karjerų įrengimą, naudojimą, rekultivavimą, žemės kasimo darbus ir grunto išteklių naudojimą pateikiama Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.
Jei kyla aplinkosauginių klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai konsultuoja telefonu +370 700 02022 arba el. paštu [email protected].
Atnaujinimo data: 2026-11-10
Taip pat skaitykite:
Nustatyti du šiurkščiai medžioklės taisykles pažeidę medžiotojai: neteisėtai sumedžiota 12 slankų
Interaktyviajame „Tvarkau Lietuvą“ žemėlapyje sutvarkyta daugiau kaip 3000 teritorijų