BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Miškų kontrolės departamento pareigūnai atlieka medienos kenkėjų tikrinimus

Data

2022 06 23

Įvertinimas
2
Ekrano kopija (50).png

Vasaros laikotarpiu, atšilus orams, susidaro palankios sąlygos medžių kenkėjams plisti. Todėl, siekdami apsaugoti medžius, Aplinkos apsaugos departamento Miškų departamento skyriai stiprina miškų sanitarinės būklės kontrolę. Aplinkosaugininkai atlieka visų šalies nuosavybės formų miškų, taip pat privačių asmenų, vykdančių medienos perdirbimo ir pardavimo veiklą, patikrinimus.

Miškų departamento specialistai tikrinimų metu skiria didelį dėmesį miškų sanitarinei būklei, renka ir analizuoja visą informaciją apie naujus kenkėjų židinius. Be to, aplinkosaugininkai siekdami užkardyti galimus pažeidimus, teikia informaciją miškų savininkams apie kenkėjų žalą spygliuočiams ir aktualius Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus.

Per patikrinimus aplinkosaugininkai vykdydami miškų sanitarinės būklės stebėseną, ieško žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų ir tikrina, ar smarkiai pažeistų medžių liemenyse neapsigyveno pavojingi kenkėjai, ir ar nėra jiems palankios terpės plisti. Tokiais atvejais miško savininkai arba miškininkai informuojami ir įpareigojami nedelsiant susitvarkyti ir išvežti kenkėjų užpultą medieną.

Pagal nustatytus reikalavimus žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies – nuo balandžio 1 d.) iki rugsėjo 1 d., jeigu oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 0° C, per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip trys kilometrai nuo medyno, kuriame spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų (mediena laikoma neapsaugota, jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų: kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių).

„Tokie reikalavimai numatyti tam,  kad medienoje subrendę kenkėjai išskridę neužpultų sveikų medžių“, – sako Miškų kontrolės departamento direktorius Tadeuš Ablačinskij.

Daugiausia žalos spygliuočių medynams sukelia kenkėjai – verpikas vienuolis ir žievėgraužis tipografas.  Verpikas vienuolis  nugraužia medžių spyglius ir jų netekus nusilpusias pušis gali apnikti ne tik vabzdžiai liemenų kenkėjai, bet ir medžių džiūvimą lemiančios grybinės ligos. Dėl to daug pušų gali nudžiūti. Žievėgraužis tipografas – itin pavojingas kenkėjas, nes grauždamas medį po žieve gali stipriai susilpninti egles, dėl ko jos nudžiūva.

Pasak aplinkosaugininko, medžiai, nepaveikti gamtinių sąlygų, natūraliai atsikrato kenkėjais, užpildami po žieve išgraužtas vietas sakais, bet dėl įvairių priežasčių, pvz., per sausringą sezoną, nusilpusios eglės ar pušys tampa palankia terpe kenkėjams plisti ir galiausiai nudžiūva.

„Šie patikrinimai svarbūs ir tam, kad išsaugotume šalies kraštovaizdį puošiančius spygliuočių miškus. Jei pavojingi kenkėjai išplistų, susidarytų daug negyvos medienos ir prireiktų didelių sanitarinių kirtimų, o vyraujančios rūšys – eglės ir pušys – po truputį nyktų“, – teigia aplinkosaugininkas.

Miškų departamento specialistai įspėja, kad už sanitarinių miško taisyklių pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė, bauda arba įteikiamas privalomasis nurodymas, kurio neįvykdžius taikomos sankcijos.