Atsakomybės trūkumas buityje perauga į didžiulius gaisrus: kaip maža baterija gali sustabdyti miesto atliekų tvarkymą
Radijo laida (asociatyvi nuotrauka)
Kiekvienas iš mūsų namuose yra patekęs į situaciją, kai rankose atsiduria nebeveikiantis elektrinis dantų šepetėlis, senas vaikiškas žaislas ar sena telefono baterija. Neretas, pernelyg nesusimąstydamas, tokį daiktą tiesiog įmeta į bendrą buitinių atliekų konteinerį. Tačiau toks, atrodo, smulkus veiksmas gali turėti trikdančių ir ilgalaikių pasekmių visai visuomenei.
Radijo stoties „M1 Plius“ laidoje „Aplinkos apsaugos aktualijos“ apsilankęs Aplinkos apsaugos departamento direktorius Edgaras Skrebė įspėja, kad netinkamai išmetamos baterijos bei elektronikos atliekos tampa vis dažnesne gaisrų priežastimi atliekų tvarkymo aikštelėse bei įrenginiuose.
Didėjanti gaisrų rizika ir pavojingi teršalai
Kaip pastebi E. Skrebė, netinkamai išmetamų ličio baterijų keliama rizika nėra būdinga tik Lietuvai – su šiuo iššūkiu susiduria daugelis Europos valstybių. Vien 2025 m. šalyje kilo bent devyni tokio pobūdžio gaisrai.
„Ličio baterijos kelia vieną didžiausių rizikų atliekų tvarkymo įrenginiuose kilti gaisrams“, – pabrėžia Aplinkos apsaugos departamento direktorius.
Tokių gaisrų padariniai būna itin pavojingi ne tik dėl liepsnos, bet ir dėl į aplinką išskiriamų kenksmingų medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad konteineriuose bei atliekų aikštelėse susikaupia įvairios kilmės daiktai, degančios medžiagos į orą ir vandenį išskiria toksiškus junginius.
„Didžiausia rizika yra ta, kad mes konkrečiai nežinome, kas dega, – paaiškina E. Skrebė. – Į atliekų aikšteles patenka įvairūs daiktai. Gaisro metu į aplinkos orą patenka kietosios dalelės, anglies monoksidas, azoto, sieros dioksidai ir kiti pavojingi junginiai. Gesinant gaisrus, susidaro gaisro gesinimo vanduo – jo negalime išleisti tiesiog į aplinką, kadangi jis turėjo kontaktą su degusiomis atliekomis. Toks vanduo privalo būti surinktas ir sutvarkytas kaip atlieka.“
Vienas incidentas – grandininė krizė visam regionui
Apie tai, kokį mąstą gali pasiekti atliekų tvarkymo aikštelėse kilęs gaisras, liudija 2025 m. pavasario įvykiai Vilniuje. Balandžio 27 d. kilęs gaisras pareikalavo daugiau nei paros nepertraukiamo tarnybų darbo.
„Šis gaisras prasidėjo balandžio 27 d. ryte, o buvo užgesintas balandžio 28 d. popietę – gesinimo darbai truko ilgiau negu parą, – prisimena E. Skrebė. – Dirbo septynios autocisternos su ugniagesiais, įvairi kita technika, policija ir kitos tarnybos. Šis gaisras aiškiai parodė, kad tai nėra vien savaiminė rizika – po to seka grandininė reakcija.“
Šio incidento pasekmės jaučiamos iki šiol: atliekų tvarkymo sutrikimai lėmė paskelbtą ekstremaliąją situaciją sostinėje bei aplinkinėse savivaldybėse. Iki gaisro, pažeistas arba iš dalies sunaikintas įrenginys kasdien priimdavo apie 700 tonų atliekų.
Prevencija prasideda kiekvieno namuose
Siekdamas užkirsti kelią panašiems incidentams, Aplinkos apsaugos departamentas atlieka reguliarius atliekų tvarkytojų patikrinimus. Vertinama, kaip laikomasi atliekų kiekio ribojimų, rūšiavimo ir saugojimo reikalavimų, ar įmonės pasirengusios surinkti gaisro gesinimo vandenį. Taip pat vykdomi bendri patikrinimai su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu.
Vis dėlto, pasak E. Skrebės, pačios griežčiausios kontrolės priemonės ar baudos nepanaikina jau padarytos žalos.
„Prevencija yra daug kartų naudingesnė už tiesiog aklą baudimą. Surašyti baudą privalome, kai yra pažeidimas, tačiau jokia bauda nebepanaikins įvykusio gaisro ar žalos aplinkai bei žmonių sveikatai“, – teigia pašnekovas.
Departamento vadovas primena, kad prie saugesnės ir švaresnės aplinkos kūrimo privalo prisidėti kiekvienas gyventojas:
„Visa prevencija, visas atliekų tvarkymas prasideda mūsų namuose, tinkamai rūšiuojant atliekas.“
Norint saugiai atsikratyti nebereikalingomis baterijomis ar smulkia elektronika, pakanka pasinaudoti prekybos centruose bei daugiabučių laiptinėse įrengtomis specialiosiomis surinkimo dėžutėmis. Kiekvienas atsakingas sprendimas prie buitinio konteinerio padeda išvengti didelių nelaimių.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu [email protected].
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu [email protected].
