Aplinkosaugininkai tęsia ežerų ir tvenkinių taršos kontrolės reidus: patikrinti 64 vandens telkiniai
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai (asociatyvi nuotrauka)
Spalį ir lapkritį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai tęs tikslinius ežerų ir tvenkinių taršos kontrolės reidus, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtam nuotekų išleidimui į aplinką ir gerinti vandens telkinių ekologinę būklę. Iki šiol patikrinti 64 vandens telkiniai ir 427 šalia jų esančios sodybos bei gyvenamieji namai. Nelegalių nuotekų išleistuvų nenustatyta.
Iš viso šiais metais planuojama patikrinti 90 ežerų ir tvenkinių visoje Lietuvoje. Vandens telkiniai patikrinimams atrinkti įvertinus galimas taršos rizikas.
Reidų metu aplinkosaugininkai tikrina nuotekų išleistuvus, vertina, ar jie registruoti atsakingų institucijų duomenų bazėse ir ar prie jų nėra neteisėtai prijungtų nuotekų. Taip pat tikrinama, kaip šalia ežerų ir tvenkinių esančiose sodybose bei gyvenamuosiuose namuose tvarkomos nuotekos, ar tinkamai eksploatuojamos individualios nuotekų tvarkymo sistemos ir ar gyventojai turi nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus.
Patikrinimai jau atlikti įvairiuose šalies regionuose – nuo Dusios, Galadusio, Grūto ir kitų Alytaus regiono vandens telkinių iki Platelių, Masčio, Talkšos, Sartų ir Rubikių ežerų, Kupiškio tvenkinio, Žaslių ežero ir kitų vandens telkinių.
Nors nelegalių nuotekų išleistuvų iki šiol nenustatyta, aplinkosaugininkai vertina ir individualių nuotekų tvarkymo sistemų priežiūrą. Ankstesnių patikrinimų metu buvo nustatyta atvejų, kai gyventojai negalėjo pateikti nuotekų išvežimą patvirtinančių dokumentų arba nebuvo atlikę privalomųjų nuotekų valymo įrenginių laboratorinių tyrimų. Kai aplinkos tarša nenustatoma, informacija apie galimus nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar jos eksploatavimo pažeidimus perduodama savivaldybėms arba kitoms atsakingoms institucijoms pagal kompetenciją.
Patikrinimai bus tęsiami rudenį
Spalį ir lapkritį aplinkosaugininkai planuoja patikrinti likusius į reidų planą įtrauktus vandens telkinius. Tarp jų – Didžiulio (Daugų), Dusios, Galadusio, Giluičio, Grūdos, Grūto, Latežerio, Nedzingio, Seirijo, Šlavanto, Verniejaus, Vištyčio, Lūksto, Paršežerio, Kretuonykščio, Ligajų, Lukšto, Nikajo, Sarių, Veprio, Vidinksto, Zaduojo, Žiezdro, Žiezdrelio ir Sartų ežerai, Pilvės–Vabalkšnės, Skuodo bei Utenos tvenkiniai ir kiti plane numatyti vandens telkiniai.
Tais atvejais, kai nustatoma aplinkos tarša ar padaroma žala aplinkai, tyrimą atlieka Aplinkos apsaugos departamentas. Pažeidėjams taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė, jie įpareigojami pašalinti pažeidimus, taip pat apskaičiuojama aplinkai padaryta žala.
Tiksliniais reidais siekiama kuo anksčiau nustatyti galimus taršos šaltinius, užkirsti kelią nuotekų patekimui į aplinką ir prisidėti prie geresnės šalies ežerų bei tvenkinių ekologinės būklės.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad tinkamas nuotekų tvarkymas yra būtinas siekiant apsaugoti vandens telkinius nuo taršos. Svarbiausia informacija apie nuotekų kaupimo rezervuarų ir biologinių nuotekų valymo įrenginių naudojimą pateikiama Departamento parengtoje atmintinėje „Nuotekos“.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu [email protected].
Atnaujinimo data: 2026-09-23
Taip pat skaitykite:
Aplinkosaugos institucijos ir ŽŪB „Aglaura“ bendradarbiauja dėl rudųjų lokių ir lūšių situacijos
Prasidėjus rudeniui aplinkosaugininkai primena, kaip savo kieme tvarkyti žaliąsias atliekas
Nuo rugsėjo 16 d. įsigalioja ribojimai žvejojantiems lašišas ir šlakius
Seminaras verslui „EUDR: reglamentavimo reikalavimai ir praktinis įgyvendinimas”
Prasidėjus rudeniui aplinkosaugininkai primena, kaip elgtis susidūrus su laukiniais gyvūnais
