Žydinčios rykštenės – ne puošmena, o grėsmė gamtai: aplinkosaugininkai ragina jas naikinti
Didžioji rykštenė (asociatyvi nuotrauka)
Ryškiai geltonai žydinčios rykštenės neretai laikomos dekoratyviais augalais, tačiau dalis jų yra invazinės rūšys, darančios žalą gamtai. Jos sudaro tankius sąžalynus, nustelbia vietines augalų rūšis ir keičia natūralias buveines. Aplinkosaugininkai primena, kaip atskirti invazines rykštenes nuo vietinės paprastosios rykštenės ir kokių veiksmų imtis, kad būtų stabdomas jų plitimas.
Invazinių rykštenių daroma žala gamtai
Invazinės rykštenės rūgština dirvožemį, išaugina itin daug šakniastiebių, sudaro tankius sąžalynus ir išstumia vietines augalų rūšis. Rykštenių plitimas yra pavojingas, nes šie augalai užima dideles teritorijas, sparčiai plečiasi.
Rykštenės paima daugiau maisto medžiagų nei vietiniai augalai, todėl kiti augalai dirvožemyje ima skursti arba iš viso išnyksta. Tai kelia grėsmę ne tik augalams, bet ir gyvūnams – trikdomos jų buveinės.
Invazinių rykštenių atpažinimas
Rykštenės išsiskiria ryškios geltonos spalvos šluotelės pavidalo žiedynais. Dažniausiai auga atvirose vietose, bet gali plisti aplink miestus, gyvenvietėse, apleistuose žemės ūkio plotuose, miškų pakraščiuose, pakelėse ir kitose vietose. Šie invaziniai augalai žydi apie vasaros vidurį–ankstyvą rudenį.
Veiksmingi būdai stabdantys rykštenių plitimą
Dažnai rykštenes nesąmoningai platina patys žmonės – nuskinti žiedynai išmetami į šiukšlynus, sąvartynus, pamiškes, upių pakrantes ar kitas vietas ir iš sėklų išauga nauji augalai. Svarbu užkirsti kelią tolesniam rykštenių plitimui – rekomenduojama neauginti jokių rykštenių rūšių ir veislių, pavienius augalus iškasti bei likusius augalus nupurkšti herbicidais, o sąžalynus pjauti prieš žydėjimą (kad neplistų sėklomis), taikyti agrochemines ir chemines naikinimo priemones.
Daugiau apie invazines rūšis
Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę „Invazinės rūšys“, kurioje galima rasti informaciją apie Lietuvoje aptinkamas invazines augalų ir gyvūnų rūšis.
Taip pat pasitikrinti invazines rūšis ir sužinoti daugiau apie jas galite Invazinių rūšių informacinėje sistemoje.
Atsakomybė
Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, išvežimas ar kitas naudojimas, pažeidžiant teisės aktus, užtraukia baudą asmenims nuo 280 iki 1 550 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 2 300 eurų.
Invazinių rūšių pateikimas rinkai, tyčinis paleidimas į aplinką ar introdukcija, pažeidžiant teisės aktus, užtraukia baudą asmenims nuo 300 iki 800 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 800 iki 1 500 eurų.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu [email protected].
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu [email protected].
Atnaujinimo data: 2026-07-30
Taip pat skaitykite:
Aplinkos ministerijos priminimas: kur palikti nebereikalingą elektroninę įrangą ir baterijas
Ruošiantis į mišką – aplinkosaugininkai primena, ką svarbu žinoti grybaujant ir uogaujant
Aplinkosaugininkai: laboratoriniai tyrimai Šešupėje ir Puskelnių tvenkinyje taršos nepatvirtino