Invazinės rūšys

Žymėtasis vėžys 
(lot. Pacifastacus leniusculus) 

Kuo pavojingas? Invaziniai vėžiai išstumia vietines rūšis, užima jų buveines ir platina lietuviškiems vėžiams (plačiažnypliui (lot. Astacus astacus) ir siauražnypliui (lot. Astacus leptodactylus) mirtiną marą, kuriam patys yra atsparūs.

Kaip atpažinti? Žymėtuosius vėžius galima atpažinti iš ryškių baltų dėmių žnyplių pirštų sujungimo vietoje. 

Kaip naikinti? Invazinius vėžius galima gaudyti visus metus, jų gaudymui bučiukų ir samtelių skaičius neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais, tačiau tokios žvejybos metu visi sugauti plačiažnypliai, siauražnypliai vėžiai ar žuvys turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį. Daugiau informacijos apie vėžių gaudymą galite rasti čia.

Rainuotasis vėžys
(lot. Orconectes limosus)

Kuo pavojingas? Invaziniai vėžiai išstumia vietines rūšis, užima jų buveines ir platina lietuviškiems vėžiams (plačiažnypliui (lot. Astacus astacus) ir siauražnypliui (lot. Astacus leptodactylus) mirtiną marą, kuriam patys yra atsparūs.

Kaip atpažinti? Rainuotuosius vėžius galima atpažinti iš tamsiai raudonų dryžių ant pilvelio viršaus.

Kaip naikinti? Invazinius vėžius galima gaudyti visus metus, jų gaudymui bučiukų ir samtelių skaičius neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais, tačiau tokios žvejybos metu visi sugauti plačiažnypliai, siauražnypliai vėžiai ar žuvys turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį. Daugiau informacijos apie vėžių gaudymą galite rasti čia.

Ežerinė mizidė
(lot. Paramysis lacustris)

Kuo pavojinga? Gausiai plinta, nustelbia vietinę, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą rūšį – reliktinę mizidę. Taip pat neigiamai veikia zooplanktono populiacijas.

Kur paplitusi? Plačiausiai Lietuvoje paplitusi mizidė, aptinkama Kuršių mariose, visoje šalies Nemuno atkarpoje, pajūrio Šventosios, Minijos ir Nevėžio žemupiuose, Šešupėje, Dysnoje, 15 ežerų (Krokų Lankos, Simno, Dusios, Metelių, Obelijos, Daugų, Arino, Sartų, Žeimenio, Lūšių, Dysnų, Dysnykščio, Rūžo, Apvardų, Drūkšių), Kauno, Elektrėnų, Antalieptės mariose bei Padysnio tvenkinyje.

Gauruotoji šoniplauka
(lot. Dikerogammarus villosus)

Kuo pavojinga? Gausiai plinta, išstumia vietines šoniplaukų rūšis.

Kur paplitusi?  Kuršių mariose, Šventosios žiotyse. Tikėtinas kilimas Nemunu, plitimas lėtai tekančiomis upėmis, po vandens saugyklas, didelius ežerus.

Kietašarvė šoniplauka
(lot. Pontogammarus robustoides)

Kuo pavojinga? Gausiai plinta, išstumia vietines šoniplaukų rūšis.

Kur paplitusi? Aptikta Kuršių mariose, Nemuno atkarpoje nuo Merkio žiočių, pajūrio Šventosios, Minijos, Nevėžio, Neries, Merkio žemupiuose, Šešupėje, 17 ežerų (Krokų Lankos, Platelių, Vištyčio, Zapšio, Galsto, Simno, Žuvinto, Dusios, Ančios, Metelių, Seirijo, Obelijos, Daugų, Asvejos, Žeimenio, Lūšių ir Apvardų), Kauno, Elektrėnų, Antalieptės mariose.

Juodažiotis grundalas
(dažnai vadinamas „rotanu“; lot. Neogobius melanostomus)

Kuo pavojingas? Juodažiotis grundalas minta moliuskais, vėžiagyviais, smulkiomis žuvimis. O dvigeldžiai moliuskai (pavyzdžiui, midijos ar dreisenos), kuriais minta ši žuvis, yra svarbūs vandens „valytojai“, kiekvieną dieną išfiltruojantys didelius kiekius vandens. Todėl manoma, kad, gausiai plintant juodažiočiui grundalui, prastėja vandens kokybė, intensyvėja eutrofikacija („vandens žydėjimas“).

Kur paplitęs? Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose.

Kaip naikinti? Invazines žuvis galima gaudyti visus metus, neribojant sugautų vienetų skaičiaus. Daugiau informacijos rasite Žvejybos atmintinėje.

Kita informacija. Žvejyboje šią žuvį draudžiama naudoti masalui.

Nuodėgulinis grundalas 
(dažnai vadinamas „rotanu“; lot. Perccottus glenii)

Kuo pavojingas? Gyvendamas mažesniuose vandens telkiniuose nuodėgulinis grundalas taip išplinta, kad kartais išnaikina daugumą gyvūnų – mažesnes žuvis, varles ir pan. Taip pat šios žuvys yra atsparios įvairioms gyvenimo sąlygoms, pavyzdžiui, gali gyventi sekliuose vandenyse, esant deguonies trūkumui ir pan.  

Kur paplitęs? Visoje Lietuvoje, ypač stovinčio vandens telkiniuose, senvagėse.

Kaip naikinti? Invazines žuvis galima gaudyti visus metus, neribojant sugautų vienetų skaičiaus. Daugiau informacijos rasite Žvejybos atmintinėje.

Kita informacija. Žvejyboje šią žuvį draudžiama naudoti masalui.

Kanadinė audinė
(lot. Neovison vison)

Kuo pavojinga? Gausiai išplitusi, išnaikina daug vandens paukščių, jų kiaušinių. Dėl jos Lietuvoje išnyko vietinė rūšis – europinė audinė (lot. Mustela lutreola).

Kur paplitusi? Beveik visoje Lietuvoje, ypač prie vandens telkinių.

Kaip naikinti? Medžiotojai gali medžioti visus metus. Daugiau informacijos rasite Medžiojimo atmintinėje.

Usūrinis šuo, mangutas
(lot. Nyctereutes procyonoides)

Kuo pavojingas? Dažnai serga pasiutlige, niežais, šias ligas platina. Taip pat labai kenkia ant žemės perintiems paukščiams, jų kiaušiniams ir jaunikliams. Lietuvos gamtoje neturi daug priešų – tik vilkai (lot. Canis lupus) ir lūšys (lot. Lynx lynx; lūšis įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą).

Kur paplitęs? Beveik visoje Lietuvoje.

Kaip naikinti? Medžiotojai gali medžioti visus metus. Daugiau informacijos rasite Medžiojimo atmintinėje.

Paprastasis meškėnas
(lot. Procyon lotor)

Kuo pavojingas? Lengvai prisitaiko prie įvairiausių gyvenimo sąlygų, gali pakenkti paukščiams, jų kiaušiniams ir jaunikliams.

Kur paplitęs? Kuršių nerijoje.

Kaip naikinti? Medžiotojai gali medžioti visus metus. Daugiau informacijos rasite Medžiojimo atmintinėje.

Ondatra
(lot. Ondatra zibethicus)

Kuo pavojinga? Konkuruoja su vietinėmis rūšimis (su upiniais bebrais (lot. Castor fiber), vandeniniais pelėnais (lot. Arvicola amphibius)). Be to, su ondatromis į Lietuvą pateko ir naujų parazitų rūšių.

Kur paplitusi? Beveik visoje Lietuvoje.

Kaip naikinti? Medžiotojai gali medžioti visus metus. Daugiau informacijos rasite Medžiojimo atmintinėje.

Pilkoji žiurkė
(lot. Rattus norvegicus)

Kuo pavojinga? Žiurkės minta daugelio mažesnių už save rūšių gyvūnais: ropliais, smulkiais paukščiais, paukščių kiaušiniais, gėlavandeniais organizmais. Ėsdamos augalų sėklas ir daigus žiurkės sutrikdo jų atsikūrimą ir naikina derlių. Gyvendamos šalia žmonių ūkiuose užteršia maisto atsargas ir pašarus. Pilkosios žiurkės platina įvairias ligas (kriptospridiozę, hemoraginę karštligę, hantavirusinius susirgimus, toksoplazmozę, trichineliozę, Veilio ligą). Kai kuriose pasaulio dalyse jos su blusomis perneša maro bakterijas.

Kur paplitusi? Beveik visoje Lietuvoje.

Kaip naikinti? Spąstais, žiurkėms skirtais nuodais.

Nutrija
(lot. Myocastor coypus)

Kuo pavojinga? Nutrijos veisiasi šalia negilių nesraunių vandens telkinių – tarp kranto augalų įsirengia laikinus lizdus arba krantuose rausiasi urvelius, pažeisdamos upių krantus, pylimus, rausdamos urvus sukelia erozijas. Minta jos vandens ar priekrantės augalais, taip pat medžių, krūmų lapais ir žievėmis, graužia augalų šaknis, šakniastiebius ir pan. Kadangi nutrijos per dieną suėda ketvirtadalį kūno masės sudarančio maisto, jų buveinių aplinkoje sunaikinami dideli augalų plotai. Intensyvi nutrijų veikla lemia buveinių nykimą, destabilizuoja augalų, vabzdžių, paukščių ir žuvų rūšis. Nutrijos, konkuruodamos su mitybos sistemoje dalyvaujančiais augalėdžiais, iš natūralių buveinių išstumia vietines laukinių gyvūnų rūšis. Taip pat nutrijos platina ligas pavojingas žmonėms.

Kur paplitusi? Nėra pakankamai duomenų.

Kaip naikinti? Svarbu užkirsti kelią jų plitimui – be leidimo draudžiama veisti, auginti, pardavinėti ar kitaip naudoti šią invazinę rūšį.

Kanadinė berniklė
(lot. Branta canadensis)

Kuo pavojinga? Platina ligas, naikina pasėlius, mažina vietinių paukščių maisto išteklius.

Kur paplitusi? Nors kanadinės berniklės nėra gausiai paplitusios Lietuvoje, tačiau kasmet jų vis daugiau pastebima Nemuno deltoje ir pajūryje.

Kaip naikinti? Medžiotojai gali medžioti nuo rugpjūčio 15 d. iki gruodžio 15 d. Daugiau informacijos rasite Medžiojimo atmintinėje.

Puošnusis vėžlys
(dar žinomas kaip Amerikinis balinis vėžlys, lot. Chrysemys picta)

Kuo pavojingas? Platina salmoneliozę, kitas bakterijas, kurios pavojingos tiek žmonės, tiek nykstantiems vietiniams vėžliams – baliniams vėžliams.

Kur paplitęs? Kol kas nėra paplitimo duomenų Lietuvoje.

Raštuotasis vėžlys
(lot. Trachemys scripta)
Apima porūšius: raudonausis raštuotasis vėžlys (lot. Trachemys scripta elegans), paprastasis raštuotasis vėžlys (lot. Trachemys scripta scripta), kamberlandinis raštuotasis vėžlys (lot. Trachemys scripta troostii)

Kuo pavojingas? Platina parazitus, salmoneliozę ir išstumia vietinę, į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktą vėžlių rūšį – balinį vėžlį.

Kur paplitęs? Buvo aptiktas aplink Kauną, Druskininkus. Nors duomenų apie veisimąsi gamtoje nėra, tačiau Lietuvoje peržiemoti gali.

Kaip naikinti? Dažniausiai šie vėžliai pastebimi gamtoje, kai laikytojai neteisėtai paleidžia gyvūnus į natūralią gamtą. Tad juos griežtai draudžiama veisti, laikyti, parduoti, paleisti į laisvę ar kitaip naudoti. Pastebėjus pažeidimą arba invazinį vėžlį gamtoje, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.

Luzitaninis arionas
(dar žinomas kaip luzitaninis smalžys, lot. Arion lusitanicus)

Kuo pavojingas? Luzitaninis arionas gausiai plinta ir nukonkuruoja vietinius šliužus ir sraiges. Taip pat šis rudos spalvos šliužas yra ypač agresyvus ir kenkia pasėliams, želdiniams, sodams, daržams ir t. t. Dėl pernešamų parazitų ir ligų daro žalą įvairioms augalų rūšims, vietinėms sraigėms ir šliužams.

Kur paplitęs? Sparčiai plinta beveik visoje Lietuvoje.

Kaip naikinti? Mechaniškai surinkti ir sunaikinti, įrengti gaudykles su jauku (pavyzdžiui, gira, alumi), naikinti, naudojant cheminius preparatus.

Pietinė vijasraigė
(dar žinoma kaip naujazelandinė vijasraigė, lot. Potamopyrgus antipodarum)

Wikimedia Commons nuotrauka © Machal Maňas

Kuo pavojinga? Sparčiai plinta ir neigiamai veikia vietines rūšis.

Kur paplitusi? Įvairiuose vandens telkiniuose.

Kaip naikinti? Efektyvių kovos su šiomis sraigėmis priemonių nėra, tačiau galima plitimo prevencija. Siekiant sumažinti pietinės vijasraigės plitimą, po plaukiojimo ar žvejybos vandens transporto priemones (pavyzdžiui, valtis, katerius, baidares, jachtas ir t. t.), verslinės žvejybos įrankius reikia dezinfekuoti išdžiovinant.

Baltažiedė robinija 
(dažnai vadinama „akacija“; lot. Robinia pseudoacacia)

Kuo pavojinga? Sparčiai plinta, keičia dirvožemio cheminę sudėtį, nustelbia vietines rūšis. Baltažiedės robinijos plinta ne tik sėklomis, bet želia ir iš šaknų, nupjauto kamieno.

Kur paplitusi? Beveik visoje Lietuvoje.

Kaip naikinti? Herbicidais, plačiau čia. Galima kirsti tik visiškai nudžiuvusius medžius, nes nupjovus baltažiedė robinija atželia iš šaknų, kelmų. Daugiau informacijos apie invazinių medžių naikinimą rasite čia.

Uosialapis klevas
(lot. Acer negundo)

Kuo pavojingas? Didžiausią grėsmę kelia upių pakrantėse augantys uosialapiai klevai. Paupiuose įsitvirtinę uosialapiai klevai sudaro tankius sąžalynus, ilgainiui išstumia vietines augalų rūšis, keičia tipiškų paupių karklynų, aliuvinių ir eutrofinių pievų buveines. Į upes patekusios uosialapių klevų sėklos gali nukeliauti didelius atstumus ir įsikurti naujose vietovėse. Vėjo išnešiojamos uosialapių klevų žiedadulkės kai kuriems žmonėms gali sukelti alergiją, todėl miestuose augantys uosialapiai klevai turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai.

Kur paplitęs? Beveik visoje Lietuvoje, ypač upių pakrantėse.

Kaip naikinti? Daugiau informacijos apie invazinių medžių naikinimą rasite čia.

Raukšlėtalapis erškėtis
(dažnai vadinamas „erškėtrože“; lot. Rosa rugosa)

Kuo pavojingas? Raukšlėtalapiai erškėčiai išaugina ilgus šakniastiebius, dėl to sudaro didelius ir tankius sąžalynus. Pajūrio kopose smėlio užpustyti augalai lengvai atželia. Dauginasi vegetatyviniu būdu ir sėklomis – jas išnešioja vanduo ir gyvūnai. Raukšlėtalapis erškėtis neigiamai veikia vietinius augalus, gyvūnus, bendrijas ir buveines, dėl jo išplitimo labai smarkiai sumažėja vietinių rūšių įvairovė. Labiausiai nukenčia pajūrio kopoms būdingi augalai. Paplūdimiuose, kuriuose auga raukšlėtalapiai erškėčiai, sumažėja poilsiui tinkamų vietų plotai ir poilsiautojai renkasi šiais augalais neapaugusius paplūdimius ar jų dalis. Dėl to sustiprėja antropogeninis poveikis kitiems pajūrio paplūdimių ir kopų plotams.

Kur paplitęs? Beveik visoje Lietuvoje, ypač pajūryje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje. 

Kaip naikinti? Daugiau informacijos apie invazinių krūmų naikinimą rasite čia.

Vėlyvoji ieva
(lot. Prunus serotina)

Kuo pavojinga? Buveinėse didėjant vėlyvųjų ievų tankumui, rūšių įvairovė sumažėja ne tik žolių ir samanų, bet ir krūmų bei medžių arduose. Vėlyvosios ievos slopina savaiminį vietinių medžių atsinaujinimą. Visose vėlyvųjų ievų dalyse yra ciano rūgšties, todėl jų nuokritos gali turėti įtakos įvairiems gyvūnams, yra užregistruota gyvulių apsinuodijimo atvejų. Augalai sparčiai dauginasi sėklomis ir plinta šakninėmis atžalomis. Vėlyvosios ievos vaisias minta paukščiai, taigi jų sėklos gali būti išnešiojamos labai dideliu atstumu nuo tėvinio augalo.

Kur paplitusi? Lietuvos pietuose ir vakaruose.

Kaip naikinti? Daugiau informacijos apie invazinių krūmų naikinimą rasite čia.

Varpinė medlieva
(lot. Amelanchier spicata)

Kuo pavojinga? Sudaro tankius sąžalynus miškuose ar šalia miško, tokiose vietose pasikeičia dirvožemio maisto medžiagų sudėtis, nyksta augalų rūšys, kurios mėgsta šviesias vietas, nustelbia kitus medžius. 

Kur paplitusi? Lietuvos rytuose ir vakaruose.

Kaip naikinti? Herbicidais, o pavienius krūmus galima iškasti. Daugiau informacijos apie invazinių krūmų naikinimą rasite čia.

Šluotinis sausakrūmis
(lot. Cytisus scoparius)

Kuo pavojingas? Daugiausiai neigiamą įtaką daro smėlėtose vietovėse – pakeičia dirvožemio sudėtį, nustelbia vietinius augalus, dėl to sumažėja rūšių įvairovė.

Kur paplitęs? Beveik visoje Lietuvoje.

Kaip naikinti? Šluotinio sausakrūmio šaknų sistema nedidelė, todėl efektyviausia krūmus išrauti, iškasti.

Daugiau informacijos apie invazinių krūmų naikinimą rasite čia.

Vienametė šiušelė
(lot. Erigeron annuus)

Kuo pavojinga? Didžiausią pavojų kelia natūralioms pievoms. Vienametės šiušelės sparčiai plečiasi ir nustelbia vietines gėlių, žolynų rūšis.

Kur paplitusi? Beveik visoje Lietuvoje, ypač pievose, apleistuose dirbamuose laukuose, pamiškėse, pakelėse ir pan.

Kaip naikinti? Išrauti. Pievas, kuriose gausu šių gėlių – reguliariai šienauti.

Didžioji (vėlyvoji) rykštenė
(lot. Solidago gigantea)

Kuo pavojinga? Rūgština dirvožemį, sudaro tankius sąžalynus, sparčiai plečiasi. Jų sąžalynuose beveik nebelieka vietinių augalų rūšių.

Kur paplitusi? Beveik visoje Lietuvoje, ypač vakarinėje ir rytinėje dalyse.

Kaip naikinti? Iškasti, reguliariai šienauti (prieš žydėjimą ir žydėjimo metu), naudoti herbicidus.

Kanadinė rykštenė
(lot. Solidago canadensis)

Kuo pavojinga? Sparčiai plečiasi, taip nustelbdama kitus žolinius augalus. 

Kur paplitusi? Beveik visoje Lietuvoje, ypač pietrytinėje dalyje.

Kaip naikinti? Iškasti, reguliariai šienauti (prieš žydėjimą ir žydėjimo metu), naudoti herbicidus.

Gausialapis lubinas
(lot. Lupinus polyphyllus)

Kuo pavojingas? Labai didelį pavojų kelia natūralioms pievoms, smėlėtoms vietovėms ir ten augančioms rūšims. Lubinai lengvai plinta, keičia dirvožemio sudėtį, nustelbia vietines rūšis bei mažina bioįvairovę. Be to, jų beveik neėda jokie gyvūnai, sėklų nevalgo paukščiai. O šių augalų šaknų sistema labai stipri, tad gausialapiai lubinai pakelia net ir dideles sausras.

Kur paplitęs? Beveik visoje Lietuvoje.

Kaip naikinti? Skinti žydinčius lubinus, taip jie nesubrandina sėklų. Taip pat reguliariai šienauti, iškasti ir pan.

Dygliavaisis virkštenis
(lot. Echinocystis lobata)

Kuo pavojingas? Sudaro tankius sąžalynus pakrantėse, drėgnose vietose, dažnai auga virš kitų augalų, taip dėl šviesos stygiaus kiti augalai pradeda nykti, mažėja biologinė įvairovė. 

Kur paplitęs? Beveik visoje Lietuvoje, ypač upių pakrantėse, užliejamose pievose.

Kaip naikinti? Išrauti naujai sudygusius augalus, iki žydėjimo arba žydėjimo pradžioje nupjauti stiebus (kuo arčiau šaknų). Jeigu dygliavaisis virkštenis jau subrandinęs vaisius, nupjauti stiebus, juos surinkti ir būtinai sunaikinti.

Muilinė guboja
(lot. Gypsophila paniculata)

Kuo pavojinga? Auga tankiai, sparčiai plečiasi ir nustelbia vietines rūšis. Taip pat guboja, sutvirtindama kopas, išstumia retas augalų, kitų organizmų rūšis, kurios gyvena pustomame, judriame smėlyje. Taip nyksta unikali smėlingų buveinių bioįvairovė.

Kur paplitusi? Baltijos pajūryje, Kuršių nerijoje, Lietuvos pietuose.

Kaip naikinti? Rauti su šaknimis ir reguliariai šienauti (iki sėklų subrandinimo).

Smulkiažiedė sprigė
(lot. Impatiens parviflora)

Kuo pavojinga? Nustelbia kitus žolinius augalus taip sumažindama bioįvairovę.

Kur paplitusi? Visoje Lietuvoje, ypač gausiai išplitusi miškuose.

Kaip naikinti? Sprigė yra vienametis augalas, todėl, jei jos paplitusios mažoje teritorijoje, jas patariama išrauti. Dideliuose plotuose kitas efektyvus naikinimo būdas – dažnas pjovimas.

Bitinė sprigė
(lot. Impatiens glandulifera)

Kuo pavojinga? Sudaro tankius sąžalynus, mažina augalijos įvairovę, skatina krantų eroziją, eutrofikaciją („vandens žydėjimą“).

Kur paplitusi? Beveik visoje Lietuvoje, ypač pamiškėse, upių pakrantėse.

Kaip naikinti? Sprigė yra vienametis augalas, todėl, jei jos paplitusios mažoje teritorijoje, spriges patariama išrauti. Dideliuose plotuose kitas efektyvus naikinimo būdas – dažnas pjovimas.

Sosnovskio barštis
(lot. Heracleum sosnowskyi)

Kuo pavojingas? Labai kenksmingas žmogui, sosnovskio barštyje esančios sultys gali sukelti I–III laipsnio odos nudegimus. Taip pat jis sparčiai plečiasi, užima vietinių augalų vietą.

Kur paplitęs? Visoje Lietuvoje.

Kaip naikinti? Pavienius augalus iškasti, taip pat galima nukirsti šaknis, išarti lauką, kuriame auga sosnovskio barščiai ar naudoti herbicidus. Siekiant stabdyti augalų plitimą – pjauti (iki sėklų subrandinimo).

Tankiažiedė rūgštynė
(lot. Rumex confertus)

Kuo pavojinga? Nustelbia kitus vietinius augalus, ypač žemaūgius. Subrandinusi sėklas, dažniausiai užsisėja savaime. Menkina pievų vertę, nes tankiažiedžių rūgštynių nevalgo gyvuliai.

Kur paplitusi? Beveik visoje Lietuvoje, ypač pievose, laukuose, pamiškėse ir pan.

Kaip naikinti? Pavienius augalus iškasti, jei tankiažiedės rūgštynės išplitusios plačiau – reguliariai šienauti pievas, kuriose jos auga, neleidžiant subrandinti sėklų.