Kaip tinkamai sutvarkyti žaliąsias atliekas po audros
Po audros susikaupusias žaliąsias atliekas aplinkosaugininkai pataria kompostuoti. Tai vienas iš aplinkai palankiausių būdų tvarkyti šias biologiškai skaidžias atliekas. Žaliąsias atliekas deginti rekomenduojama tik tuo atveju, jei nėra galimybių jas kompostuoti.
Praūžus audroms, susikaupusias šakas, lapus ar kitą augalinę medžiagą aplinkosaugininkai siūlo kompostuoti savo sklype. Išsirinkite tinkamą vietą šešėlyje ir kompostuokite specialiose kompostavimui skirtose dėžėse arba pasigaminkite jas patys. Vieta, skirta kompostavimui, turi būti įrengta ne arčiau kaip 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos (nebent buvo gautas raštiškas kitų sklypų savininkų sutikimas įrengti kompostavimo vietą mažesniu kaip 2 metrų atstumu).
Neturint galimybės kompostuoti, žaliąsias atliekas vežkite į specialiai žaliosioms atliekoms priduoti skirtas aikšteles, įrengtas kiekvienoje apskrityje. Aikštelių sąrašą ir tikslius adresus galite rasti Atliekų priėmimo vietų žemėlapyje arba Lietuvoje veikiančių žaliųjų atliekų surinkimo aikštelių interaktyviame žemėlapyje.
Prieš vežant žaliąsias atliekas į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles reikėtų teirautis aikštelių operatorių nurodytais kontaktais apie priėmimo tvarką.
Žaliąsias atliekas galite išvežti ir į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius. Skirtingose savivaldybėse gali būti nustatyti tam tikri reikalavimai ar ribojimai dėl atliekų metimo į žaliųjų atliekų konteinerius.
Kaip saugiai deginti žaliąsias atliekas?
Jei žaliųjų atliekų nėra galimybės kompostuoti, pristatyti į specialiai joms skirtas surinkimo aikšteles ar išmesti į tam skirtus konteinerius, svarbu žinoti, kad jų deginimui taikomi griežti reikalavimai ir ribojimai:
- Draudžiama lauko sąlygomis deginti augalus ar jų dalis miestuose, kurortuose ir kurortinėse teritorijose, išskyrus savivaldybės, Valstybinių miškų urėdijos ar Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nustatytas ir pažymėtas laužavietes.
- Be to, draudimas deginti lauke galioja ir miesteliuose bei mėgėjų sodų teritorijose, esančiose už miestų, kurortų ir kurortinių teritorijų ribų.
- Viensėdžiuose ir kaimuose, įskaitant neurbanizuotas jų teritorijas, privaloma laikytis savivaldybės institucijų nustatytų deginimo sąlygų ar draudimų. Jei tokie draudimai ar sąlygos nenustatyti, augalus ar jų dalis deginti draudžiama.
- Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad galioja draudimas deginti augalus ar jų dalis arčiau kaip 50 metrų iki miško.
Išsami informacija apie žaliųjų atliekų deginimo reikalavimus ir galiojančius draudimus pateikiama Aplinkos apsaugos departamento specialistų parengtoje atmintinėje atmintinėje „Žaliosios atliekos“.
Lauko sąlygomis galima sudeginti tik mažą kiekį sumedėjusių augalų ar jų dalių (medžių, krūmų ir lianų šakas ar stiebus) – vienoje ugniavietėje ne daugiau kaip 1 m³ (erdmetrį) vieno deginimo metu, kai toks deginimas toje teritorijoje neuždraustas arba savivaldybės institucijų sprendimu nenustatytas draudimas.
Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti skubiosios pagalbos centrą telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o, jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, – ir atitinkamos miškų urėdijos padalinį (girininkiją).
Atsakomybė
Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant surinktus augalus ar jų dalis (išskyrus surinktus vykdant miškų ūkio veiklą) lauko sąlygomis atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį. Asmenims gresia bauda nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas, pastebėjus augalų ar jų dalių gaisrą, užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių deginimas, išskyrus atvejus, numatytus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintuose gamtotvarkos planuose, užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Be to, gali būti vertinama ir aplinkai padaryta žala.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu [email protected].
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu [email protected].
Atnaujinimo data: 2026-08-24
Taip pat skaitykite:
Baigėsi reidai „Poilsiauk atsakingai“: aplinkosaugininkai nustatė 191 pažeidimą
Keičiasi transporto priemonių gamintojų ar importuotojų atsakomybės tvarka