Biologinio nuotekų valymo įrenginių įrengimas ir priežiūra: ką būtina žinoti
Nuotekos (asociatyvi nuotrauka)
Šiltuoju metų laiku dėl intensyvesnio vandens vartojimo ir išaugusio poilsiautojų srauto poilsiavimo vietose padidėja buitinių nuotekų kiekis. Aplinkosaugininkai rekomenduoja įsirengti biologinių nuotekų valymo įrenginius, kurie yra ilgalaikė ir aplinkai draugiška investicija, tačiau tik tuomet, kai tinkamai ir teisėtai įrengiami bei reguliariai prižiūrimi.
Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs biologinių nuotekų valymo įrenginių atmintinę, kurioje pateikiami svarbiausi reikalavimai bei rekomendacijos.
Galimybės įsirengti biologinius nuotekų valymo įrenginius ir leidimai
Planuojant įrengti biologinių nuotekų valymo įrenginį, būtina įsitikinti, ar yra galimybė jį prijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. Jei tokios galimybės nėra, svarbu išsiaiškinti, ar galimas išvalytų nuotekų išleidimas į aplinką.
Išvalytų buitinių nuotekų išleidimo vietų reikalavimai
Išvalytų buitinių nuotekų išleidimo vietos turi būti parenkamos taip, kad būtų kuo mažesnis poveikis aplinkai, pvz., užtikrinant mažiausią geriamojo vandens šaltinių teršimo pavojų, pasirenkant mažiausiai jautrų poveikiui nuotekų priimtuvą, nuotekų išleidimą numatant kiek įmanoma toliau nuo kitų vandens išteklių naudotojų, rekreacijai skirtų bei kitų žmonių buvimo vietų.
Nuotekos gali būti išleidžiamos tik per gamintojo numatytą ir įrengtą išleistuvą. Individualūs nuotekų valymo įrenginiai turi išvalyti azoto, fosforo, BDS ir kitas medžiagas iki nustatytų Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytų reikalavimų.
Prioritetine tvarka išvalytas nuotekas leidžiama išleisti į:
- upes (ne arčiau kaip 500 m iki ežero, jei upė į jį įteka);
- kanalus;
- gruntą infiltracijos būdu;
- tvenkinius;
- dirbtinius nepratekamus vandens telkinius.
Draudžiama išvalytas nuotekas išleisti tiesiai į:
- ežerus (pagal LR vandens įstatymo pakeitimą nuo 2022 m. birželio 30 d. naujai įrengti įrenginiai negali leisti nuotekų į ežerus, o įrengti iki 2022 m. birželio 30 d. – gali naudoti išleistuvus į ežerus);
- požeminius vandens telkinius;
- žemės gelmių ertmes;
- karstines smegduobes;
- melioracijos požeminio drenažo sistemas;
- upes, įtekančias į ežerus, arčiau nei 500 m iki ežero (pagal LR vandens įstatymo pakeitimą nuo 2022 m. birželio 30 d. naujai įrengti įrenginiai negali leisti nuotekų į upes pagal numatytas sąlygas, o įrengti iki 2022 m. birželio 30 d. – gali naudoti tokius išleistuvus).
Sertifikuoti įrenginiai ir kvalifikuoti specialistai – sklandžiam nuotekų valymui
Biologinių valymo įrenginių montavimo, paleidimo ir derinimo darbus rekomenduojama patikėti tik kvalifikuotiems specialistams – gamintojams, tiekėjams ar platintojams. Jie tinkamai įrengs nuotekų valymo sistemą, suteiks svarbią informaciją apie įrenginio naudojimą bei priežiūrą.
Įrenginys turi būti gamyklinis ir sertifikuotas. Savadarbiai įrenginiai neleidžiami. Visos įrenginio dalys turi būti hermetiškos, o išvalytos nuotekos gali būti išleidžiamos tik per tam skirtą išleistuvą.
Turi būti užtikrinamas projektinis našumas, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus ar pastato tipo.
Jei išleidžiamos nuotekos yra drumzlinos, turi rusvą ar gelsvą atspalvį, ar nemalonų kvapą – tai ženklas, kad valymo procesas yra sutrikęs ir būtina patikrinti sistemą.
Norintiems įsirengti įrenginį savarankiškai, apie darbų pradžią būtina informuoti Aplinkos apsaugos departamentą ir laikytis Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento reikalavimų.
Būtini dokumentai ir įrenginio priežiūra
Įrenginį turintis fizinis asmuo privalo turėti sutartį su eksploataciją išmanančiu specialistu arba gamintojo pažymą apie suteiktas žinias ir eksploatacijos taisykles. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir statybos leidimo – tai galima pasitikrinti naudojantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sukurtu įrankiu.
Reikalinga reguliariai tikrinti orapūtę, valyti filtrus ir grotas, šalinti dumblio perteklių tam, kad įrenginys veiktų sklandžiai. Patikrinimo darbus rekomenduojama atlikti 1–2 kartus per metus. Aplinkosaugininkai primena vengti stiprios buitinės chemijos bei nemesti į kanalizaciją riebalų, vaistų, plastiko ar tekstilės. Kasmet privaloma atlikti išleidžiamų nuotekų laboratorinius tyrimus – jų rezultatai pateikiami e-nuotekos.lt.
Už nuotekų tvarkymo pažeidimus taikomos baudos ir žalos atlyginimas
Aplinkosaugininkai prižiūri fizinių ir juridinių asmenų nuotekų tvarkymą. 2024 m. dažniausiai nustatyti šie pažeidimai:
- nėra dokumentų ar sutarčių dėl nuotekų tvarkymo arba netinkama nuotekų įrenginių priežiūra;
- nuotekos išleidžiamos į aplinką be leidimo;
- nuotekos išleidžiamos viršijant leidžiamas teršalų normas;
- neteisėtas teršalų išmetimas į vandenį.
Fiziniams asmenims baudos gali siekti nuo 60 iki 580 eurų pagal ANK 268 str. 7 d. ir ANK 246 str. 1–2 d., priklausomai nuo pažeidimo kategorijos.
Juridiniams asmenims už neteisėtą nuotekų tvarkymą gali būti taikomos nuo 170 iki 1 450 eurų pagal ANK 268 str. 7 d. ir ANK 246 str. 1–2 d.
Juridiniam asmeniui kaip subjektui už neteisėtą teršalų išleidimą pagal LR Aplinkos apsaugos įstatymo 59–63 str. skiriama nuo 150 iki 6 000 eurų bauda, priklausomai nuo teršalų kiekio bei to, ar pažeidimas yra pakartotinis.
Be baudų gali būti apskaičiuojama aplinkai padaryta žala ir pareikalaujama ją atlyginti.
Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu [email protected].
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu [email protected].