Biologiniai nuotekų valymo įrenginiai

Informacija gyventojams, turintiems arba norintiems įsirengti biologinius nuotekų valymo įrenginius buitinėms nuotekoms valyti

nuotekos  Kitos nuotekų atmintinės

Iliustracija  Konsultuojame

Informacinės sistemos.jpg  Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS)

Iliustracija  Informuojame, kad šioje skiltyje pateikiamas ne galutinis reikalavimų sąrašas

Išleidžiamos išvalytos nuotekos

Biologinis nuotekų valymo įrenginys – inžinerinis įrenginys, kuriame nuotekose esančius teršalus suskaido mikroorganizmai.

Renkantis nuotekų valymo įrenginį kasdienėms buities reikmėms, svarbu atkreipti dėmesį, kad pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą (29 punkto 2 lentelė)  nuo 2030 m. visi biologiniai buitinių nuotekų valymo įrenginiai turės išvalyti: BDS7, skendinčias medžiagas, bendrąjį fosforą ir bendrąjį azotą ir ChDS.

Šiuo metu rinkoje vis dar siūloma įrenginių, kurie išvalo tik dalį šių teršalų. Tokie įrenginiai nuo 2030 m. nebebus laikomi tinkamais naudoti, todėl jų savininkams gali tekti juos demontuoti ir įsigyti naujus, reikalavimus atitinkančius įrenginius.

Kas galioja iki 2030 m.
Įrenginiai, įrengti iki 2019 m. lapkričio 1 d.

Privaloma pašalinti tik:

  • BDS7;
  • skendinčias medžiagas.
Įrenginiai, įrengti nuo 2019 m. lapkričio 1 d.

Privaloma pašalinti:

  • BDS7;
  • skendinčias medžiagas;
  • bendrąjį fosforą (P);
  • bendrąjį azotą (N);
  • ChDS.
Kas galios nuo 2030 m.

Privaloma pašalinti:

  • BDS7;
  • skendinčias medžiagas;
  • bendrąjį fosforą (P);
  • bendrąjį azotą (N);
  • ChDS.
Įspėjimas (piktograma)

Šie reikalavimai taikomi biologiniams buitinių nuotekų valymo įrenginiams, valantiems iki 5 m³ nuotekų per parą.

Nuo 2027 m. visiems įrenginiams, kuriems reikalingas Taršos leidimai (TL), reikalinga tirti visas daleles.

 

  1. Prieš įsirengdami įrenginį, pasitikrinkite, ar turite galimybę prisijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. Tai galite padaryti kreipdamiesi į viešąjį vandens tiekėją (kuris prižiūri artimiausius centralizuotus nuotekų surinkimo sistemos tinklus) arba į savo savivaldybės administraciją.
  2. Įvertinkite išvalytų nuotekų išleidimo į aplinką galimybes – ne visur yra tam tinkamos gamtinės sąlygos (plačiau žr. skiltyje Kur galima išleisti išvalytas nuotekas? ↓).

Paleidimo–derinimo darbai

Rekomenduojame, kad nuotekų valymo įrenginių įrengimu, paleidimu ir derinimu rūpintųsi tik kompetentingi specialistai, pavyzdžiui, įrenginių gamintojai, tiekėjai, platintojai ar pan. Šie specialistai tinkamai įrengs įrenginį, užtikrins sklandų paleidimą ir įvykdys derinimo procedūras bei galės suteikti visą reikiamą informaciją apie jų naudojimą ir priežiūrą (gali suteikti pažymą apie suteiktas žinias, jei norėtumėte patys prižiūrėti įrenginį, plačiau žr. Dokumentai).

Jei visgi norėtumėte patys įsirengti biologinį nuotekų valymo įrenginį, atkreipkite dėmesį, kad apie darbų pradžią privalote raštu ([email protected]) informuoti Aplinkos apsaugos departamentą, kitus reikalavimus ir daugiau informacijos rasite Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente

Dokumentai 

Atkreipiame dėmesį, jeigu nuotekų valymo įrenginių savininkas yra vienas fizinis asmuo (pavyzdžiui, nuotekų valymo įrenginys priklauso vienbučio gyvenamojo namo savininkui / gyventojui), jis turi turėti:

  • arba sutartį su nuotekų valymo įrenginius eksploatuoti reikalingą kvalifikaciją turinčiu asmeniu, 
  • arba neturint sutarties:
    • privaloma turėti įrenginių tiekėjo arba projektuotojo pažymą apie jam suteiktas žinias (kvalifikaciją), reikalingas įrenginio eksploatacijai;
    • privaloma turėti eksploatacijos tvarkos aprašą (taisykles ar pan.).

Piktograma

Norint įrengti biologinį nuotekų valymo įrenginį gali būti reikalingas statybos leidimas.

Sužinoti, ar reikalingas leidimas, galite naudodamiesi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sukurtu įrankiu arba pasikonsultavę su inspekcijos konsultantais.

 

Biologinio nuotekų valymo įrenginys

Konstrukcija ir sertifikavimas

  • Biologinis nuotekų valymo įrenginys privalo būti gamyklinis (sertifikuotas), savadarbiai įrenginiai negalimi.   
  • Iš įrenginio nuotekos į aplinką gali patekti tik per tam skirtą išleistuvą (plačiau žr. skiltyje Kur galima išleisti išvalytas nuotekas? ↓). Visos kitos nuotekų valymo įrenginio dalys turi būti uždaros (kad kuo mažiau sklistų kvapas) ir hermetiškos (sandarios).

Našumas. Projektuojant buitinių nuotekų valymo įrenginius, turi būti užtikrinamas (faktinę / prognozinę situaciją atitinkantis) nuotekų valymo įrenginio projektinis našumas.

Vienbučiam namui paros apkrovimas teršalais turi būti:

  • ne mažesnis kaip 4 gyventojų ekvivalentams* (GE),
  • valandinis nuotekų debitas ne mažesnis kaip 180 l/h,
  • paros nuotekų debitas ne mažesnis kaip 0,8 m3/d.

Dviejų ar daugiau butų namui ar gyvenamųjų namų kvartalui, kurių gyventojų ekvivalentas (GE) yra iki 100:

  • paros apkrovimas teršalais turi būti ne mažesnis kaip 3,0 GE kiekvienam butui,
  • valandinis nuotekų debitas po 100 l/h kiekvienam butui,
  • paros nuotekų debitas po 0,5 m3/d kiekvienam butui.

Įrenginio vieta ir prieinamumas. Biologinis nuotekų valymo įrenginys turi būti įrengtas taip, kad būtų:

  • lengva atlikti technologinių įrenginio elementų priežiūrą ir remontą,
  • užtikrintos sąlygos aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti.

Ilgaamžiškumas. Įrenginys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad valymo įrenginių pajėgumas ir efektyvumas be rekonstrukcijos ar išplėtimo tenkintų objekto poreikius ne mažiau kaip 15 metų**.

* Gyventojų ekvivalentas – sutartinis vienetas taršos nuotekomis šaltinio dydžiui išreikšti. Vienas gyventojų ekvivalentas reiškia taršos šaltinį, kuriame per parą susidarančiose nuotekose esantiems organiniams teršalams biologiškai suskaidyti deguonies poreikis (BDS5) yra 60 gramų.
** Išskyrus atvejus, kai statinio projekte numatytas pajėgumo / efektyvumo didinimo etapiškumas arba kai iš esmės pasikeičia objekto poreikiai (padidėja nuotekų / teršalų kiekis ar pan.), ko nebuvo galima numatyti projektavimo stadijoje, arba kai statomi laikini valymo įrenginiai konkrečiam laikotarpiui.

Išvalytos nuotekos gali būti išleidžiamos tik per tam skirtą, gamintojo numatytą ir įrengtą išleistuvą. Informacija apie tai, kokios medžiagos turi būti pašalintos iš nuotekų, pateikiama skiltyje Svarbi informacija gyventojams renkantis biologinį nuotekų valymo įrenginį ↑.

Nuotekų išleidimo į aplinką vietos turi būti parenkamos taip, kad jų neigiamas poveikis aplinkai būtų kiek įmanoma mažesnis (pvz., užtikrinant mažiausią geriamojo vandens šaltinių taršos pavojų, pasirenkant mažiausiai jautrų nuotekų priimtuvą, nuotekų išleidimą numatant kuo toliau nuo kitų vandens išteklių naudotojų, rekreacijai skirtų bei kitų žmonių buvimo vietų).

FigūraPer išleistuvą išvalytas buitines nuotekas leidžiama išleisti (prioriteto tvarka) į:

✅ upes (jei upė įteka į ežerą – nuotekas leidžiama išleisti ne arčiau kaip 500 m iki ežero);
✅ kanalus (dirbtinius vandens kanalus ar melioracijos atvirus kanalus / melioracijos griovius, kurie laikomi vandens telkiniais; į melioracijos sistemas išleisti negalima);
✅ infiltracijos būdu į gruntą (per infiltracijos laukus, infiltracinius šulinius ar kitas tam skirtas sistemas);
✅ tvenkinius;
✅ dirbtinius nepratekančius vandens telkinius.

FigūraIšvalytas buitines nuotekas draudžiama išleisti:

⚠️ į ežerus (reikalavimas įsigaliojo 2022-06-30 (Nr. XIV-1280); naujai įrengiant nuotekų valymo įrenginius išvalytas nuotekas draudžiama išleisti į ežerus, tačiau įrenginiai įrengti iki 2022-06-30 (Nr. XIV-1280) gali naudoti esamus išleistuvus);
⚠️ į ežerą įtekančias upes arčiau kaip 500 m iki ežero (reikalavimas įsigaliojo 2022-06-30; naujai įrengiant nuotekų valymo įrenginius išvalytas nuotekas draudžiama išleisti arčiau nei 500 m iki ežero, tačiau įrenginiai įrengti iki 2022-06-30 gali naudoti tokius išleistuvus);
❌ tiesiai į požeminius vandens telkinius;
❌ į žemės gelmių ertmes;
❌ į karstines smegduobes;
❌ į melioracijos požeminio drenažo sistemas.

FigūraSvarbu 

  • Nuotekos turi būti išleidžiamos per įrengtą išleistuvą tiesiogiai į teisės aktuose numatytą nuotekų priimtuvą.
  • Pakelės, lietaus ar kiti grioviai paprastai nelaikomi kanalais, todėl išvalytų nuotekų išleidimas į tokius griovius nelaikomas tinkamu nuotekų išleidimo būdu.
  • Situacija, kai nuotekos išleidžiamos į griovį, o iš jo vanduo vėliau nuteka į upę ar tvenkinį, nelaikoma tinkamu nuotekų išleidimu, nes nuotekos turi būti išleidžiamos tiesiogiai į teisės aktuose numatytą nuotekų priimtuvą.
  • Melioracijos grioviai ar kanalai yra melioracijos sistemos dalis, todėl nuotekų išleidimas į juos galimas tik tais atvejais, kai tai numatyta techniniame sprendinyje ir nepažeidžiami aplinkosaugos reikalavimai.
  • Tai, kad vandens telkinys yra jūsų sklype, savaime nesuteikia teisės išleisti į jį nuotekas, jei nėra laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Vandens tyrimai

Taip, turint biologinį nuotekų valymo įreginį, būtina kartą per metus atlikti į aplinką išleidžiamų nuotekų laboratorinius tyrimus.

Šiame Aplinkos apsaugos agentūros parengtame sąraše rasite laboratorijas, kurios gali atlikti išleidžiamų nuotekų tyrimus. Jums reikės:

 

Buitinė chemija

Reguliari priežiūra. Svarbu reguliariai apžiūrėti įrenginį, įvertinti, ar gerai prateka ir aeruojamos nuotekos, ar tiekamas deguonis, pamatuoti susidariusį dumblo kiekį, laikantis įrenginio gamintojo nurodymų, ir laiku pašalinti dumblo perteklių:

  • Perteklinio dumblo pašalinimas. Nuotekų valymo metu susidaro dumblas, šlamas. Tad dumblo perteklius turi būti pašalinamas 1–2 kartus per metus aplinkai saugiu būdu.
  • Orapūtės patikra. Biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose mikroorganizmai suskaido nuotekose esančius teršalus. Kad mikroorganizmai galėtų skaidyti teršalus, svarbu, kad jie gautų pakankamai maistinių medžiagų ir deguonies. O deguonis yra teikiamas periodiškai veikiančia orapūte, todėl rekomenduojame bent kartą per mėnesį patikrinti, ar ji tinkamai veikia.
  • Filtrų ir grotų valymas. Taip pat rekomenduojame periodiškai patikrinti, išvalyti įrenginiuose esančius filtrus, groteles, kad juose neprisikauptų neyrančių medžiagų.

Įrenginių naudojimo rekomendacijos. Kad nuotekų valymo įrenginiai veiktų tinkamai, svarbu ne tik jų priežiūra, bet ir tinkamas naudojimas:

  • Buitinė chemija ir kiti chemikalai. Dažna mikroorganizmų žūties priežastis yra per didelis buitinės chemijos naudojimas. Todėl rekomenduojame vengti stiprių cheminių medžiagų, nes jos gali paveikti mikroorganizmų veiklą. Buityje rinkitės natūralesnės sudėties produktus.
    Mikroorganizmas yra pavojinga ta buitinė chemija, kurios sudėtyje yra natrio hipochlorito, chloro, aktyviojo deguonies ar kt. Tokių medžiagų dažniausiai yra balikliuose, skalbikliuose, kai kuriuose tualeto ar vonios valikliuose ir pan.
  • Atliekos. Nemeskite į kanalizaciją atliekų – neyrančių medžiagų (pavyzdžiui, tekstilės, plastiko ir pan.), vaistų, riebalų ar aliejų. Šios atliekos gali užkimšti įrenginį.
  • Per didelė apkrova. Įvairių valymo įrenginių modelių našumas (nuotekų kiekis, kurį įrenginys gali išvalyti per parą) yra skirtingas. Atsižvelgdami į įrenginio parametrus, nenaudokite didesnio vandens kiekio nei yra nurodęs gamintojas.

 

Išleidžiamos nuotekos turi būti bekvapės ir bespalvės.

Indikacijos, kad įrenginys tinkamai neišvalo susidariusių nuotekų
Mėgintuvėlis (iliustracija)Išvalytos nuotekos yra drumzlinos, rusvos ar gelsvos spalvos.
Kvapas (iliustracija)Išvalytos nuotekos turi nemalonų kvapą.

Atnaujinimo data: 2026-03-17