Invaziniai ir svetimžemiai šliužai

Šioje atmintinėje pateikiama informacija apie kenkėjiškas šliužų rūšis, jų atpažinimo ypatumus, naikinimo būdus ir prevencijos priemones

Lietuvoje aptinkamos kelios kenkėjiškos šliužų rūšys. Dažniausiai jos plinta gabenant gyvus augalus, dirvožemį ar substratus, į kuriuos patenka šliužai arba jų kiaušinėliai. Patekę į naują aplinką, tiek suaugę šliužai, tiek iš kiaušinėlių išsiritę jaunikliai lengvai prisitaiko prie vietos klimato sąlygų ir gali sparčiai išplisti įvairiose teritorijose.

Invazinė rūšis – ispaninis arionas (lot. Arion vulgaris)

Tai labai sparčiai plintantis šliužas, kilęs iš Luzitanijos – Ispanijos regiono. Šis šliužas anksčiau buvo vadinamas liuzitaniniu arionu (lot. Arion lusitanicus), tačiau Europoje atlikus šios rūšies taksonominį patikslinimą, dabar vartojamas pavadinimas ispaninis arionas.

Jis puola daržoves, vaiskrūmius, grybus, dekoratyvinius ir kitus augalus, taip pat kelia grėsmę biologinei įvairovei – ypač vietinėms moliuskų ir augalų rūšims. Privalo būti naikinamas.

Svetimžemė rūšis – didysis šliužas (lot. Limax maximus)

Tai iš kitų kraštų kilusi rūšis, kuri natūralioje aplinkoje paprastai nesudaro gausių populiacijų ir nelaikoma invazine. Tačiau ji gali maitintis daržovėmis, vaiskrūmiais, grybais ir konkuruoti su vietinėmis rūšimis. Ypač palankiomis sąlygomis, kai padidėja jų skaičius, šie šliužai gali daryti didesnę žalą. Gausumą rekomenduojama reguliuoti pagal situaciją. Gali būti naikintinas.

➤ Kaip atpažinti?

	Ispaninis arionas (lot. Arion vulgaris)

	Ilgis (suaugusio): 7–15 cm.
	Kūno spalva: vienspalvis – oranžinis, rusvas, rudas.
	Akių čiuopikliai: visada juodi, ryškūs. Šis požymis būdingas tiek jaunikliams, tiek suaugusiems.
	Mantija (viršutinė kūno dalis ties galva): vienspalvė (oranžinė, ruda, rusva), lygi, be dėmių ar dryžių.
	Kvėpavimo anga: mantijos priekinėje dalyje.
	Kylis (ketera) ant nugaros: nėra.
	Jaunikliai: 0,5–1,5 cm juosvai rudi, su išilginėmis tamsiomis ir šviesiai rudomis juostomis, kurių atspalviai kinta šliužui augant.
	Elgsena: gali stipriai susitraukti ir ilgą laiką išlaikyti susitraukusią formą.
	Kiaušinėliai: balsvi, nepermatomi, 4–5 mm skersmens, dedami krūvelėmis po 60–200 vnt.
Plačiau apie šį šliužą galite perskaityti čia

	Didysis šliužas (lot. Limax maximus)

	Ilgis (suaugusio): 10–20 cm.
	Spalva: pilkšvai margas su juodomis dėmėmis ant mantijos.
	Akių čiuopikliai: pilkšvi, vienspalviai, tik akys tamsios.
	Mantija (viršutinė kūno dalis ties galva): pilkšva su juodomis dėmėmis (dažnai netaisyklingos formos), nusmailėjanti ties kūno viduriu. Spalva ir raštas dažnai skiriasi nuo likusio kūno.
	Kvėpavimo anga: ties kūno viduriu, mantijos galinėje dalyje.
	Kylis (ketera) ant nugaros: išilginis, matomas nuo mantijos galo iki kūno galo, kai šliužas susitraukęs.
	Jaunikliai: 1,5–3 cm, panašūs į suaugusius.
	Elgsena: nėra būdingas stiprus kūno susitraukimas.
	Kiaušinėliai: skaidrūs, 6–8 mm skermens, dedami mažesnėmis grupėmis arba pavieniui.

Svarbu invazinių ir svetimžemių šliužų nesupainioti su vietinėmis rūšimis, pavyzdžiui, su kisliuoju arionu (lot. Arion fuscus) ir didžiuoju arionu (lot. Arion ater). Didysis arionas yra saugomas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Vietinės šliužų rūšys yra svarbi ekosistemos dalis – jos yra kitų gyvūnų maistas, taip pat prisideda prie nuokritų skaidymo ir dirvožemio formavimo, todėl jų naikinti nereikia.

➤ Naikinimo priemonės ir būdai

	Atkreipiame dėmesį, kad iš visų Lietuvoje aptinkamų šliužų invaziniu laikomas tik ispaninis arionas. Radus šios rūšies šliužus ar jų kiaušinėlius, būtina juos naikinti.

Šliužai yra labai aktyvūs nuo pavasario iki rudens, kai išdėję kiaušinėlius, miršta. Rugsėjo pabaigoje–spalį ima ristis pirmosios jauniklių dėtys. Jaunikliai išsislapsto ir, esant teigiamai temperatūrai, pamažu maitinasi ir auga. Vėlyvesnės kiaušinėlių dėtys žiemoja. Todėl sėkmingai invazinių šliužų kontrolei būtinas nuoseklumas visais etapais.

Bendrosios rekomendacijos (pagal mėnesį ↓)
	Stebėkite aplinką ir tikrinkite drėgnas, pavėsingas vietas. Šliužai dažniausiai slepiasi po kompostu, augalų vazonais, žolės mulču, šalia griovių, po lentomis ar plytomis. Net jei jų nematote, jie gali būti pasislėpę – kuo anksčiau juos aptiksite ir sunaikinsite, tuo kovos priemonės bus veiksmingesnės.
	Naikinkite kiaušinėlius – tai veiksmingiausia priemonė. Juos rekomenduojama sutrinti, sutraiškyti arba sutrypti. Kiaušinėlius šliužai deda drėgnose vietose – po žaliųjų atliekų (kompostinėmis) krūvomis, mulču, grumstais ar plytelėmis. Jų reikia ieškoti kilnojant ant žemės numestas lentas, senus daiktus ar apieškant komposto krūvas. Padėję kiaušinėlius šliužai patys numiršta.
	Pašalinkite slėptuves. Radę vietas, kuriose slepiasi šliužai arba yra jų kiaušinėlių, pašalinkite jas. Tai padės užkirsti kelią šliužų sugrįžimui.
	Kompostą ir organines atliekas laikykite tvarkingai – sandariuose dengtuose konteineriuose ar kitose uždarose talpose, kad šliužai neturėtų kur slėptis ir dėti kiaušinėlių. Jei teritorija užkrėsta šliužais, komposto (pvz., nušienautos žolės) ir organinių atliekų negalima laikyti atvirose krūvose šlaituose prie vandens, grioviuose ar akivaizdžiai pavėsingose vietose, kur šliužai sėkmingai galėtų slėptis, maitintis ir veistis.
	Reguliariai rinkite ir naikinkite šliužus rankiniu būdu. Surinktus šliužus privaloma sunaikinti, nes išmetant į kitą vietą yra plečiama jų populiacija. Rinkti geriausia anksti ryte arba vakare, ypač po lietaus.
	Naudokite gaudykles: skysto jauko – pridengti plastikiniai indai (paliekant 1–2 cm plyšį prie žemės paviršiaus, kad šliužai galėtų įlįsti) su rūgstančiu kompotu ar alaus raugu, kuriuose šliužai paskęsta (svarbu, kad nepersipildytų); slėptuvių tipo – medžio plokštės, drėgnos medžiagos atraižos, po kuriomis padėtas masalas (pvz., sunaikintų šliužų kūnai, moliūgai ar kitas sugedęs maistas). Svarbu sekti, kad gaudyklės nepersipildytų. Jas būtina tikrinti kasdien ir rastus šliužus ištraukti ir sunaikinti.
	Naikinkite šliužus druskingomis ar rūgščiomis medžiagomis. Surinktus šliužus sudėkite į talpas, užpildytas maistine ar technine druska, įvairiais rūgščiais tirpalais, negesintomis kalkėmis. Dėl šių medžiagų poveikio šliužai per kelias minutes dehidratuoja ir žūsta. Žuvę šliužai utilizuojami kaip organinės gyvūninės kilmės atliekos perduodant jas teisėtam atliekų tvarkytojui.*
	Naudokite specialias chemines priemones – moliuskocidus, kurių sudėtyje yra didesnės nei 2 % (w/w) koncentracijos geležies ortofosfato. Priemones berkite aplink šliužų telkimosi ir veisimosi vietas, nes jas mėgsta jaunikliai, kuriuos kitais būdais sunaikinti sunku. Tačiau svarbu griežtai laikytis naudojimo instrukcijos, kad šios medžiagos nekeltų pavojaus aplinkai. Naudokite su pirštinėmis. Negalima barstyti ant augalų lapų, žiedynų ar į vandenį. Negalima barstyti grioviuose ir prie vandens telkinių (ne arčiau kaip 10 m nuo upelių, tvenkinių ir mažesnių nei 2 ha ežerų ir 100 m nuo didelių tvenkinių). Esant būtinybei, šiose vietose moliuskocidus reikėtų dėti į specialius dėklus, kad jų nenuplautų lietaus ar rasos vanduo. Barstoma ne daugiau kaip 4 kartus per sezoną. Pakartotinai galima barstyti tik tada, kai granulių nebesimato (jos suėstos). Pavasarį geriausia pradėti naudoti tuoj pat po augalų sėjos ar sodinimo, vieną kartą paskleidžiant visame plote. Ypač veiksminga balandžio pabaigoje ir rugpjūčio pabaigoje, kai šliužai dar maži.
	Pasitelkite natūralius priešus. Šliužų populiaciją gali padėti mažinti laisvai vaikštančios vištos ir kiti paukščiai. Ypač tinkamos antys bėgikės, kurios aktyviai renka šliužų jauniklius.

Rekomendacijos pagal mėnesį
	Balandis
	Šiuo metu pasirodo maži šliužų jaunikliai (0,5–1,5 cm), kuriuos lengviausia sunaikinti.
	Naikinkite šliužus moliuskocidais su geležies ortofosfatu, barstydami ištisomis juostomis pavėsingose vietose (po lentomis, aplink komposto krūvas ir kt.). Išnykus granulėms, barstymą pakartokite.
	Rinkite ir naikinkite šliužus rankiniu būdu.
	Birželis
	Šliužai sparčiai auga (2–4 cm), poruojasi, deda kiaušinius ir yra ypač aktyvūs drėgnose, pavėsingose vietose.
	Mažėja moliuskocidų efektyvumas. Gaudykite šliužus skystomis jaukinėmis gaudyklėmis (alus, kompotas), slėptuvių tipo gaudyklėmis (drėgni skudurai, lentos su masalu) arba naikinkite rankiniu būdu.
	Pašalinkite slėptuves, kuriose šliužai gali slėptis ir dėti kiaušinėlius.
	Liepa
	Šliužai (4–6 cm) aktyviai poruojasi.
	Veiksminga – pjauti žolę.
	Perkelkite arba sutvarkykite kompostavimo vietas.
	Drėgnomis dienomis rekomenduojama organizuoti bendruomenines šliužų naikinimo talkas kartu su kaimynais. Tą pačią „šliužų naikinimo talkų“ savaitę reikėtų sutarti, kad visi kaimynai kas dieną po kelias valandas skirs šliužams naikinti savo ir kaimynų apleistose sodybose.
	Šliužų gausumas liepos pabaigoje pasiekia piką, todėl rekomenduojama naudoti visas priemones kompleksiškai (moliuskocidai, gaudyklės, rankinis rinkimas).
	Rugpjūtis
	Šliužai (6 cm ir didesni) poruojasi, deda kiaušinėlius.
	Rekomenduojamos liepos mėnesio priemonės.
	Skirkite didesnį dėmesį kiaušinėlių paieškai ir besiporuojančių šliužų naikinimui.
	Rugsėjis–lapkritis
	Didžiausią dėmesį skirkite kiaušinėlių sunaikinimui.
	Rekomenduojama dar kartą panaudoti moliuskocidus, barstant juos vientisomis (nepertraukiamomis) juostomis aplink šliužų slėptuves ir jų viduje (pavyzdžiui, komposto krūvose, po lentomis ar kituose drėgnuose plotuose). Tokiu būdu efektyviai sunaikinami neseniai išsiritę jauni šliužai (0,5–1,5 cm ilgio).
	Prieš žiemą pašalinkite visas galimas šliužų slėptuves, kad jie neturėtų kur peržiemoti.

* Atliekos gali būti priskiriamos kodui 02 01 02 – gyvūnų audinių atliekos. Atliekų tvarkytojų, galinčių priimti ir tvarkyti šio tipo atliekas, sąrašą rasite čia.

➤ Prevencinės priemonės

	Jeigu jūsų teritorijoje yra šliužų, nevežkite vazonų su žeme į kitas vietas.
	Venkite pirkti augalus, kompostą ar daržoves iš prekyviečių, kuriose pastebimi šliužai.
	Prieš įsigydami ar parduodami augalus, atidžiai apžiūrėkite žemę, lapus ir stiebus – ar nėra šliužų arba jų kiaušinėlių.
	Naujus augalus „izoliuokite“ – laikykite juos atskiroje vietoje bent 24 valandas ir stebėkite, ar nepasirodys šliužai.

➤ Projektas „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“

Pagal Pažangos priemonę „Išsaugoti biologinę įvairovę“ bus įgyvendinamas jungtinis projektas „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“, finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų lėšų. Projektą administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Projekte gali dalyvauti tiek savivaldybės, tvarkant valstybinius, fizinių ir juridinių asmenų žemės sklypus, tiek fiziniai ir juridiniai asmenys savarankiškai. Aplinkos ministerija prašo gyventojus ir savivaldybes registruoti pastebėtas invazines rūšis, tarp jų ir šliužus, Invazinių rūšių informacinėje sistemoje (INVA). Tai leis stebėti jų plitimą ir planuoti naikinimo veiksmus.

Informacijos apie projektą galima rasti APVA interneto svetainėje

Projekto „Invazinių rūšių naikinimas ir kontrolė“ pristatymas

➤ Daugiau informacijos

Informacija parengta remiantis „Atmintine gyventojams dėl invazinių šliužų“, kurią parengė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mokslininkai dr. Grita Skujienė ir dokt. Mantas Adomaitis.

Naujausią informaciją apie invazinį šliužą – ispaninį arioną, jo paplitimą, keliamas grėsmes ir naikinimo metodiką galima rasti Invazinių rūšių informacinėje sistemoje (INVA).
Informacijos apie Lietuvoje aptinkamas invazines augalų ir gyvūnų rūšis galima rasti Aplinkos apsaugos departamento parengtoje atmintinėje.

Jei pastebėjote netikslumų arba turite pasiūlymų, prašome informuoti mus el. paštu [email protected].

Kitos atmintinės

Konsultuojame

Dažniausiai užduodami klausimai

Atnaujinimo data: 2026-03-31