Ūkio subjektų aplinkos monitoringas

Monitoringas (asociatyvi nuotrauka)

Įspėjimas (piktograma)

Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimai, kuriais tikslinami reikalavimai laboratorijoms, atliekančioms aplinkos monitoringo matavimus.

  • Kas keičiasi?
    Laboratorijos, atliekančios ūkio subjektų aplinkos monitoringo programose numatytus taršos šaltinių išmetamų ir (ar) išleidžiamų teršalų bei teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus, privalės būti akredituotos pagal standartą LST EN ISO/IEC 17025 konkretiems teršalams tirti, matuoti ir imti ėminius.
  • Kaip buvo iki šiol?
    Tokias veiklas galėjo vykdyti laboratorijos, turinčios leidimą arba akreditaciją. Nuo 2026 m. sausio 1 d. ši alternatyva nebetaikoma ūkio subjektų tyrimams pagal aplinkos monitoringo programas. Imti ėminius ir atlikti tyrimus gali tik akredituotos laboratorijos.
1 (piktograma)

Ūkio subjektų technologinių procesų monitoringas

Vykdomas siekiant stebėti technologinių procesų parametrus, turinčius įtakos taršos susidarymui.

2 (piktograma)

Ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų ir (ar) išleidžiamų teršalų monitoringas

Apima teršalų kiekių ir koncentracijų nustatymą.

3 (piktograma)

Ūkio subjektų poveikio aplinkai monitoringas

Skirtas vertinti ūkio subjekto veiklos poveikį aplinkos elementams (aplinkos oro kokybei, paviršiniam, požeminiam ir drenažiniui vandeniui, dirvožemiui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei).

4 (piktograma)

Seisminių įvykių monitoringas

Taikomas tais atvejais, kai ūkio subjekto veikla gali turėti įtakos seisminiams procesams.

Apmokėjimas (piktograma)

Ūkio subjektų aplinkos monitoringą savo lėšomis finansuoja patys ūkio subjektai.
(Aplinkos monitoringo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis)

Pareiga vykdyti atitinkamas aplinkos monitoringo rūšis nustatoma pagal kriterijus, aprašytus Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 9–12 punktuose.

Vertinant pareigą vykdyti monitoringą, atsižvelgiama į:

  • vykdomos ar planuojamos veiklos pobūdį,
  • taršos šaltinių buvimą ir jų charakteristikas,
  • galimą poveikį aplinkos elementams,
  • teisės aktuose nustatytus ribinius dydžius ir sąlygas.

Monitoringas vykdomas pagal ūkio subjekto parengtą ir suderintą aplinkos monitoringo programą, parengtą vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų 19 punktu.

  • Išimtis nustatyta Nuostatų 15 punkte: eksploatuojant kurą deginančius įrenginius, kremavimo įrenginius ir (ar) radioaktyviąsias atliekas deginančius įrenginius, pagal Nuostatų reikalavimus nereikia rengti nuotekų išleidimo ir (ar) poveikio paviršiniam ar požeminiam vandeniui monitoringo programos. Taip pat nereikia rengti monitoringo programos dėl iš šių įrenginių į aplinkos orą išmetamų teršalų.

Monitoringo programą pagal kompetenciją derina šios institucijos:

Ūkio subjektas privalo keisti (tikslinti) monitoringo programą šiais atvejais:

  • pakeitus TIPK leidimą arba Taršos leidimą;
  • TIPK leidimo, Taršos leidimo sąlygose ar pačioje programoje nustatytais atvejais ir terminais;
  • kai monitoringo programa nebeatitinka galiojančių teisės aktų reikalavimų;
  • pasikeitus planuojamai ar vykdomai ūkinei veiklai ir, vadovaujantis Nuostatų 9–13 punktais, atsiradus pareigai vykdyti kitą ar papildomą monitoringą;
  • pasikeitus ūkio subjekto ar įrenginio pavadinimui;
  • pasikeitus įrenginį eksploatuojančiam ūkio subjektui.

Ūkio subjektai privalo:

  • atlikti stebėjimus, laboratorinius tyrimus ir matavimus;
  • imti ėminius laboratoriniams tyrimams;
  • Aplinkos monitoringo vykdymui taikomi tyrimų ir matavimų metodai turi atitikti teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

Jeigu konkretūs metodai teisės aktuose nenustatyti:

  • taikomi Lietuvos, Europos ar tarptautiniai standartai;
  • jei tokių nėra – naudojamos ūkio subjekto ir (ar) tyrimus atliekančios laboratorijos parengtos ir patvirtintos matavimų ir ėminių ėmimo procedūros.
  • Taršos šaltinių išmetamų ir (ar) išleidžiamų teršalų bei teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) tyrimus ir (ar) matavimus, taip pat ėminių ėmimą, privalo atlikti laboratorijos, atitinkančios Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
  • Žemės gelmių geologinius tyrimus ir požeminio vandens ėminių ėmimą gali atlikti tik asmenys, turintys Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą, suteikiantį teisę vykdyti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą ir (ar) atlikti ekogeologinius tyrimus, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme.
Varnelė (piktograma)Lietuvoje akredituotų laboratorijų sąrašas skelbiamas Nacionalinio akreditacijos biuro interneto svetainėje. Atliekant paiešką pasirinkite pagal ISO/IEC 17025 standartą akredituotas laboratorijas.
Varnelė (piktograma)Užsienio akredituotų laboratorijų, tinkamų ūkio subjekto aplinkos monitoringo vykdymui, sąrašas skelbiamas Europos akreditacijos organizacijos (EA) interneto svetainėje.
Varnelė (piktograma)

Einamųjų kalendorinių metų praėjusių ketvirčių technologinių procesų monitoringo ir taršos šaltinių išmetamų ir (ar) išleidžiamų teršalų monitoringo duomenys, nurodyti Nuostatų 3 priede, saugomi ūkio subjekte ir teikiami Aplinkos apsaugos agentūrai ir Aplinkos apsaugos departamentui pareikalavus.

Varnelė (piktograma)

Pagal Nuostatų 4 priede pateiktą formą, kalendoriniams metams pasibaigus, rengiama ūkio subjektų aplinkos monitoringo ataskaita, kuri iki kitų metų kovo 1 d. pateikiama Aplinkos apsaugos agentūrai per informacinę sistemą AIVIKS, el. paštu ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis.

Teikiant ataskaitą el. paštu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, ji pateikiama su lydraščiu, pasirašytu kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba suformuota elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti ataskaitą teikiantį asmenį.

Įspėjimas (piktograma)Monitoringo duomenys yra vieši ir ūkio subjektas turi užtikrinti, kad jie būtų lengvai prieinami visuomenei (Nuostatų 37 punktas).
 

Ūkio subjektai viešai savo interneto svetainėje privalo skelbti ir nuolat atnaujinti:

  • taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą ir (ar) išleidžiamų į paviršinį vandenį teršalų nuolatinių matavimų duomenis;
  • praėjusio metų ketvirčio technologinių procesų monitoringo ir taršos šaltinių išmetamų ir (ar) išleidžiamų teršalų monitoringo duomenis (Nuostatų 3 priede nurodyta forma);
  • praėjusių kalendorinių metų monitoringo ataskaitą (Nuostatų 4 priede nurodyta forma);
  • ūkio subjektai (išskyrus viešuosius geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus), kurie per parą išgauna daugiau kaip 100 m3 paviršinio ir (ar) požeminio vandens ir (ar) per parą į aplinką išleidžia daugiau kaip 100 m3 nuotekų (išskyrus paviršines), privalo kas mėnesį viešai skelbti informaciją apie paimamo vandens kiekį (pagal kiekvieną vandens paėmimo įrenginį ir požeminio vandens vandenvietę) ir išleidžiamų nuotekų kiekį (pagal kiekvieną išleistuvą). Papildoma informacija skelbiama iki kiekvieno mėnesio 5 d. Nuo 2023 m. liepos 1 d. interneto svetainėje turi būti skelbiami paskutinių dvejų metų kiekvieno mėnesio duomenys.