BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Vievyje vyko tarpvalstybinių atliekų vežimų patikrinimas

Data

2022 06 30

Įvertinimas
0
289302799_1107298190134222_941201266165355886_n.jpg

Praėjusią savaitę, magistraliniame kelyje (A1) ties Vieviu, Vilniaus aplinkos kokybės kontrolės skyriaus ir Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus specialistai vykdė jungtinį patikrinimą keliuose su Policijos departamento pareigūnais pagal 2020-2022 m. tarpvalstybinių atliekų vežimų patikrinimų planą. Per patikrinimą nustatytas vienas pažeidimas.

Iš viso buvo sustabdytos ir patikrintos 4 krovininės transporto priemonės, iš jų 3 vykdžiusios tarpvalstybinius atliekų vežimus ir 1 vykdžiusi vietinį atliekų vežimą.

Patikrinimo metu nustatytas vienas vietinio atliekų vežimo pažeidimas. Patikrinus atliekų vežimo duomenis Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS), nustatyta, kad atliekų vežimui nebuvo suformuotas atliekų vežimo lydraštis.

Aplinkosaugininkai primena, kad atliekų siuntėjas, planuojantis vežti atliekas turi suformuoti lydraštį naudodamasis GPAIS sistema. Pažymime, kad kai atliekų siuntėjas yra atliekų tvarkytojas planuojantis vežti atliekas, įskaitant ir atliekų vežimą į to paties atliekų tvarkytojo atliekų tvarkymo įrenginį, kuriame vykdoma atliekų tvarkymo veikla ir kuris yra skirtingoje vietoje, ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki planuojamo atliekų vežimo turi suformuoti lydraštį naudodamasis GPAIS.

„Kai GPAIS sistemoje formuojate lydraštį, jame reikia nurodyti planuojamų vežti atliekų kodus ir pavadinimus. Pažymėti pirminį atliekų šaltinį (Lietuvos Respublikos teritorijoje susidariusios ar importuotos atliekos), atliekų gavėją, vežėją ir kita lydraštyje privaloma informacija. Šią procedūrą svarbu atlikti, dėl prevencijos, atliekų srautų judėjimo kontrolės, vežimo atsekamumo, apskaitos ir kitų svarbių aplinkosauginių rodiklių “, – sakė Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vyr. specialistė Deimantė Tarasevičiūtė.

Pagal reglamentą, tarpvalstybiniam atliekų vežimui – priklausomai nuo atliekų pavojingumo, jų tvarkymo būdo, išsiuntimo ir paskirties šalių – taikomi skirtingi metodai:

„Atliekų importo į Lietuvą draudimas pagal Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymą draudžia įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti ir/arba naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus). Vykdant tarpvalstybinius atliekų vežimus dokumentai pildomi GPAIS  tarpvalstybinių  atliekų vežimų (TAV) modulyje“ – sakė D. Tarasevičiūtė.

Pasak aplinkosaugininkės, kai atliekos vežamos į kelias šalis, gali kilti didesnė netinkamo atliekų tvarkymo rizika dėl nesaugaus transportavimo, perdirbimo ir šalinimo. Siekiant užtikrinti, kad tarptautinės siuntos būtų tvarkomos taip, kad būtų apsaugota žmonių sveikata ir aplinka, saugojami ištekliai, laikantis visų Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 atliekų importo ir eksporto valdymo nuostatų, padedančios užtikrinti saugų siuntų valdymą.

Be to, primename, kad Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai yra parengę pranešimą, kurio pagalba galite žinoti 6 svarbiausius dalykus, kuriuos pravartu atsiminti vykdant tarpvalstybinius atliekų vežimus. 

Atliekų tarpvalstybinių vežimų patikrinimai reikalingi norint užtikrinti, kad tarpvalstybinis atliekų vežimas atitiktų nustatytą teisinį reguliavimą, užkirsti kelią pažeidimams ir nelegaliems atliekų vežimams, stiprinti nelegalių atliekų vežimų prevenciją. Atliekose yra vertingų antrinių žaliavų. Prekyba atliekomis gali turėti teigiamą poveikį ekonomikai, tačiau nekontroliuojamas atliekų judėjimas gali turėti pražūtingų pasekmių aplinkai.