Vandens pramogos: aplinkosaugininkai pastebi, kas dažniausiai atsiduria dugne, ir kaip elgtis su susidėvėjusiais pripučiamais daiktais?
Vandens pramogos (asociatyvi nuotrauka)
Karštos vasaros dienos prie ežero, upės ar jūros dažnai neįsivaizduojamos be pripučiamų čiužinių, spalvingų ratų, vandenlenčių, irklenčių ar vandens dviračių. Šios vandens pramogos suteikia daug džiaugsmo, tačiau vertėtų atkreipti dėmesį ir pasirūpinti, kad keltų kuo mažiau poveikio mus supančiai gamtai. Vandenyje atsiduria dažno poilsiautojo brangūs daiktai arba neapgalvotai išmestos atliekos, o nusidėvėjusi inventoriaus įranga dažnai tampa galvosūkiu: kur ją dėti, kai ji tampa nebetinkama naudoti? Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip elgtis, kad daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai.
Pavojai ir praradimai: kas dažniausiai atsiduria vandens dugne?
Aktyviai pramogaujant prie vandens, pakanka vieno neatsargaus judesio ar stipresnio bangos smūgio, kad daiktai atsidurtų telkinio dugne. Dažniausiai skęstantys daiktai:
- Išmanieji telefonai ir laisvalaikio elektronika: Fotografuojantis ant irklentės ar vandens dviračio, telefonai akimirksniu panirsta į vandenį. Jei įrenginys neturi specialaus vandeniui atsparaus dėklo su plūduru, jo atgavimo galimybės beveik lygios nuliui.
- Akiniai nuo saulės ir papuošalai: Šokinėjant nuo pripučiamų čiužinių ar vandens batutų, akiniai bei grandinėlės nuslysta nepastebimai.
- Irklai ir pripučiami priedai: Netinkamai pritvirtinti irklai ar papildoma irklenčių įranga greitai nuskęsta, jei nėra pagaminti iš pludrių medžiagų.
- Raktai ir piniginės: Vandens šortų kišenės be užtrauktukų – viena dažniausių priežasčių, kodėl po maudynių tenka ieškoti meistrų automobilių durelėms atrakinti.
Patarimas: Naudokite plūduruojančius pakabukus raktams, neperšlampamus krepšius (angl. dry bags), kurie nukritę į vandenį neskęsta, ir apsauginius telefonų dėklus su virvelėmis ant kaklo.
Kur dėti nebetinkamas plaukiojimo priemones ir pripučiamus reikmenis?
Pradurti pripučiami ratai, susidėvėję čiužiniai ar įskilusios plastikinės irklentės – dažna vasaros sezono pabaigos problema. Svarbu atsiminti, kad šios atliekos negali būti paliekamos pakrantėse ar metamos į įprastus buitinių atliekų bei plastiko pakuočių konteinerius.
1. Pripučiami ratai, čiužiniai ir guminės valtys (minkštasis PVC ir guma)
- Pakuočių konteineriai netinka: Nors pripučiami daiktai dažnai pagaminti iš plastiko (dažniausiai PVC), jie nėra pakuotė. Į geltonuosius pakuočių konteinerius jų mesti negalima.
- Kur išmesti? Tokius daiktus reikėtų pristatyti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.
2. Kietosios plaukiojimo priemonės (irklentės, baidarės, vandens dviračiai)
- Plastikinės, stiklo pluošto ar putplasčio lentos ir valtys klasifikuojamos kaip stambiagabaritės atliekos.
- Jas būtina pristatyti į regionines stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles.
- Jei priemonė dar tinkama naudoti, bet tiesiog nebereikalinga – apsvarstykite galimybę atiduoti ją „Dėk'ui“ / atidavimo stotelėms arba parduoti (padovanoti) antrojo gyvenimo platformose.
3. Gelbėjimo liemenės ir tekstiliniai priedai
- Susidėvėjusias gelbėjimo liemenes ar vandens sporto aprangą (hidrokostiumus) taip pat rekomenduojama vežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles arba tekstilės surinkimo punktus (jei jie priima sportinį inventorių).
Ką daryti, kad atliekų būtų mažiau?
- Rinkitės kokybę: pigūs vienkartiniai pripučiami čiužiniai dažnai neatlaiko net vieno sezono. Rinkdamiesi tvirtesnes, daugiasluoksnes medžiagas mažinsime šiukšlių kiekį.
- Klijuokite ir taisykite: Pradurtas čiužinys ar ratas nėra vieta šiukšliadėžėje. Naudodami specialius PVC klijus ir lopinius, pripučiamą daiktą lengvai sutaisysite patys. Tuomet naudojantis reikėtų įvertinti, ar jis yra pakankamai saugus naudoti.
- Nuomokitės, o ne pirkite: Jei prie vandens būnate tik kelis kartus per vasarą, irklentes, baidares ar vandens dviračius verta nuomotis. Taip ne tik sutaupysite vietos namuose, bet ir prisidėsite prie tvaraus vartojimo.
Daugiau informacijos rasite Aplinkos apsaugos departamento parengtose atmintinėse apie rūšiavimą.
Jei kyla klausimų, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu [email protected].
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. paštu [email protected].
Atnaujinimo data: 2026-08-19
Taip pat skaitykite:
Šeštadienį prasideda briedžių ir tauriųjų elnių patinų medžioklė: ką būtina žinoti medžiotojams
Aplinkosaugininkai stiprins limituotos žvejybos priežiūrą: nuo rugpjūčio 15 d. bus vykdomi reidai