Tarptautinėje konferencijoje – dėmesys tiriamiems nusikaltimams aplinkai
Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos departamentas kartu su Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra dalyvavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bei Norvegijos ekonominių nusikaltimų ir nusikaltimų aplinkai prokuratūros (Økokrim) organizuotoje konferencijoje nusikaltimų aplinkai ir baudžiamojo persekiojimo tema.
Šioje dvi dienas trukusioje konferencijoje dalyviai klausėsi pranešimų bei diskutavo apie nusikaltimų aplinkai tyrimus. Dalijosi gerąja praktika tiriant nusikaltimus aplinkai Norvegijos Karalystėje ir Lietuvoje.
Generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas, pradėdamas konferenciją pabrėžė, kad nusikaltimai aplinkai tapo nauja reikšminga organizuotos nusikalstamos veiklos forma, o nuo 2016 m. – nusikaltimai aplinkai yra ketvirtoji pagal dydį nusikalstama veikla pasaulyje, kasmet auganti 5-7 procentais.
Aplinkos ministerijos atstovė Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyriausioji patarėja Toma Leonova supažindino dalyvius su Europos Sąjungos teisės iniciatyvomis ir naujovėmis aplinkos politikos srityje, o būtent su Europos politikos priemonių, skirtų nusikaltimų aplinkai prevencijai ir kovai su jais (atliekų sritis) pokyčiais ir pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aplinkos apsaugos baudžiamosiomis teisės priemonėmis ir kuria pakeičiama Direktyva 2008/99/EB. Priėmus šią direktyvą valstybės narės turėtų kriminalizuoti tam tikrų kategorijų nusikalstamas veikas ir tiksliau apibrėžti tam tikrų nusikalstamų veikų kategorijų apibrėžtis, taip pat suderinti sankcijų rūšis ir dydžius.
Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento direktorė Lina Virvilienė konferencijoje skaitė pranešimą „Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos praktikos nusikaltimų aplinkai srityje apžvalga“, kurio metu konferencijos dalyvius supažindino su Lietuvos aplinkos apsaugos sistema, taikomas atsakomybės už aplinkosauginius pažeidimus rūšis, papasakojo apie sugriežtintą administracinę juridinių asmenų atsakomybę, apie dažniausias nusikalstamas veikas, dėl kurių departamentas prašo pradėti ikiteisminius tyrimus. Su konferencijos dalyviais pasidalino departamento gerąja praktika atliekant tyrimus dėl nusikaltimų aplinkos srityje.
Generalinės prokuratūros atstovai konferencijos dalyvius supažindino su Lietuvoje įvykusiais rezonansiniais aplinkos apsaugos incidentais, dėl kurių asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gita Skersinskytė apžvelgė baudžiamąją bylą dėl įmonės vykdytos Kuršių marių taršos. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbanavičienė pristatė gaisro padangų perdirbimo įmonėje bylą, o Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jūratė Radišauskienė pasidalino patirtimi baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimų aplinkai ir problematika nustatant aplinkai padarytą žalą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, doc. dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, supažindino su naujausią teismų praktiką bylose dėl nusikaltimų aplinkai, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis supažindino su administracinių aplinkosaugos bylų praktika.
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Pajūrio aplinkos ir biogeochemijos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Žilius ir Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Jovita Mėžinė supažindino su universitete vykdomais tyrimais, naudojamais metodais įvertinant padarytą žalą vandens telkiniui ir pasidalino įžvalgomis dėl aplinkybių, kai žala vandens telkiniui gali būti nebefiksuojama.
Konferencijos dalyviams buvo naudinga susipažinti su Norvegijos patirtimi aplinkos apsaugos srityje. Norvegijos ekonominių nusikaltimų ir nusikaltimų aplinkai prokuratūros atstovės Maria Bache Dahl ir Ida Sletsjoe supažindino su Norvegijos praktika – kokios veikos laikomos nusikaltimais, kokios bausmės ir jų dydžiai taikomi nusikaltimus padariusiems asmenims.
Konferencijos dalyviai dalyvavo diskusijose, aptarė esamą teisinį reguliavimą ir žalos aplinkai įrodinėjimo problematiką. Visi konferencijos dalyviai akcentavo tarpinstitucinio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo svarbą tiriant aplinkosauginius nusikaltimus.
Departamentas tikisi, kad glaudus bendradarbiavimas tiek su ikiteisminio tyrimo institucijomis, tiek su prokuratūra leistų panaikinti nusikalstamų veikų aplinkai patrauklumą, keitimasis informacija padėtų daugiau išaiškinti nusikaltimų, tinkamai fiksuoti pirminius duomenis apie galimą nusikalstamą veiką ir leistų didinti aplinkos apsaugos specialistų kompetencijas.
Konferencija įgyvendinta Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos fondų lėšomis.