Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus pareigūnai dalyvavo praktiniuose medynų taksacijos mokymuose
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus pareigūnai dalyvavo praktiniuose medynų taksacijos (medynų taksacinių rodiklių įvertinimo) mokymuose, kuriuose gilino praktinius įgūdžius nustatant medyno kokybinius bei kiekybinius rodiklius. Šie įgūdžiai reikalingi vertinant vidinės miškotvarkos projektų bei atliktų miško kirtimų kokybę.
„Mokymų metu pareigūnai relaskopo (70 cm lazdelė su 2 cm pločio dioptrija gale) pagalba, taikant medžių apskaitos kampinio matavimo metodą, nustatinėjo medynų rūšinę sudėtį, skalsumą, tūrį ir kitus taksacinius rodiklius. Nustatant medžių vidutinį aukštį buvo išbandyti lazeriniai aukštimačiai.
Šie praktiniai mokymai buvo ypač reikalingi Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus naujokams, o įgytos žinios bus panaudotos vertinant vidinės miškotvarkos projektų bei atliktų miško kirtimų kokybę“, – sakė Klaipėdos miškų kontrolės skyriaus vedėjas Robertas Paulauskas.
Kaip aiškina aplinkosaugininkas, miškotvarkos projektas yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai.
„Priklausomai kaip kokybiškai šis dokumentas bus parengtas priklauso ir miške atliekamų darbų kokybė“, – sakė R. Paulauskas.
Antrojoje mokymų dalyje, kuri vyko Kurtuvėnų regioninio parko teritorijoje, specialistai mokėsi vertinti atliktų pagrindinių neplynų kirtimų kokybę.
„Kad būtų aiškiau suprasti, neplyno kirtimo metu subrendęs medynas nukertamas ne iš karto: pirmiausia jame iškertami ligoti, pažeisti, taip pat ir neperspektyvūs medžiai, o augti paliekami sveiki ir nebrandūs medžiai. Taip sukuriamos sąlygos jaunajai miško kartai augti, bei sumažinama nepageidaujamų rūšių medžių atauginė galia. Praėjus 7-10 metų po pirmojo medyno retinimo, medynas vėl kertamas neplynai. Tokie medyno retinimo darbai kartojami 2-3 kartus, kad kuo ilgiau būtų išsaugota natūrali miško aplinka kirtimo plote“, – sakė aplinkosaugininkas.
Pasak jo, tokiu būdu kertamame miško sklype išlieka natūralesnė aplinka, augantis miškas saugo dirvožemį nuo erozijos, medžiai grynina orą, jame gyvūnai susiranda prieglobstį, stiebiasi augalai, grybai. Be to, nuo likusių medžių užsisėję jauni medeliai išsaugo konkrečiam miškui būdingas savybes, yra atsparesni aplinkos poveikiui.
„Svarbu pažymėti ir tai, kad saugomose teritorijose leidžiama vykdyti tik pagrindinius neplynus kirtimus, todėl vertinant šių kirtimų kokybę ypač svarbu atkreipti dėmesį į jų suprojektavimo tikslingumą bei į kitus teisės aktų reikalavimus“, – kalbėjo R. Paulauskas.