Aplinkos apsaugos departamentas: AB „Grigeo Klaipėda“ pateiktame aplinkos atkūrimo plane nepagrindžiamas aplinkosauginis efektas
Aplinkos apsaugos departamentas priėmė motyvuotą sprendimą dėl vasario 6 d. pateikto naujo AB „Grigeo Klaipėda“ kompensuojamojo aplinkos atkūrimo priemonių plano. Planą išnagrinėjęs ir gavęs kompetentingų institucijų pastabas, departamentas, vadovaudamasis Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašu, jam nepritaria.
„Bet koks ūkio subjekto rodomas pozityvus požiūris į aplinkos būklės atkūrimą yra vertinamas teigiamai. Vis dėlto AB „Grigeo Klaipėda“ turi išnagrinėti visas galimybes, surasti geriausias prieinamas aplinkos atkūrimo priemones, jas pagrįsti ir įrodyti aplinkosauginį poveikį. Tik taip bus pasiektas tikslas, kurio rezultatų nekantriai laukia visuomenė“, – pabrėžia departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.
Nenuosekli pozicija ir neaiškūs tikslai
Viena priežasčių, kodėl planas nebuvo patvirtintas, – AB „Grigeo Klaipėda“ pozicijos nenuoseklumas. Bendrovė teismine tvarka reikalauja įpareigoti departamentą iš naujo išnagrinėti jos 2021 m. lapkričio 16 d. pateiktą patikslintą aplinkos atkūrimo priemonių planą ir spręsti klausimą dėl tvirtinimo.
Tačiau naujausiame plane apie teisme pateiktą reikalavimą spręsti klausimą dėl 2021 m. nendrių pjovimo plano nieko nesakoma. Taigi neaišku, kurį konkrečiai aplinkos atkūrimo priemonių planą ir kokias priemones bendrovė palaiko.
Antra, departamentas pabrėžia, kad bendrovė turi pareigą aplinkos būklę atkurti profesionaliai ir atsakingai, todėl ir plane turėjo būti aiškiai nurodyti tikslai ir kokio konkretaus aplinkosauginio poveikio ar atlygintinos žalos siekiama.
Departamento vertinimu, svarstant ir teikiant naują planą, turi būti atidžiai peržiūrimi ir įvertinami aplinkos atkūrimo tikslai ir siūlomos tokios priemonės, kurios atitinka tikrąją paskirtį bei pasirinktą atkūrimo būdą.
Nepagrįstas atkūrimo priemonių efektyvumas
AB „Grigeo Klaipėda“ vasario 6 d. šeštą kartą pateiktame plane yra nurodžiusi dvi atskiras aplinkos atkūrimo priemones: nendrių pjovimą Kuršių marių pakrantėje ir AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tinklų modernizavimą pastatant valymo įrenginius.
Nendrių šienavimas Kuršių marių gamtinėje aplinkoje, kaip galima aplinkos atkūrimo priemonė, yra svarstytina, bet turi būti pagrįstas efektyvumas, o įgyvendinimas gerai suplanuotas ir realus. Tačiau pateiktame plane nepagrindžiamas planuojamų iškirsti nendrynų aplinkosauginis poveikis, kur ir kada jis bus pasiektas.
Be to, bendrovė neturėtų į nurodomus kaip galimus šienauti plotus įtraukti privatiems asmenims suteiktų laikinai naudoti valstybinės žemės plotų. Neturėtų būti naudojamasi situacijomis, kai ūkininkai nendres ir taip patys pjauna ūkininkavimo tikslais. Taip pat nenurodyta, kokią papildomą komercinę naudą AB „Grigeo Klaipėda“ planuoja gauti iš valstybės gamtinių išteklių, panaudodama nukirstas nendres (plane nurodoma, kad jos bus naudojamos stogams dengti ir kt.).
Išnagrinėjusios planą, visos institucijos pabrėžė dar ir tai, kad nurodyti šienautini plotai yra arti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos, todėl turi būti atliktas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijai reikšmingumo nustatymas. Be to, tai bendrovė turi padaryti iki parengdama aplinkos atkūrimo priemonių planą.
Kaip antrą aplinkos atkūrimo priemonę bendrovė nurodė AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų tinklų modernizavimą. Įvertinęs pagrindimą, kaip vieną iš svarbių trūkumų departamentas išskiria ir tai, kad, įgyvendinus šią priemonę, aplinkosauginis efektas būtų pasiektas tik per 20 metų.
Kitas aspektas tas, kad šiuo atveju AB „Grigeo Klaipėda“, be finansinės paramos, prie valymo įrenginių modernizavimo, priežiūros ir eksploatacijos neprisidės, taip pat neprisiims atsakomybės už šių įrenginių efektyvumą. Todėl departamentas, atsižvelgdamas į šios aplinkos atkūrimo priemonės paskirtį, tikslą ir bendrovės indėlį ją įgyvendinant, nemato pagrindo AB „Klaipėdos vanduo“ valymo įrenginių modernizavimą laikyti AB „Grigeo Klaipėda“ įgyvendinama aplinkos atkūrimo priemone.
Susitarimas neįmanomas, kol nepatvirtintas planas
Vasario 27 d. papildomai buvo gautas ir bendrovės atstovų pasiūlymas sudaryti susitarimą dėl į gamtinę aplinką patekusių teršalų pašalinimo ir tokio susitarimo dėl žalos pašalinimo (atlyginimo) projektas. Sudaryti šį susitarimą departamentas taip pat nemato pagrindų.
Pirma, aplinkos atkūrimo planai tvirtinami teisės aktuose numatyta tvarka. Be to, toks susitarimas būtų galimas tik patvirtinus aplinkos atkūrimo planą. Todėl departamentas siūlo AB „Grigeo Klaipėda“ apsvarstyti, ar ji gali savo teikiamą aplinkos atkūrimo priemonių planą užtikrinti atitinkamomis prievolių užtikrinimo priemonėmis (pvz., laidavimo draudimu, banko garantija).
Departamentas primena, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūra dar 2022 m. sausio 11 d. perdavė Šiaulių apygardos teismui nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje AB „Grigeo Klaipėda“ ir su ja susiję fiziniai asmenys pagal Baudžiamąjį kodeksą kaltinami dėl aplinkos apsaugos priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo.
AB „Grigeo Klaipėda“ kaltinama tuo, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 7 d. netinkamai eksploatavo Dumpių nuotekų valymo įrenginius. Jie veikė neefektyviai ir buvo nepajėgūs išvalyti visų nuotekų. Į paviršinius vandens telkinius išleidžiamose nuotekose buvo viršijamos teršalų ribinės vertės, o didelė dalis nuotekų buvo išleidžiamos jų biologiškai nevalius. Taip buvo daromas neigiamas poveikis aplinkai.