Miško dauginamoji medžiaga ir miško atkūrimas

Miško dauginamoji medžiaga – sodmeninės augalų dalys, sėklinė medžiaga, iš jų išauginti sodmenys (sėjinukai ir sodinukai) arba savaiminukai, naudojami miškams įveisti ir atkurti. Tai:

• miško medžių ir krūmų sėklos;
• sodinukai ir sėjinukai;
• kiti dauginimui skirti augalų elementai.

Jos kilmę, kokybę, auginimą, laikymą, gabenimą, prekybą ir naudojimą reglamentuoja Miško dauginamosios medžiagos nuostatai. Jie taikomi ir fiziniams asmenims, želdinantiems mišką.

● Svarbiausia – tinkama sodmenų kilmė

Atkuriant ar įveisiant mišką negalima rinktis sodmenų vien pagal kainą ar medelyno vietą. Svarbiausia, kad jų kilmė ir savybės būtų tinkamos konkrečiai miško augavietei ir teritorijai.

Netinkamos kilmės sodmenys gali prasčiau augti, būti mažiau atsparūs šalnoms, ligoms ir kitiems nepalankiems veiksniams. Miško atkūrimui ir įveisimui turi būti naudojama konkrečiai vietovei tinkamos kilmės ir savybių dauginamoji medžiaga.

● Jeigu sėklas renkate patys

Jeigu miško savininkas pats ruošia sėklas, negalima rinkti jų nuo bet kurių medžių. Miško sanitarinės apsaugos reikalavimuose nustatyta, kad sėklinė miško medžiaga turi būti renkama tik nuo sveikų, ligų ir kenkėjų nepažeistų medžių.

Taip pat svarbu ne tik medžio išvaizda, bet ir jo sėklinė kilmė bei teisinis tinkamumas naudoti miško želdinimui.

● Medelyno vieta nėra sodmenų kilmė

Pavyzdžiui, sodmenys gali būti išauginti viename Lietuvos regione, tačiau jų sėklinė kilmė gali būti iš kito kilmės rajono.

Klausiant medelyno, svarbu teirautis:

• NE:  „Ar šie sodinukai užauginti Lietuvoje?“
• TAIP:  „Kokia šių sodmenų kilmė ir ar jie tinkami naudoti mano miško atkūrimui?“

Įsidėmėkite: sodmenį reikia rinktis ne pagal tai, kur jis užaugintas, o pagal tai, iš kokios kilmės jis yra ir kur jį leidžiama naudoti.

● Įvertinkite sodmenų kokybę prieš juos priimdami

Net tinkamos kilmės sodmenys gali būti netinkami sodinti, jeigu jų fizinė būklė prasta.

Atkreipkite dėmesį į:
	šaknų būklę;
	ar šaknys nėra susisukusios ar užlenktos;
	ar šaknų sistema pakankamai išsivysčiusi;
	ar nepažeistas šaknies kaklelis;
	ar nėra smarkiai pažeistų šoninių šaknų;
	ar stiebelis nėra išsišakojęs, stipriai išlinkęs ar sužalotas;
	ar nėra ligų ir kenkėjų požymių.

Vienas dažniausių vizualiai pastebimų trūkumų yra susisukusios arba užlenktos atvirame grunte augintų sodmenų šaknys. Šaknų masė turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį antžeminės augalo dalies masės.

● Svarbiausia – neperdžiovinti šaknų

Sodmenų šaknys yra ypač jautrios išdžiūvimui.

Negalima:
	palikti šaknų atvirų saulėje;
	ilgai laikyti sodmenų su nepridengtomis šaknimis;
	vežant leisti šaknims išdžiūti;
	sodinti akivaizdžiai apdžiūvusių sodmenų.

Įsidėmėkite: dėl šaknų išdžiūvimo žūsta smulkūs šakniaplaukiai, todėl medeliai sunkiau prigyja ir vėliau gali prasčiau augti.

Miškas atkuriamas:

• želdinant – sodinant arba sėjant;
• natūraliai – paliekant savaime atželti;
• mišriuoju būdu – derinant želdinimą ir žėlimą.

Draudžiama mišką želdinti:
	nekokybiškais sodmenimis;
	vienmečiais eglės ir ąžuolo sėjinukais, išskyrus užaugintus konteineriuose;
	miško savaiminukais.

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai reglamentuoja tiek želdinimą, tiek žėlimą bei želdinių ir žėlinių kokybę.

●  Miško atkūrimo terminai

Miško savininkui svarbu nepamiršti atkūrimo terminų. Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatyta:

Miško atkūrimas nesibaigia pasodinus medelius.

Atkūrus arba įveisus mišką, želdiniai ir žėliniai turi būti prižiūrimi ir saugomi, kol susiformuoja jaunuolynas. Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nurodomas laikotarpis iki 7 metų (kol susiformuoja jaunuolynas).

Stebėkite:
	ar medeliai prigijo;
	ar jų nenustelbia žolinė augalija ir krūmai;
	ar neatsirado ligų ir kenkėjų;
	ar nepadaryta žvėrių pažaida;
	ar reikia papildyti želdinius;
	ar jaunuolynas vystosi pagal nustatytus reikalavimus.

● Atstumai nuo gretimo sklypo ribos

Veisiant naują mišką ne miško žemėje, medžiai nuo gretimo (ne miško žemės) sklypo ribos turi būti sodinami ne arčiau kaip 15 m atstumu, o krūmai – ne arčiau kaip 6 m atstumu.

Šio atstumo galima nesilaikyti, kai:

• miško želdiniai ar žėliniai ribojasi su mišku;
• ribojasi su kitais miško želdiniais ar žėliniais;
• ribojasi su numatomu apželdinti sklypu;
• gretimo žemės sklypo savininkai raštu patvirtina sutinkantys, kad miškas būtų sodinamas mažesniu atstumu.

● Svarbu tinkamai parinkti augavietę

Prieš nusprendžiant, ką sodinti, reikia įvertinti konkrečias miško augimo sąlygas.

Svarbu įvertinti:
	dirvožemį;
	drėgnumą;
	reljefą;
	šviesos sąlygas;
	šalnų pavojų;
	esamą ir buvusią medyno rūšinę sudėtį;
	savaiminio žėlimo galimybes;
	žvėrių daromą žalą;
	ligų ir kenkėjų riziką.

Įsidėmėkite: netinkamai parinkta rūšis ir netinkama kilmė didina miško atkūrimo nesėkmės riziką.

• Miško dauginamosios medžiagos nuostatai
• Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai
• Valstybinė miškų tarnyba (VMT) – informacija apie miško dauginamosios medžiagos tiekėjus, kilmės rajonus, miško sėklas ir sodmenis
• Miško sanitarinės apsaugos reikalavimai
• Lietuvos Respublikos miškų įstatymas

Jei pastebėjote netikslumų arba turite pasiūlymų, prašome informuoti mus el. paštu [email protected].