Miško kirtimai

Miškų savininkai privalo:

• Laiku išvežti arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną.
• Informuoti Valstybinę miškų tarnybą (VMT) apie atsiradusius miško kenkėjų ir ligų židinius.
• Laiku atkurti kirtavietes, žuvusius želdinius ir žėlinius, medynus, neteisėtai iškirstą mišką.
• Užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą.
• Saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkai.

Miškų savininkai turi teisę:

• Parduoti ar kitaip leisti naudoti nenukirstą mišką kitiems asmenims.
• Dalyvauti kartu su pareigūnais, kai tikrinama jų miško valda.
• Parduoti žaliavinę medieną arba ją panaudoti savo reikmėms.

Leidimas kirsti mišką – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti privatų mišką jame nurodytu mastu ir sąlygomis.

Pranešimas apie ketinimą kirsti mišką – dokumentas, kuriuo informuojama Valstybinė miškų tarnyba apie ketinimą kirsti mišką, ir kuriame nurodoma, kokį kirtimą ketinama vykdyti privačiame miške.

● Kada nereikia nei leidimo, nei pranešimo apie ketinimą kirsti mišką?

• Jaunuolynų ugdymo kirtimams (iki 20 metų medynuose).
• Atrankiniams sanitariniams kirtimams, kai iškertami sausuoliai ar vėjavartos.
• Kirtimams, skirtiems ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę).
• Tam tikrais atvejais elektros perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrintiems asmenims (daugiau informacijos čia).

● Kaip gauti leidimą arba kaip pranešti apie ketinimą kirsti mišką?

Leidimus išduoda ir pranešimus apie ketinimą kirsti mišką derina Valstybinė miškų tarnyba. Juos teikti galima naudojantis ALIS (Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistema).

● Kokiems kirtimams reikia teikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką?

• Kai kirtimams nereikia pateikti nei pranešimo, nei leidimo, bet nukirstą medieną planuojama parduoti.
• Retinimo ir einamiesiems kirtimams.
• Atrankiniams sanitariniams kirtimams.
• Plyniems sanitariniams kirtimams – stichinių nelaimių miškuose atvejais.
• Neplyniems kirtimams vyresniuose kaip 20 metų III ir IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš 1 ha išsikerta mažiau nei 3 kietmetrius medienos ir mažiau nei 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo.
• Baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių neplyniems kirtimams (III ir IV grupių miškuose).

● Kokiems kirtimams reikia leidimo kirsti mišką?

Visiems likusiems kirtimams.

● Kai miškas priklauso keletui savininkų

Nesant notariškai patvirtinto arba teismo sprendimu nustatyto naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo plano, leidimas kirsti ar pranešimas apie ketinimą kirsti mišką išduodamas vienas visiems bendraturčiams arba vienam iš savininkų pateikiant visų bendraturčių raštiškus sutikimus dėl leidime nurodytų miško kirtimų.

Miškai skirstomi į grupes ir pogrupius pagal jų ūkininkavimo tikslus.

● Draudimai pagal miškų grupes

• Vyresnio kaip 40 metų spygliuočių medyno kirtavietėje ne daugiau kaip 10 proc. žalių spygliuočių kelmų aukštis, matuojant nuo šaknies kaklelio, gali būti didesnis kaip 10 cm.
• Pagrindinio naudojimo kirtavietėse draudžiama deginti kirtimo atliekas.
• Paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose ir zonose draudžiama plynai kirsti medžius ir krūmus šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, išskyrus atvejus, kai piliakalnių, pilkapių, gamtos paveldo objektų ir kiti šlaitai tvarkomi pagal kultūros paveldo objekto tvarkymo projektus, saugomų teritorijų planavimo dokumentus, saugomų rūšių apsaugos planus, aplinkos ministro nustatyta tvarka patvirtintus invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planus.

Miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 proc. atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.
 

● Minimalus pagrindinių miško kirtimų ir gamtinės brandos amžius

● Kirtimų normos

Privačių miškų savininkai, turintys daugiau nei 500 ha miško, privalo neviršyti metinės pagrindinių kirtimų normos. Kiti gali nukrypti nuo metinės pagrindinių kirtimų normos, bet privalo laikytis 10-mečio normos. Pagal nustatytą pagrindinių kirtimų 10-mečio normą medynai gali būti kertami kasmet po dešimtadalį šios normos arba turi būti laikomasi šių reikalavimų:

¹ Miško lydimo, avarinio būtinumo ir miško kirtimų, skirtų miško medžių sėkloms rinkti, vykdymo laikas neribojamas.
² Išskyrus žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus, ir kitus atvejus nurodytus Miško kirtimų taisyklių 85 punkte.
³ Miškotvarkos projekte numatyti statiniai turi būti įrengiami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų įstatymų ir įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
⁴ Per pirmuosius 5 metus turi būti iškertama ne daugiau kaip pusė pagrindinių kirtimų 10-mečio kirtimo normos.
⁵ Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka.

Vykdant miškų kirtimus, svarbu atsižvelgti į veiksnius, darančius įtaką biologinei įvairovei. Pavyzdžiui, biologinei įvairovei svarbūs medžiai kirtavietėse turi būti palikti suirti, tačiau bioįvairovei svarbiais negali būti parenkami pavojų keliantys medžiai.

II–IVA grupių miškuose privaloma

• Biržėse palikti visus (matuojant 1,3 m aukštyje) ne mažesnio kaip 150 cm skersmens ąžuolus¹, 130 cm – drebules, 95 cm – maumedžius, uosius, 85 cm – pušis, bukus, klevus, vinkšnas, guobas, liepas, 75 cm – skirpstus, skroblus (jei tokių yra).
• Plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų 0,5–1 ha dydžio biržėse palikti:
  • bent 3 gyvus pusamžius ar vyresnius medžius (iš kurių ne mažiau kaip 2 būtų senesni arba storesni medžiai negu vidutiniai medžiai medyne);
  • bent 2 negyvus medžius, storesnio kaip 20 cm skersmens (matuojant 1,3 m aukštyje)².
• Plynųjų ar atvejinių pagrindinių miško kirtimų didesnėse kaip 1 ha biržėse reikia palikti:
  • bent 7 gyvus pusamžius ar vyresnius medžius per 1 ha (iš kurių ne mažiau kaip 3 būtų senesni arba storesni negu vidutiniai medžiai medyne);
  • bent 3 negyvus medžius per 1 ha, storesnio kaip 20 cm skersmens (matuojant 1,3 m aukštyje)².

¹ Jei tokių nėra, 1 ha palikti ne mažiau kaip vieną ne mažesnio kaip 50 cm skersmens ąžuolą.
² Jeigu tokių medžių nėra, reikia palikti atitinkamą kiekį ir atitinkamo storio stuobrių.

● Kurtiniai

Kurtinių tuokviečių apsaugos zonose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržių plotas turi būti ne didesnis nei 2 ha, jose būtina palikti pavienius stambius, šakotus medžius (ne mažiau kaip 10 tokių medžių hektare).

● Kitos saugomos paukščių rūšys

Vykdant visus miško kirtimus, biržėse būtina palikti medžius su entelėje nurodytais paukščių rūšių lizdais, paprastojo suopio ir kranklio lizdais, medžius, kuriuose yra uoksai, drevės, ir prie jų formuoti biologinei įvairovei svarbių medžių grupes.

Lentelėje nurodytų paukščių veisimosi vietose draudžiami pagrindiniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Visi kiti kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami¹ balandžio 1 d. – rugsėjo 1 d. (aplink jūrinių ir kilniųjų erelių lizdavietes – nuo vasario 1 d.).

Tai nėra visa informacija ir reikalavimai, daugiau reikalavimų, susijusių su saugomomis rūšimis, rasite Miško kirtimų taisyklėse.

¹ Išskyrus žalių eglių vėjavartų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus ir visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimus. Tačiau draudžiama kirsti lizdo medį. Daugiau informacijos Miško kirtimų taisyklėse.
² Šios rūšies apsaugai nustatytoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje gali būti nustatyti kitokie (papildomi) reikalavimai.

Jei sklypuose ar jų dalyse auga Europos Bendrijos svarbios natūralios buveinės, saugomos augalų bendrijos, yra saugomų augalų, grybų augaviečių ar gyvūnų radaviečių:

• biosferos poligonuose – draudžiama vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus;
• gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose – draudžiama vykdyti plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus.

Taip pat gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, biosferos poligonų funkcinio prioriteto zonose draudžiama neįšalus gruntui vykdyti miškų ūkio darbus, kurių metu pažeidžiama paklotė ar paviršinis dirvožemio sluoksnis, išskyrus miško atkūrimo ir įveisimo darbus, sklypuose arba jų dalyse, kuriuose:

• auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos;
• yra griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių augavietės arba radavietės.

Jei miško kirtimas planuojamas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar jos artimoje aplinkoje su prašymu išduoti miško kirtimų leidimą (per ALIS) reikia pateikti užpildytą Planuojamos miškų ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo formą.

Jeigu gautoje išvadoje dėl reikšmingumo nurodyta, kad miško kirtimų poveikis „Natura 2000“ teritorijai gali būti reikšmingas, taip pat turi būti atliekamas numatomų vykdyti miško kirtimų poveikio aplinkai vertinimas (PAV)¹. Dėl PAV turėtumėte kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą. Gavus PAV sprendimą kartu su prašymu išduoti miško kirtimų leidimą pateikiamas galiojantis PAV sprendimas, pagal kurį planuojamas miško kirtimas atitinka teisės aktų reikalavimus ir nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai.

¹ Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka.

● Dokumentai, reikalingi medienai gabenti

Miško savininkas, gabendamas apvaliąją medieną, pagamintą jam nuosavybės teise priklausančiame miške, privalo turėti vienus iš šių dokumentų, priklausomai nuo to, ar kirtimui buvo reikalingas leidimas.

Asmuo, gabendamas įsigytą apvaliąją medieną, privalo turėti medienos gabenimo lapus, jei aktualu, ir medienos įsigijimo dokumentus (pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutartį, PVM sąskaitą faktūrą ar pan.). Pavyzdinę medienos gabenimo lapo formą galite rasti čia.

● Miško keliai

Prieš gabenant apvaliąją medieną, reikia patikrinti, ar tuo metu nėra nustatytas ypatingai didelės tikimybės kelių sugadinimo laikotarpis, nes tuo laikotarpiu, vežant medieną miško keliais, medienos siuntėjas privalo informuoti savivaldybę apie planuojamą gabenti apvaliąją medieną. Informacija apie kelių sugadinimo laikotarpį ir privalomąjį informavimą skelbiama savivaldybės, Valstybinės miškų tarnybos interneto svetainėse ir vietinėje spaudoje.

Jei medienos gabenimo metu yra sugadinamas miško kelias, jį privaloma suremontuoti per 1 mėnesį.

Apie pastebėtus sugadintus miško kelius galima pranešti interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“.

● Spygliuočių medienos išvežimas

Balandžio 1 d. – spalio 1 d. visose kirtavietėse draudžiama palikti žalias spygliuočių kirtimo atliekas su žieve, kurių skersmuo storiausioje dalyje didesnis nei 8 cm ir ilgis didesnis nei 1 m, išskyrus skirtas medienos kuro ruošai ar kitoms reikmėms, jei jos sukrautos į aukštesnes kaip 1,5 m krūvas, taip pat pavienes šakas (iki 0,1 m³ per hektarą).

Balandžio 1 d. – spalio 1 d. žalia spygliuočių mediena per 10 dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 500 metrų nuo medynų pakraščio, kuriuose vyresnių nei 40 metų spygliuočių medžių rūšių yra 20 proc. ir daugiau, arba apdorota insekticidais, arba nulupta žievė, arba apsaugota kitais būdais nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų. Mediena laikoma neapsaugota, jei po žieve randama kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių. Mediena, pagaminta sanitariniais miško kirtimais iš spygliuočių, kuriuose jau apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, laikoma neapsaugota, kai po žieve randama lėliukių, naujos kartos suaugėlių.

Daugiau informacijos Miško sanitarinės apsaugos taisyklėse

Vidinės miškotvarkos projektas – dokumentas, pagal kurį bus vykdoma miško ūkio veikla (kirtimo, atkūrimo, žemių tvarkymo). Jis įprastai galioja 10 metų. Jei per 10 metų laikotarpį savininkas neįvykdo suprojektuotų ūkinių priemonių, savininko prašymu projektas gali būti pratęstas dar 5 metams. Tad esant būtinybei šį projektą galima pratęsti arba panaikinti.

● Projektų rengimas ir teikimas

Vidinės miškotvarkos projektus turi teisę rengti tik Valstybinėje miškų tarnyboje užregistruoti miškininkai specialistai. Projektai tikrinti ir tvirtinti teikiami Valstybinei miškų tarnybai.

● Ar šis projektas yra būtinas?

Šis projektas nėra būtinas. Tačiau jo neturint, pagrindiniai kirtimai privačiose valdose arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančioje miško žemėje draudžiami, išskyrus:

• III, IVA miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų arba mišriuose medynuose, kuriuose šie medžiai sudaro 76 proc. ir daugiau pirmojo ardo medynų tūrio, visų rūšių pagrindinius kirtimus;
• III, IVA miškų grupių miškų mišriuose medynuose baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių iškirtimą atrankiniais ir atvejiniais pagrindiniais kirtimais;
• pagrindinius kirtimus žemės sklypuose, kuriuose miško žemė užima iki 3 hektarų ploto;
• kirtimus IVB grupės miškuose.

• Medienos gabenimo lapas
• Planuojamos miškų ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo forma

• Biržė – miško kirtimui atrėžtas arba kertamas medynų plotas.
• Kietmetris – medienos tūrio vienetas, naudojamas apskaičiuoti medienos kiekiui, be tarpų užpildančiam 1 m³ erdvę.
• Interaktyviame žemėlapyje „Tvarkau Lietuvą“ galite pranešti apie nelegalius miško kirtimus, sunaikintus miško kelius, nuvirtusias egles arba tas, kurias užpuolė žievėgraužis tipografas.
   
• Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai
• Lietuvos Respublikos miškų įstatymas
• Miško kirtimų taisyklės
• Miško sanitarinės apsaugos taisyklės
• Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklės
• Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai
• Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas
• Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas
• Miškų tvarkymo schemų ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės
• Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas
• Apvaliosios medienos gabenimo tvarkos aprašas
• Valstybinės miškų tarnybos svetainė
• Leidimai kirsti mišką

Jei pastebėjote netikslumų arba turite pasiūlymų, prašome informuoti mus el. paštu [email protected].