Pareigūnų, neetatinių inspektorių, fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos nurodytos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos kontrolės įstatyme.

12 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos

1. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi šias teises ir pareigas:

1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, imti ėminius, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir preparatų pavyzdžius tyrimams, jų sudėčiai bei savybėms ištirti ar bandymams atlikti, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją bei duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar pramoninė paslaptis, cheminių medžiagų ir preparatų kontrolei atlikti, aplinkos ministro nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 20 darbo dienų (aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu šis terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip 20 darbo dienų) paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti, jeigu šių dokumentų ar daiktų paėmimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;

2) tikrinti dokumentus, liudijančius gamtos išteklių įsigijimo teisėtumą bei gamtos išteklius – ar jų kiekis, rūšis, kokybė ir kt. atitinka dokumentuose nurodytus duomenis;

3) nepažeisdami tarptautinės teisės ir Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nustatyta tvarka stabdyti su Lietuvos valstybės vėliava ar užsienio valstybės vėliava Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje plaukiojančius laivus, vykdyti juose aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę; šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti tyrimą dėl jūros aplinkos teršimo ar kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų, sulaikyti laivus, nuplukdyti juos į uostą; vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atviroje jūroje su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojančiuose laivuose. Šio punkto nuostatos netaikomos karo laivams, pagalbiniams karo laivyno laivams arba kitiems valstybei nuosavybės teise priklausantiems ar jos eksploatuojamiems ir tuo metu vien nekomercine valstybės veikla užsiimantiems laivams;

4) kad būtų užkirstas kelias aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones;

5) įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, apžiūrėti įvykio vietą, priverstinai nuvežti neteisėtai pastatytus, laikomus ar apgyvendinimo, nakvynės, maitinimo ar kitiems tikslams naudojamus vagonėlius ar kitus kilnojamuosius objektus arba įrenginius;

6) šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims;

7) neteko galios 2020-05-01;

8) surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus;

9) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;

10) įstatymų nustatytais atvejais pristatyti aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjus į policijos, muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir savivaldybės patalpas asmenybei nustatyti;

11) šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka saugoti, nešioti ir panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones;

12) vykdami į įvykio vietą ar persekiodami transporto priemones, kurias vairuoja arba kuriose yra asmenys, įtariami padarę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, Vyriausybės nustatyta tvarka naudoti mėlynos spalvos švyturėlius;

13) gauti iš juridinių ir fizinių asmenų informaciją, reikalingą užkirsti kelią aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, išaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus, patraukti juos atsakomybėn, taip pat gauti informaciją apie ūkinės veiklos poveikį aplinkai, informaciją, susijusią su mokesčiais už aplinkos teršimą bei gamtos išteklių naudojimą;

14) dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą;

15) gavę pranešimą ir (ar) informaciją apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, imtis priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jeigu patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Priimant sprendimą dėl reagavimo ar nereagavimo į pranešimus ar gautą informaciją apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, įvertinamas informacijos pagrįstumas, patikimumas, įtariamo pažeidimo keliama grėsmė saugomai vertybei (reikšmingumas), institucijos išteklių naudojimo efektyvumas ir pagrįstumas. Sprendimų dėl reagavimo į pranešimus ir (ar) informaciją apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus priėmimo tvarką nustato aplinkos ministras ar jo įgaliota institucija;

16) nustačius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, kuriuo aplinkai buvo padaryta žala, ir apskaičiavus padarytą žalą aplinkai, išskyrus atvejus, kai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, dėl kurio turi būti taikomas aplinkos būklės atkūrimas iki pirminės būklės, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka pasiūlyti pažeidėjui gera valia atlyginti žalą ir kitus susijusius nuostolius. Jeigu pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno nurodytą terminą savanoriškai žalos ir kitų susijusių nuostolių neatlygina, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas aplinkos ministro nustatyta tvarka privalo pateikti ieškinį teisme dėl padarytos aplinkai žalos ir kitų susijusių nuostolių atlyginimo;

17) pateikę teismo nutartį, įeiti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu);

18) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų skyrimo ir skirti ekonomines sankcijas;

19) pasitelkti nešališkus ekspertus ar specialistus, turinčius reikiamų specialiųjų žinių ir (ar) reikiamą įrangą, dalyvauti patikrinime ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis, ir (ar) imti ėminius, ir (ar) atlikti tyrimus ir matavimus, kai reikalingos specialiosios žinios ir (ar) įranga;

20) įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ar (ir) apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat esant įtarimų dėl neblaivumo ar apsvaigimo, kai medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas nesutinka tikrintis dėl neblaivumo ar apsvaigimo, ar užfiksavus, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, neleisti šiam medžiotojui dalyvauti medžioklėje.

21) šio Įstatymo 6¹ straipsnyje nustatyta tvarka atlikti į aplinką patenkančių teršalų ir jų paveiktos aplinkos užterštumo matavimus;

22) atlikti kituose įstatymuose nustatytus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiksmus.

2. Vyresnieji aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisių ir pareigų.

3. Valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai neturi šio straipsnio 1 dalies 18 punkte nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisių ir pareigų vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę tarptautiniuose vandenyse

4. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.

5. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams jų galias patvirtinančius pažymėjimus išduoda Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vadovas, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams – aplinkos ministras.

6. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ne darbo metu turi šio straipsnio 1 dalies 2 ir 15 punktuose nustatytas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises.

7. Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, gavusi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno sutikimą, turi teisę nustatyti laiką, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu.

8. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi teisę ne darbo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka būti pasirengęs bet kuriuo metu pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę (pasyvusis budėjimas namie). Pareigūnas, būdamas pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę bet kuriuo laiku ne darbo metu, privalo priimti pranešimus, susijusius su aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimais.

9. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, ne darbo metu gavęs informacijos apie daromą aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, turi teisę, o tuo laiku, kai privalo būti pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – pareigą pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę aplinkos ministro nustatyta tvarka. Laikas, kada šioje dalyje nustatytais atvejais pradedama ir vykdoma aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė, įskaitomas į pareigūno darbo laiką ir už jį mokama įstatymų nustatyta tvarka.

10. Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašą tvirtina aplinkos ministras.

15 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai atliekant fizinių asmenų veiklos patikrinimą

Tikrindamas fizinio asmens veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:

1) prisistatyti asmeniui, kurio veikla tikrinama, parodyti savo galias patvirtinantį dokumentą, nurodyti patikrinimo priežastį;

2) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;

3) nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidėjui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą;

4) atlikęs patikrinimą, jei reikia, surašyti patikrinimą įforminantį dokumentą;

5) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu išklausyti ir, jei reikia, užrašyti jo paaiškinimus arba, jeigu jie pateikiami raštu, juos priimti ir pridėti prie patikrinimo medžiagos.

16 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai atliekant juridinių asmenų veiklos patikrinimą

Tikrindamas juridinių asmenų veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo:

1) prisistatyti juridinio asmens savininkui, vadovui ar jų įgaliotam atstovui (toliau – juridinio asmens atstovas) ir parodyti savo galias patvirtinantį dokumentą, nurodyti patikrinimo priežastį;

2) paaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, jo prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;

3) nustatęs pažeidimą, dėl kurio yra kaltas juridinis asmuo, nurodyti juridinio asmens atstovui pažeidimo esmę ir pareigą nutraukti pažeidimą;

4) atlikęs patikrinimą surašyti patikrinimą įforminantį dokumentą. Jeigu juridinio asmens atstovas patikrinime nedalyvauja dėl to, kad negalima jo rasti, arba vengia dalyvauti patikrinime, patikrinime turi dalyvauti liudytojas ir apie tai įrašoma patikrinimą įforminančiame dokumente;

5) juridinio asmens, kurio veikla tikrinama, atstovo prašymu išklausyti ir, jei reikia, užrašyti jo paaiškinimus arba, jeigu jie pateikiami raštu, priimti tikrinamo juridinio asmens atstovo raštu pateiktus paaiškinimus ir juos pridėti prie patikrinimo medžiagos.

17 straipsnis. Patekimas į privačias teritorijas

1. Į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu.

2. Esant būtinybei, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali į ją patekti bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be jų. Tokiu atveju turi dalyvauti liudytojas. Apie jo dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte ir liudytojas šį aktą pasirašo.

40 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, turintys teisę panaudoti fizinę prievartą

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, pagal pareigas vykdantys miškų ir jų išteklių, gyvosios gamtos (įskaitant žuvis) apsaugos ir naudojimo teisėtumo valstybinę kontrolę, atlikdami tarnybines pareigas, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę panaudoti psichinę ir fizinę prievartą bei šaunamuosius ginklus.

49 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigos

1. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kontroliuodami, ar teisėtai naudojami aplinkos apsaugos ir gamtos ištekliai, privalo:

1) nustatę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą, pagal savo kompetenciją imtis priemonių užkirsti jam kelią, išsiaiškinti priežastis bei nustatyti asmenis, kaltus šio pažeidimo padarymu. Kai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai pagal savo kompetenciją negali imtis priemonių dėl aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimų, jie privalo apie tokius pažeidimus pranešti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms ar pareigūnams;

2) pranešti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms ar pareigūnams apie pastebėtus avarinius ir kitus aplinkos užteršimo, gyvūnų žuvimo, augalijos naikinimo bei ekologinių pokyčių atvejus ir dalyvauti organizuojant pasekmių likvidavimą;

3) išsiaiškinę aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, privalo nustatyta tvarka perduoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams arba įstatymų nustatyta tvarka kitiems pareigūnams ar institucijoms surašytus, pažeidimą fiksuojančius dokumentus, paimtus neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius ir dokumentinius įrodymus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų, taip pat kitų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių funkcijų atlikimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

50 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės

Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai turi teisę:

1) tikrinti fizinių ir juridinių asmenų bei pareigūnų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius;

2) aiškintis aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų asmenybes, pristatyti juos šiuo tikslu į policiją;

3) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, aktus, kitus pažeidimą fiksuojančius dokumentus ir dalyvauti nagrinėjant jų pagrindu iškeltas administracines bylas;

4) įstatymų nustatyta tvarka paimti iš aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjų neteisėtai įgytus gamtos išteklius, produkciją, pažeidimo padarymo įrankius, kitus daiktinius pažeidimo padarymo įrodymus, gauti paaiškinimus, dokumentų nuorašus;

5) kartu su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais patekti į ūkinių objektų teritorijas ir atlikti jų užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimams išaiškinti ar pasekmėms likviduoti.

Daugiau informacijos galima rasti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos kontrolės įstatyme.

Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020-12-14 įsakymu Nr. AD1-378 „Dėl ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių patvirtinimo“ 4 priede nurodytos ūkio subjekto teisės ir pareigos patikrinimo metu.

1. Ūkio subjektas turi šias pareigas patikrinimo metu:

1.1. pareiga bendradarbiauti:

1.1.1. įsileisti prisistačiusius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus į ūkinės veiklos vykdymo vietą ir sudaryti sąlygas jų darbui;

1.1.2. netrukdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams atlikti patikrinimo veiksmų, imti bandomųjų mėginių, fiksuoti patikrinimą garso, vaizdo fiksavimo ar kitomis priemonėmis;

1.1.3. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimu pateikti paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu;

1.2. pareiga teikti informaciją:

1.2.1. prasidėjus patikrinimui pateikti visus patikrinimui atlikti būtinus dokumentus arba jų kopijas bei kitą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų prašomą informaciją;

1.2.2. patikrinimo metu paaiškėjus, kad patikrinimui atlikti reikia ir kitų dokumentų ar (ir) informacijos, pateikti tokius dokumentus arba jų kopijas bei kitą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų prašomą informaciją;

1.2.3. teikti tik teisingą, išsamią ir neiškraipytą informaciją;

1.2.4. dokumentus teikti lietuvių arba kita kalba kartu su vertimu;

1.3. pareiga vykdyti teisėtus nurodymus:

1.3.1. teisės aktuose nustatytais atvejais sustabdyti vykdomą veiklą ar imtis kitų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nurodytų laikinųjų priemonių;

1.3.2. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nustatytais terminais pašalinti nustatytus veiklos trūkumus ar teisės aktų pažeidimus, įskaitant tuos, už kuriuos nebuvo skirta nuobauda.

2. Ūkio subjektas turi šias teises patikrinimo metu:

2.1. teisė į šią informaciją:

2.1.1. reikalauti, kad tikrintojas prisistatytų ūkio subjekto atstovui ir pateiktų savo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus;

2.1.2. kontrolę atliekančio subjekto interneto svetainėje rasti informaciją apie patvirtintus ūkio subjektų planinių patikrinimų sąrašus (planus) ir jų pakeitimus;

2.1.3. likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki planinio patikrinimo gauti raštišką arba elektroninį pranešimą, nurodantį: atliekamo patikrinimo pagrindą, terminą, tikslą ir preliminarų dokumentų, kuriuos reikės pateikti patikrinimo metu, sąrašą, nuorodą į institucijos interneto svetainę, kurioje yra skelbiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, tikrinamo ūkio subjekto teisių ir pareigų sąrašas ir ūkio subjektui taikoma administracinė atsakomybė už atsisakymą teikti informaciją ir (ar) netinkamą elgesį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno atžvilgiu;

2.1.4. reikalauti kontrolę atliekančio subjekto sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą ar jo kopijos;

2.1.5. kontrolę atliekančio subjekto interneto svetainėje rasti informaciją apie vykdomai ūkinei veiklai taikytinų teisės aktų sąrašą, kontrolę atliekančio subjekto patikrinimų atlikimo tvarką ir priimtų sprendimų apskundimo tvarką, apie konsultavimą, metodinės pagalbos teikimą bei parengtus kontrolinius klausimynus, naudojamus patikrinimų metu;

2.1.6. gauti konsultaciją ar metodinę pagalbą teisės aktų reikalavimų taikymo klausimais;

2.1.7. susipažinti su surašytu patikrinimo aktu;

2.2. teisė dalyvauti patikrinimo procese:

2.2.1. dalyvauti tikrinant faktines aplinkybes, išskyrus faktines aplinkybes, tikrinamas ne ūkio subjekto veiklos vietoje ar buveinėje, žodžiu arba raštu teikti savo nuomonę bei paaiškinimus;

2.2.2. turėti atstovą, atstovaujantį ūkio subjekto interesams;

2.2.3. patikrinimo metu kontrolę atliekančiam subjektui neteikti informacijos, jeigu prašomos formos dokumentų rengimas nenumatytas teisės aktuose ir tam reikėtų neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų; dokumentai ar jų kopijos pateikti kitam kontrolę atliekančiam subjektui ir nurodomas jų turėtojas;

2.3. teisė į sąžiningą priežiūrą:

2.3.1. į įstatymais pagrįstus ir objektyvius ūkinės veiklos patikrinimus, prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą;

2.3.2. apskųsti teismui ar aukštesnei pagal pavaldumą institucijai galimai ūkio subjekto teises ar teisėtus interesus pažeidžiančius kontrolę atliekančio subjekto veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus. Sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą apskundimas nesustabdo patikrinimo atlikimo;

2.3.3. susidūrus su korupcinio pobūdžio veiksmais ar elgesiu, kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Daugiau informacijos galima rasti Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklėse.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso straipsniai, numatantys administracinę atsakomybę už nepagrįstą atsisakymą teikti informaciją ir (ar) už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą:

239 straipsnis. Informacijos apie aplinkos būklę nuslėpimas, nepateikimas arba iškraipymas.

317 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas.

318 straipsnis. Nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymas.

426 straipsnis. Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos.

505 straipsnis. Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų sprendimų nevykdymas.

Daugiau informacijos galima rasti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys baudžiamąją atsakomybę už kyšio ėmimą ir (ar) kyšio davimą:

225 straipsnis. Kyšininkavimas

227 straipsnis. Papirkimas

Daugiau informacijos galima rasti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams už tarnybinius nusižengimus skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnyje nustatytos tarnybinės nuobaudos.

Daugiau informacijos galima rasti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.