Pareigūnų, neetatinių inspektorių, fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos
Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų, neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių ir kitų asmenų teisės ir pareigos nurodytos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme.
11 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų teisės ir pareigos
1. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai turi šias teises:
1) netrukdomai patekti į teritorijas ir jose esančius objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, imti ėminius Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atlikti kontrolinius pirkimus, tyrimus ir matavimus, fiksuoti patikrinimą garso ir (ar) vaizdo fiksavimo priemonėmis, neatlygintinai gauti cheminių medžiagų ir cheminių mišinių mėginius (ėminius) jų sudėčiai nustatyti ir savybėms ištirti ar bandymams atlikti. Į karines teritorijas turi teisę patekti patekimą į karines teritorijas reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Į tikrinamo fizinio asmens gyvenamosios paskirties patalpas, tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu, (toliau – gyvenamosios patalpos) be fizinio asmens sutikimo turi teisę patekti pateikę šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą;
2) neatlygintinai gauti iš asmenų informaciją ir (ar) duomenis, ir (ar) dokumentus, susijusius su galimais aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimais ir reikalingus aplinkos apsaugos valstybinei priežiūrai atlikti, keliui aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai užkirsti, pažeidimams išaiškinti ir pažeidėjams nustatyti, jiems teisinėn atsakomybėn patraukti, žalai aplinkai įvertinti, taip pat gauti informaciją apie ūkinės veiklos poveikį aplinkai, informaciją apie teisės aktais, reglamentuojančiais prievoles mokėti mokesčius už valstybinius gamtos ir angliavandenilių išteklius, už aplinkos teršimą, nustatytų prievolių vykdymą, atskaitymų nuo pajamų pagal Miškų įstatymą vykdymą; taip pat teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ir tarnybos paslaptis, komercines paslaptis, nustatyta tvarka gauti informaciją ir duomenis, kurie yra valstybės, tarnybos ar komercinė paslaptis, bet būtini cheminių medžiagų ir cheminių mišinių tvarkymo priežiūrai atlikti; aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatyta tvarka ne ilgiau kaip iki patikrinimo pabaigos paimti dokumentus ar patvirtintas jų kopijas (nuorašus) ir daiktus, reikalingus patikrinimui atlikti, jeigu šių dokumentų ar daiktų paėmimo nereglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas;
3) siekdami vykdyti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją, atskleisti ir ištirti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, be išankstinio įspėjimo atlikti teritorijų, išskyrus karines teritorijas, ir (ar) jose esančių objektų, statinių, įrenginių, patalpų, išskyrus gyvenamąsias patalpas, transporto priemonių, ir (ar) daiktų, gamtos išteklių, medžiagų, įrankių ir priemonių apžiūrą iš sausumos, vandens ir oro vaizdo stebėjimo ir (ar) fiksavimo priemonėmis aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka, laikydamiesi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų tvarkymą, įtvirtintų reikalavimų; atlikdami kontrolinius pirkimus atliekų tvarkymo srityje, naudoti atliekų buvimo vietos nustatymo įrangą, o gyvosios gamtos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo priežiūros srityje naudoti valstybinių gamtos išteklių buvimo vietos nustatymo įrangą;
4) tikrinti dokumentų, daiktų (gamtos išteklių, medžiagų, įrankių ir priemonių), vykdomos veiklos atitiktį aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams;
5) šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoti ir vykdyti reidus ir (ar) dalyvauti kitų institucijų organizuojamuose reiduose;
6) aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka stabdyti su Lietuvos valstybės vėliava ar užsienio valstybės vėliava Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje plaukiojančius laivus, atlikti juose aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą; šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti tyrimą dėl jūros aplinkos teršimo ar kitų aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, sulaikyti laivus, nukreipti juos į saugų uostą ar kitą saugią stovėjimo nekeliant pavojaus jūros aplinkai vietą; atlikti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atviroje jūroje su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose. Šio punkto ir šio įstatymo IV skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos netaikomos karo laivams, pagalbiniams karo laivyno laivams arba kitiems valstybei nuosavybės teise priklausantiems ar jos eksploatuojamiems ir tuo metu tik nekomercine valstybės veikla užsiimantiems laivams;
7) kad būtų išaiškinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė, ar užkirstas kelias jiems, taip pat žalos aplinkai grėsmei, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka apžiūrėti transporto priemones, atlikti transporto priemonių į aplinką išmetamų teršalų kontrolę;
8) šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių fizinės, psichinės prievartos, šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių naudojimą, nustatyta tvarka naudoti fizinę, psichinę prievartą, šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones;
9) vairuodami specialiąsias transporto priemones, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nustatyta tvarka naudoti mėlynos ir raudonos arba tik mėlynos spalvos švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka stabdyti transporto priemones;
10) pasitelkti ekspertus ir (ar) specialistus, turinčius reikiamą įrangą, dalyvauti atliekant patikrinimą ir (ar) vertinti patikrinimo duomenis, ir (ar) imti ėminius, ir (ar) atlikti tyrimus ir matavimus, kai reikia specialiųjų žinių ir (ar) įrangos;
11) įtardami, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra blaivus ir (ar) neapsvaigęs;
12) šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka atlikti į aplinką patenkančių teršalų ir jų paveiktos aplinkos užterštumo matavimus;
13) naudotis kitomis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, numatytomis teisėmis.
2. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai turi šias pareigas:
1) gavę pranešimą ir (ar) informacijos apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, jeigu pagal kompetenciją patys to padaryti negali, – informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Priimant sprendimą dėl reagavimo ar nereagavimo į pranešimus ar gautą informaciją apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, įvertinamas informacijos pagrįstumas, patikimumas, galimo pažeidimo keliama grėsmė saugomai vertybei (reikšmingumas), aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos išteklių naudojimo efektyvumas ir pagrįstumas. Sprendimų dėl reagavimo į pranešimus ir (ar) informaciją apie galimus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus priėmimo tvarką nustato aplinkos ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas;
2) nustatę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuriuo aplinkai padaryta žala, ir įvertinę šią žalą, išskyrus atvejus, kai padarytas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, dėl kurio turi būti taikomas aplinkos pirminės būklės atkūrimas, privalo aplinkos ministro nustatyta tvarka pasiūlyti pažeidėjui atlyginti žalą aplinkai ir kitus nuostolius. Jeigu pažeidėjas per aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno nurodytą terminą savanoriškai neatlygina žalos aplinkai ir kitų nuostolių, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija privalo pateikti ieškinį teismui dėl žalos aplinkai ir kitų nuostolių atlyginimo;
3) Administracinių nusižengimų kodekse ir Aplinkos apsaugos įstatyme nustatyta tvarka vykdyti administracinių nusižengimų teiseną ir bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teiseną;
4) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka duoti privalomuosius nurodymus asmenims;
5) kilus įtarimų dėl medžioklėje dalyvaujančio medžiotojo neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai šis medžiotojas nesutinka dėl to tikrintis, ar užfiksavus, kad medžioklėje dalyvaujantis medžiotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, neleisti šiam medžiotojui dalyvauti medžioklėje;
6) gavę iš Vyriausybės paskirtos kompetentingos institucijos, atsakingos už Bendrijoje ir ne Bendrijoje esančių organizacijų registravimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 ir kitų pagal šį reglamentą kompetentingai institucijai nustatytų funkcijų atlikimą, ir (ar) Vyriausybės paskirtos kompetentingos institucijos, atsakingos už Reglamente (EB) Nr. 66/2010 numatytų užduočių vykdymą, informaciją, kad neteisėtai ir nesilaikant nustatytų reikalavimų naudojami Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos logotipas ir (ar) Europos Sąjungos ekologinis ženklas, vykdyti administracinių nusižengimų teiseną Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, inicijuoti bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimą Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka;
7) šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių saugojimą ir nešiojimą, nustatyta tvarka saugoti ir nešioti šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones;
8) vykdyti kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, numatytas pareigas.
<...>
4. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, neatsižvelgiant į jų tarnybos vietą, turi teisę atlikti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje plaukiojančiuose laivuose ir atviroje jūroje su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose.
<...>
16 straipsnis. Asmenų veiklos patikrinimas
<...>
3. Tikrindamas veiklą, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas privalo:
1) prisistatyti nurodydamas vardą, pavardę ir pareigas, nurodyti tikrinimo priežastį ir, kai neturi aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno tarnybinio ženklo ar nedėvi tarnybinės uniformos su aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų skiriamaisiais ženklais arba kai asmuo reikalauja, parodyti tarnybinį pažymėjimą;
2) paaiškinti asmens teisę dalyvauti atliekant patikrinimą, atlikdamas neplaninį patikrinimą, įteikti sprendimo atlikti patikrinimą kopiją (nuorašą), asmens prašymu pateikti papildomą informaciją apie patikrinimą;
3) nustatęs pažeidimą, nurodyti šio pažeidimo esmę ir pareigą jį nutraukti;
4) atlikęs ūkio subjekto patikrinimą, surašyti šio patikrinimo įforminimo dokumentą ir jo kopiją (nuorašą) įteikti ūkio subjektui. Jeigu ūkio subjekto atstovas atliekant patikrinimą nedalyvauja, apie tai įrašoma patikrinimo įforminimo dokumente; atlikus fizinio asmens, kuris nevykdo ūkinės veiklos, patikrinimą ir nustačius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, surašomi Administracinių nusižengimų kodekse numatyti dokumentai;
5) asmens, kurio veikla tikrinama, ar jo atstovo prašymu išklausyti paaiškinimus arba, jeigu jie pateikiami raštu, priimti tikrinamo asmens ar jo atstovo raštu pateiktus paaiškinimus ir juos pridėti prie patikrinimo medžiagos.
4. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, prieš patekdami į fizinio asmens gyvenamąsias patalpas, informuoja fizinį asmenį, kad jis turi teisę aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų neįleisti į gyvenamąsias patalpas, arba pateikia šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka gautą teismo leidimą.
<...>
17 straipsnis. Kontrolinių pirkimų atlikimas
<...>
2. Kontroliniai pirkimai gali būti atliekami pasitelkiant neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, kitus liudininkus, šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus atliekant po kontrolinio pirkimo, taip pat neatliekant kitų veiksmų, kurie trukdytų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnui atlikti kontrolinį pirkimą.
3. Atlikęs kontrolinį pirkimą, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi prisistatyti asmeniui, nurodydamas vardą, pavardę ir pareigas, parodyti savo tarnybinį pažymėjimą ir pateikti sprendimo atlikti neplaninį patikrinimą kopiją (nuorašą).
19 straipsnis. Patekimas į teritorijas ir jose esančius objektus
1. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai turi teisę patekti į aptvertas teritorijas ir jose esančius objektus su teritorijos ir (ar) objektų valdytoju ar jo įgaliotu atstovu.
2. Teritorijos ir (ar) objektų valdytojas privalo bet kuriuo metu leisti ir sudaryti sąlygas aplinkos apsaugos priežiūros pareigūnams patekti į tikrinamą teritoriją ir (ar) objektus. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, siekdami užkirsti kelią aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams ir (ar) atskleisti ir ištirti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, ir (ar) paimti pažeidimo padarymo įrankius ir priemones, kai teritorijos ir (ar) objektų valdytojas atsisako dalyvauti atliekant patikrinimą arba Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.137 ir (ar) 2.140 straipsniuose nustatyta tvarka iki patikrinimo atlikimo dienos neskiria įgalioto atstovo, arba atsisako įleisti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnus į teritoriją ir (ar) jose esančius objektus, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, bet kuriuo metu turi teisę patekti į teritoriją, atidaryti joje esančius užrakintus objektus, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, ir (ar) pašalinti patekti į teritoriją, objektus, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, trukdančias fizines kliūtis ir atlikti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą teritorijos valdytojui nedalyvaujant aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka.
3. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, prireikus nedelsiant patekti į teritoriją ir (ar) joje esančius objektus, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, turi teisę bet kuriuo metu patekti į teritoriją, atidaryti joje esančius užrakintus objektus, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, ir (ar) pašalinti patekti į teritoriją, objektus, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, trukdančias fizines kliūtis ir atlikti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą teritorijos valdytojui nedalyvaujant aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatyta tvarka.
4. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, patekę į teritoriją ir joje esančius objektus, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, be valdytojo sutikimo ar žinios, ne vėliau kaip kitą dieną po patekimo į teritoriją ir joje esančius objektus, išskyrus fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas, apie tai informuoja teritorijos ir joje esančių objektų valdytoją.
29 straipsnis. Laivų stabdymas ir tikrinimas
1. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai, siekdami ištirti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus pažeidimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka stabdyti ir tikrinti laivą.
<...>
30 straipsnis. Laivo sulaikymas
1. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad laivas įvykdė šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytus pažeidimus, turi teisę priimti sprendimą sulaikyti laivą, kad galėtų išsamiai ir objektyviai šiuos pažeidimus ištirti.
<...>
3. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno sprendimu sulaikytas laivas privalo plaukti į sprendime nurodytą saugų uostą, laivo stovėjimo vietą suderinus su uosto kapitonu, ar saugią stovėjimo vietą. Sprendimas nukreipti sulaikytą laivą į uostą derinamas su Saugios laivybos įstatymo 4 straipsnyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija, taip pat sprendime turi būti nurodytas laivo agentas, atstovaujantis laivo savininkui ar valdytojui. Jei laivo kapitonas atsisako vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno sprendimą, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas prievarta atplukdyti laivus į uostą, ir prašo imtis veiksmų, kad nepaklusęs aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno reikalavimui laivas būtų sulaikytas. Apie sulaikyto laivo vykimą ar priverstinį laivo plukdymą į uostą ar saugią stovėjimo vietą aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas nedelsdamas informuoja valstybės sienos apsaugą ir jos kirtimo kontrolę įgyvendinančią instituciją.
4. Jeigu sulaikytas laivas įplaukia į uostą, uosto kapitonas neleidžia šiam laivui išplaukti iš uosto, kai priimtas aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno sprendimas sulaikyti laivą.
5. Asmuo, nesutikdamas su sprendimu sulaikyti laivą, turi teisę teikti skundą pirmosios instancijos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Teismas skundą dėl sprendimo sulaikyti laivą išnagrinėja per 5 dienas nuo skundo priėmimo dienos.
<...>
7. Jeigu buvo sukelta didelė žala aplinkai ar didelės žalos aplinkai grėsmė, uosto kapitonas neleidžia sulaikytam laivui išplaukti iš uosto, kol sulaikyto laivo kapitonas ar savininkas ar valdytojas pateikia prievolių įvykdymo užtikrinimo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais sprendimą sulaikyti laivą priėmusiam aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnui arba administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui, ikiteisminį tyrimą atliekančiam prokurorui ar baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui, kuriems perduota bylos medžiaga, kad bus atlygintos žalos aplinkai ir (ar) žalos aplinkai grėsmės suvaldymo išlaidos, ir (ar) aplinkos būklės atkūrimo išlaidos laivui išplaukus.
<...>
9. Jeigu laivas sulaikomas nepagrįstai, laivo savininko ar valdytojo patirti nuostoliai dėl laivo sulaikymo atlyginami Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuostolių atlyginimą, nustatyta tvarka.
34 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos
1. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių psichinės ir (ar) fizinės prievartos naudojimą, nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ir (ar) fizinę prievartą.
2. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi teisę naudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms vykdyti. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą, individualias pažeidėjo savybes ir (ar) pavojų keliančio objekto savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta yra neveiksminga arba neįmanoma arba kai bet koks delsimas kelia pavojų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno ar kito asmens gyvybei, sveikatai ar turtui arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno saugomiems objektams.
3. Psichinę prievartą aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi teisę naudoti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse arba šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais.
4. Fizinę prievartą aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi teisę naudoti:
1) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei arba sveikatai ar turtui;
2) kai asmuo vengia vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų reido ar atliekant asmens veiklos patikrinimą duodamus teisėtus ir pagrįstus reikalavimus ar nurodymus, siekdamas asmenį priversti paklusti, taip pat sulaikydamas asmenį, jeigu jis priešinasi;
3) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir mėgindamas šias priemones susigrąžinti;
4) patekdamas į teritorijas ir jose esančius objektus, apžiūrėdamas transporto priemones esant šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje išvardytoms sąlygoms;
5) tarnybinio būtinumo atvejais stabdydamas transporto priemonę, laivą, orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu;
6) kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.
5. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:
1) agresyviems ar linkusiems žalotis asmenims;
2) pristatydamas į policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, atlikdamas šių asmenų apžiūrą.
6. Draudžiama naudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones, išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius:
1) asmenims, jeigu akivaizdu arba aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas žino, kad jie yra asmenys su negalia;
2) asmenims, jeigu aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams žinoma, kad šie asmenys turi neliečiamybės teisę;
3) moterims, jeigu akivaizdu arba aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas žino, kad jos yra nėščios;
4) nepilnamečiams asmenims, jeigu jų išvaizda atitinka amžių.
7. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, jei jis su savimi neturi specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo, gali panaudoti bet kokias pagalbines priemones, būtinas kėsinimuisi į jo ar kito asmens gyvybę arba sveikatą atremti, pavojaus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno ar kito asmens gyvybei arba sveikatai šaltiniui likviduoti.
8. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei arba sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą, pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, imtis kitų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno panaudotą fizinę ar psichinę prievartą nedelsiant pranešama tiesioginiam vadovui.
<...>
35 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas
1. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, vykdydamas aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą gyvosios gamtos apsaugos ir naudojimo srityje, gali naudoti šaunamąjį ginklą šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Šaunamasis ginklas gali būti naudojamas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta yra neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei arba sveikatai, arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui, kitiems aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno saugomiems objektams, arba nusikalstamoms veikoms užkardyti.
2. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis:
1) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei arba sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
2) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno ar kito asmens gyvybei arba sveikatai;
3) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno ar kito asmens gyvybei arba sveikatai.
3. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jeigu kyla neišvengiamas pavojus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno arba kitų asmenų gyvybei arba sveikatai. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, šiais atvejais:
1) kai kyla neišvengiamas pavojus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno arba kitų asmenų gyvybei arba sveikatai;
2) užkirsdamas kelią nusikalstamoms veikoms, taip pat kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.
4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno arba kito asmens gyvybei arba sveikatai arba kai įspėti neįmanoma.
5. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, nekeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba išsikviesti pagalbą.
6. Kai nėra neišvengiamo pavojaus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno arba kitų asmenų gyvybei arba sveikatai, naudoti šaunamąjį ginklą draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų ir (ar) lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai arba visuomenės saugumui.
7. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei arba sveikatai, turi suteikti tam asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą, pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112, imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą nedelsiant pranešama tiesioginiam vadovui.
8. Šio straipsnio 1, 2, 3 dalių ir 6 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos, kai šaunamasis ginklas naudojamas kaip specialioji priemonė.
<...>
40 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigos
1. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, tikrindami, ar asmenys laikosi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, privalo:
1) pastebėję daromą aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nedelsdami apie tai pranešti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai, pagal šiame įstatyme neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams nustatytas teises imtis priemonių, kad užkirstų pažeidimui kelią, nustatyti aplinkybes, liudytojus ar suteikti kitokią pagalbą pažeidimą tiriantiems aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams;
2) pranešti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai apie pastebėtus aplinkos užteršimo, gyvūnų žuvimo, augalijos naikinimo, ekologinių pokyčių atvejus ir dalyvauti likviduojant padarinius;
3) užfiksavę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka perduoti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams šio pažeidimo įrodymus.
2. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, atlikdami pareigas, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų, visuotinai priimtinų elgesio ir etikos normų, gerbti ir užtikrinti žmogaus teises ir laisves, laiku ir tiksliai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų pavestas užduotis, vykdyti teisėtus aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų nurodymus, laikytis aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatytų neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių pareigų atlikimo ir elgesio taisyklių.
<...>
41 straipsnis. Neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių teisės
1. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai savarankiškai, nedalyvaujant aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnui, turi teisę:
1) reikalauti, kad asmenys laikytųsi aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nutrauktų daromus šių reikalavimų pažeidimus;
2) fiksuoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, vaizdo fiksavimo priemonėmis fiksuoti asmenis, įtariamus darant ar darančius aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, šių asmenų veiksmus ir jų transporto priemones;
3) aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų prevencijai užtikrinti aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka ne mažiau kaip po 2 neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius patruliuoti, tai yra vykdyti neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui pavestas užduotis užtikrinant aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų prevenciją aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno nustatytoje teritorijoje ir (ar) maršrutuose.
2. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai kartu su aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnais turi teisę:
1) patekti į teritorijas ir jose esančius objektus atlikdami aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų pavestas užduotis aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams išaiškinti ar jų padariniams likviduoti. Į karines teritorijas turi teisę patekti patekimą į karines teritorijas reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas be šio fizinio asmens sutikimo turi teisę patekti, kai šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka gautas teismo leidimas;
2) tikrinti asmenų dokumentus, suteikiančius teisę naudoti gamtos išteklius;
3) padėti aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams atlikti kontrolinius pirkimus;
4) reikalauti asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų pažeidėjo asmens tapatybei nustatyti.
3. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai, kurie yra žvejybos ar medžioklės plotų naudotojai ar juridinių asmenų, kurie yra žvejybos ar medžioklės plotų naudotojai, nariai, dalyviai ar darbuotojai, vadovaudamiesi šio įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, turi teisę naudojamuose žvejybos ar medžioklės plotuose, vykdant medžioklės ar žvejybos ploto naudotojui įstatymuose nustatytas pareigas, savarankiškai, dalyvaujant ne mažiau kaip 2 neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, tikrinti asmenų dokumentus, kuriais suteikiama teisė naudoti gamtos išteklius.
4. Neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai pareigas atlieka aplinkos apsaugos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos vadovo nustatyta tvarka koordinuojami aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno.
Daugiau informacijos galima rasti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros įstatyme
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso straipsniai, numatantys administracinę atsakomybę už nepagrįstą atsisakymą teikti informaciją ir (ar) už aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą:
239 straipsnis. Informacijos apie aplinkos būklę nuslėpimas, nepateikimas arba iškraipymas.
317 straipsnis. Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas.
318 straipsnis. Privalomojo nurodymo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymas.
426 straipsnis. Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos.
505 straipsnis. Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas.
Daugiau informacijos galima rasti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys baudžiamąją atsakomybę už kyšio ėmimą ir (ar) kyšio davimą:
225 straipsnis. Kyšininkavimas
227 straipsnis. Papirkimas
Daugiau informacijos galima rasti Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse
Aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnams už tarnybinius nusižengimus skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnyje nustatytos tarnybinės nuobaudos.
Daugiau informacijos galima rasti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme
Atnaujinimo data: 2026-04-17