2021-09-16

Teismas: Aplinkos apsaugos departamentas įmonei didesnį mokestį už nedeklaruotą gėlo požeminio vandens kiekį pritaikė pagrįstai

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija praėjusią savaitę konstatavo, kad Aplinkos apsaugos departamento sprendimas įmonei taikyti didesnį mokestį už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį pagrįstas ir teisėtas.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), 2019 m. atlikęs patikrinimą, nustatė, kad įmonė, savo veikloje naudojanti požeminį vandenį, nepagrįstai skaičiavo mokestį už vandenį taikydama 0,03 Eur/m3, o ne 0,10 Eur/m3, kaip nurodo Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas.

Taip pat AAD nustatė, kad bendrovė per 2016–2018 m. mokestinius laikotarpius išgauto požeminio vandens kiekio nedeklaravo, todėl jai buvo priskaičiuotas mokestis didesniu tarifu, t. y. taikant koeficientą 10.

AAD sprendimą sumokėti 23 856 eurus įmonė 2020 m. užginčijo Vilniaus apygardos administracinio teisme. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, 2020 m. rugsėjį patvirtino AAD sprendimo teisėtumą.  

Praėjusią savaitę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs teismui pateiktą įmonės apeliacinį skundą, galutinai patvirtino, kad AAD sprendimas buvo pagrįstas ir teisėtas, bendrovės skundą atmetė, nurodydamas, kad AAD apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu paliekamas nepakeistas, o nutartis neskundžiama.

Kaip teigia Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja Kristina Malaiškaitė, šioje byloje pasiektas labai svarbus LVAT sprendimas, aktualus tiek žemesnės instancijos teismams, tiek kontroliuojančioms institucijoms, tiek įmonėms, nes įmonės dažnai mėgindavo remtis ir žemesnės instancijos teismų sprendimais, ir kai kuriais LVAT sprendimais mokestinėse bylose, kuriose nagrinėtos aplinkybės nebuvo tapačios.

„Šiuos sprendimus įmonės mėgindavo pritaikyti savo naudai. Vis dėlto LVAT praėjusią savaitę pabrėžė, kad remtis bet kokiu palankesniu ankstesniu teismo sprendimu panašiose bylose, kaip automatiškai taikomu palankiu precedentu, leidžiančiu išvengti sankcijų, negalima. LVAT pabrėžė, kad teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (nepatikrinęs faktų iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma“, – atkreipia dėmesį Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėja Kristina Malaiškaitė.

Taip pat AAD teisininkė akcentuoja ir dar vieną reikšmingą faktą – šioje konkrečioje byloje LVAT paliko AAD  sprendimą taikyti įmonei mokestį už visą trejų metų (2016–2018) laikotarpį didesniu (x10) tarifu.

„Taigi įmonės privalo atsiminti, kad mokesčiai didesniu tarifu pagal įstatymą gali būti apskaičiuojami už kelerius metus, o juridiniai asmenys, vykdantys ilgametę veiklą, kuriai reikalingi gamtos ištekliai, turi pareigą domėtis teisės aktų reikalavimais ir išmanyti ir vykdyti joms privalomus Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, taip pat ir apie išgaunamus gamtos išteklius, laiku bei teisingai teikiamas deklaracijas valstybei, laiku mokėti mokesčius ir numatyti ir prisiimti rizikas, kylančias nesilaikant įstatymų“, – sako K. Malaiškaitė.

LVAT nutartį galima rasti LITEKO teismų informacinėje sistemoje Viešoje sprendimų paieškoje

http://liteko.teismai.lt/ viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=c6dabc9b-8f03-44da-8f71-89234a5fd18b