BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


KLAUSIMAS

Prašom paaiškinti, kaip pateikti ataskaitą ir atlikti medžiojamų gyvūnų pagal pėdsakus apskaitą, jei nebuvo tinkamos sniego dangos?

ATSAKYMAS (2020-02-14)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad Departamentas neįgaliotas oficialiai aiškinti įstatymų ar kitų teisės aktų ir jų taikymo, todėl teikiame Departamento specialistų nuomonę paklausime keliamu klausimu. Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Departamento konsultacijos turinys.

Informuojame, kad pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 421 p. medžioklės plotų naudotojai privalo vieną kartą per medžioklės sezoną atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege, vadovaudamiesi Taisyklių 5 priede nurodyta metodika, ir ištisus metus rinkti ir teikti informaciją apie didžiųjų plėšrūnų (vilkų, lūšių ir rudųjų lokių) buvimą pagal Taisyklių 10 priede nurodytą pranešimų apie didžiųjų plėšrūnų (vilkų, lūšių ir rudųjų lokių) buvimą registravimo visus metus instrukciją.

Taisyklių 5 priedo 8 p. nurodyta, kad apskaitą maršrutuose būtina atlikti vieną kartą per medžioklės sezoną sausio–kovo mėnesiais. Konkretų laiką pasirenka apskaitos vykdytojas, kai yra ištisinė sniego danga, atsižvelgdamas į šioje metodikoje nustatytus reikalavimus sniego dangai.

Pažymime, kad nesant palankioms meteorologinės sąlygoms atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege, minėta apskaita gali būti neatliekama ir anketa neteikiama.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojančius teisės aktus ir negali būti laikoma Departamento sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Ar galima medžiotojui, per medžioklę esančiam varovu ir varančiam su šunimi, šaudyti į šuns prilaikomą žvėrį (šerną)? Jei neklystu, varovui draudžiama šaudyti ir neštis užtaisytus ginklus.

ATSAKYMAS (2020-02-12)

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, kad Departamentas neįgaliotas oficialiai aiškinti įstatymų ar kitų teisės aktų ir jų taikymo, todėl teikiame Departamento specialistų nuomonę paklausime keliamu klausimu. Paklausime pateikti duomenys netikrinami, atsakymas rengiamas pagal pateiktus duomenis. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Departamento konsultacijos turinys.

Informuojame, kad pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ 71.9 p. draudžiama varantiems medžiojamuosius gyvūnus medžiotojams neštis užtaisytus ginklus ir šaudyti į žvėris ir paukščius.

Ši konsultacija pateikiama pagal jos pasirašymo dieną galiojančius teisės aktus ir negali būti laikoma Departamento sprendimu konkrečioje situacijoje.

KLAUSIMAS

Kokie reikalavimai medžioklei tamsiuoju paros metu ir kokie ribojimai taikomi atstumui nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų?

 

ATSAKYMAS (2020-12-21)

 

Medžioklę Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) ir kiti teisės aktai.

Taisyklių 58.29 papunktyje nustatyta, kad draudžiama tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo) medžioti sėlinant, grandine, katilu, varant ir su šunimis, išskyrus atvejus, kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno arba su šunimi medžiojami invaziniai žvėrys (mangutai, paprastieji meškėnai, kanadinės audinės, nutrijos ir ondatros). Tokiu medžioklės būdu, kaip tykojant (nebūtinai medžioklės bokštelyje), medžioti tamsiuoju paros metu Taisyklės nedraudžia.

Taip pat Taisyklių 72.11 papunktyje nustatyta, kad draudžiama šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja. Be to, Taisyklės nurodo, kad šaudamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims, naminiams gyvuliams, nemedžiojamiems laukiniams gyvūnams, nepadarys žalos pastatams ar kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams (Taisyklių 65 punktas).

ATSAKYMAS  (2022-06-21)

Teikiame nuomonę, kuri yra bendro pobūdžio ir nėra oficialus teisės aktų aiškinimas ar konkrečios situacijos vertinimas. Konsultacija nėra oficialus norminis teisės akto aiškinimas ir neturi teisės akto galios.

Vadovaujantis Medžioklės tvarkos egzamino aprašo 2 punktu ,,Asmuo, norintis įgyti teisę medžioti, pateikęs dokumentus, nurodytus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 6 punkte, ir sumokėjęs nustatyto dydžio valstybės rinkliavą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijos (toliau – Komisija) paskelbtu laiku turi teisę laikyti Medžioklės egzaminą.“

Vadovaujantis Taisyklių 6 punktu ,,Asmuo, pageidaujantis įgyti teisę medžioti ir kuriam pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus tokia teisė gali būti suteikta, privalo Komisijai iki nustatyto termino pateikti šiuos dokumentus ir jų kopijas (dokumentų originalai, įsitikinus kopijų tikrumu, grąžinami juos pateikusiam asmeniui):

6.1. asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas;

6.2. pažymėjimus apie baigtus medžiotojų mokymo kursus ir atliktą stažuotę pagal Medžiotojų mokymo kursų ir stažuotės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 510, arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, ir šio diplomo priedą apie studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą ir išlaikytą atitinkamą egzaminą;

6.3. prašymą Komisijai leisti laikyti medžioklės egzaminą;

6.4. pažymas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1–5 punktų reikalavimus;

6.5. dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas dokumentams įforminti.“

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė medžioti suteikiama ir medžiotojo bilietas išduodamas Lietuvos Respublikos piliečiams, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantiems užsieniečiams ir asmenims be pilietybės, atitinkantiems šiuos reikalavimus:

1) sulaukusiems 18 metų;

2) baigusiems medžiotojų mokymo kursus ir atlikusiems 1 metų stažuotę pagal Aplinkos ministerijos nustatytą programą, išskyrus aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentus, kuriems pagal jų mokymo programas buvo dėstomi medžioklės pagrindų kursai;

3) išlaikiusiems medžioklės egzaminą pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką ir programą.

Teisė medžioti nesuteikiama ir medžiotojo bilietas neišduodamas asmenims, kurie:

1) serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turi šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu;

2) teisti už tyčinius nusikaltimus, jei dar neišnykęs ar nepanaikintas teistumas;

3) atlieka bausmę už nusikalstamas veikas;

4) padarė administracinį nusižengimą, susijusį su medžioklę ar žvejybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, neteisėtu ginklo panaudojimu, jeigu nuo administracinės nuobaudos ar (ir) administracinio poveikio priemonės įvykdymo pabaigos praėjo mažiau kaip 1 metai;

5) neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje;

6) kitais teisės aktuose numatytais atvejais.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsniu turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi teisė medžioti nesuteikiama ir medžiotojo bilietas neišduodamas asmenims, kurie:

1) serga sveikatos apsaugos ministro tvirtinamame sąraše nurodytomis ligomis ar turi šiame sąraše nurodytų fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu;

2) teisti už tyčinius nusikaltimus, jei dar neišnykęs ar nepanaikintas teistumas;

3) atlieka bausmę už nusikalstamas veikas

4) padarė administracinį nusižengimą, susijusį su medžioklę ar žvejybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, neteisėtu ginklo panaudojimu, jeigu nuo administracinės nuobaudos ar (ir) administracinio poveikio priemonės įvykdymo pabaigos praėjo mažiau kaip 1 metai;

5) neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

Teisės aktai nenumato draudimo laikyti medžioklės egzaminą, kai yra neišnykęs teistumas, tačiau teisė medžioti nesuteikiama ir medžiotojo bilietas neišduodamas, kol nesueis (neišnyks) teistumas.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-09-16