BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Kokie aplinkosauginiai reikalavimai nuotekų valymo įrenginiams ?

ATSAKYMAS (2021-12-08)

Reikalavimus dėl nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių, tokių kaip nuotekų kaupimo rezervuarų, septikų, biologinio nuotekų valymo įrenginių įrengimo, eksploatavimo, kontrolės ir informacijos teikimo nustato Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-18 „Dėl Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprašu privalo vadovautis asmenys, išduodantys statybą leidžiančius dokumentus, vykdantys valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, ir nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginius įrengiantys ir (arba) prižiūrintys, eksploatuojantys asmenys. Pagal aprašo 4 punktą nuotekų kaupimo rezervuarai, septikai, biologinio nuotekų valymo įrenginiai, kaip atskirosios ar grupinės nuotekų tvarkymo sistemos, turi būti planuojami ir įrengiami vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytais principais ir atsižvelgiant į savivaldybių tarybų patvirtintuose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose nustatytus sprendinius, aglomeracijų ribas.

Atkreipiame dėmesį į Aprašo 6 punktą, kuriame nurodyta, kad turi būti įrengiami tik sandarūs, uždari gamykliniai nuotėkų kaupimo rezervuarai ir tik tais atvejais, kai nėra galimybės įrengti biologinio nuotėkų valymo įrenginio ir kai yra galimybės šiuos rezervuarus tinkamai eksploatuoti, užtikrinti sukauptų nuotėkų transportavimą ir sutvarkymą. Naujai įrengiamų nuotekų kaupimo rezervuarų minimalus tūris turi būti toks, kad sutalpintų per 7 kalendorines dienas objekte susidarančias nuotekas. Aprašo 16 punktas nurodo, kad nuotekos iš nuotekų kaupimo rezervuarų negali patekti į gamtinę aplinką.

Papildomai pažymime, kad pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos nustato Nuotekų tvarkymo reglamentas (toliau – Reglamentas), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“. Reglamento nuostatos taikomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, planuojantiems išleisti arba išleidžiantiems nuotekas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas. Vadovaujantis Reglamento 6 p., prieš išleidžiant į gamtinę aplinką, nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. Reglamento 10 punkte nustatyta, kad nuotekų išleidimo į aplinką vietos turi būti parenkamos taip, kad jų neigiamas poveikis aplinkai būtų kiek įmanoma mažesnis (pvz., užtikrinant mažiausią geriamojo vandens šaltinių teršimo pavojų, pasirenkant mažiausiai jautrų poveikiui nuotekų priimtuvą (prioriteto tvarka: upės, kanalai, infiltracija į gruntą, tvenkiniai, dirbtiniai nepratekami vandens telkiniai), nuotekų išleidimą numatant kiek įmanoma toliau nuo kitų vandens išteklių naudotojų, rekreacijai skirtų bei kitų žmonių buvimo vietų).

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Reglamento 29 punkto reikalavimus, į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumas negali viršyti Reglamento 2 lentelėje nurodytų didžiausių leistinų koncentracijų. Taip pat išleidžiamos komunalinės ir buitinės nuotekos turi atitikti kitus Reglamento III skyriuje nurodytus bendruosius reikalavimus.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-12-08