BDAR
gdpr

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Lakiųjų organinių junginių turinčių produktų naudojimo ribojimai

KLAUSIMAS

Kas yra lakūs organiniai junginiai (2021-01-04)?

ATSAKYMAS (2021-01-04)

Lakusis organinis junginys yra bet kuris organinis junginys, kurio pradinė virimo temperatūra, išmatuota esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui, yra mažesnė ar lygi 250 ºC (direktyva 2004/42/EB).

KLAUSIMAS

Kodėl lakiųjų organinių junginių naudojimas yra ribojamas (2021-01-04)?

 

ATSAKYMAS (2021-01-04)

  • Tai Bendrijos integruotosios kovos su rūgštėjimu ir ozonu atmosferos pažemio sluoksnyje strategijos dalis. 
  • Lakūs organiniai junginiai skatina fotocheminių oksidantų formavimąsi troposferinio paribio sluoksnyje, dėl to padidėja kvėpavimo takų susirgimų, gerklės ir akių dirginimo rizika. Fotocheminių oksidantų poveikis gyvūnams pasireiškia bakterinėmis plaučių infekcijomis, gali sukelti kvėpavimo takų uždegimus ir plaučių pakitimus.
  • Lakiųjų organinių junginių veikiamas troposferinis ozonas yra vienas iš „šiltnamio efektą“ sukeliančių faktorių.
  • Išsiskyrus lakiems organiniams junginiams, esantiems tam tikruose dažuose, lakuose ar kituose produktuose, dėl reakcijos su troposferiniu deguonimi gali susidaryti žmonių sveikatai ir aplinkai kenksmingi junginiai.

KLAUSIMAS

Kokie Europos Sąjungos teisės aktai reglamentuoja lakiuosius organinius junginius (2021-01-04)?

 

ATSAKYMAS (2021-01-04)

• 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/13/EB;

• 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės).

KLAUSIMAS

Kokie nacionaliniai teisės aktai reglamentuoja lakiuosius organinius junginius (2021-01-04)?

 

ATSAKYMAS (2021-01-04)

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 620 „Dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo  taisyklių patvirtinimo“;

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. D1-379/4-273 „Dėl lakiųjų organinių junginių kiekių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų dažų, lakų ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų sudėtyje, ribojimo taisyklių patvirtinimo“.

KLAUSIMAS

Kokios veiklos patenka į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 620 taikymo sritį (2021-01-04)?

 

ATSAKYMAS (2021-01-04)

 

Veiklos rūšys, kurias vykdant organinio tirpiklio suvartojamas kiekis atitinka minėto įsakymo Taisyklių 2 priede nurodytus kiekius, patenka į įsakymo taikymo sritį. 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. 620 nurodytos veiklos rūšys:

1. Lipniosios dangos – bet kuri veikla, kurios metu bet kokie klijai dedami ant paviršiaus, išskyrus lipniąsias dangas ir laminavimą, susijusį su spausdinimo procesu.

2. Dengimas – bet kuri veikla, kurios metu ištisine danga vieną arba daug kartų dengiami:

2.1. žemiau išvardytos transporto priemonės, apibrėžtos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir jų klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“, (toliau – Motorinių transporto priemonių reikalavimai):

2.1.1. nauji automobiliai, kurie apibrėžti kaip M1 klasės transporto priemonės, ir N1 klasės transporto priemonės, kai jos dengiamos tokiame pat įrenginyje kaip M1 transporto priemonės;

2.1.2. sunkvežimių kabinos, apibrėžtos kaip vairuotojo buvimo vieta, ir visi N2 ir N3 klasių transporto priemonių integruoti korpusai techninei įrangai sudėti;

2.1.3. furgonai ir sunkvežimiai, kurie apibrėžti kaip N1, N2 ir N3 klasių transporto priemonės, išskyrus sunkvežimių kabinas;

2.1.4. autobusai, kurie apibrėžti kaip M2 ir M3 klasių transporto priemonės;

2.1.5. priekabos (įskaitant puspriekabes), kurios apibrėžtos kaip O1, O2, O3 ir O4 klasių  transporto priemonės;

2.2. metalo ir plastmasės paviršiai, taip pat lėktuvų, laivų, traukinių ir pan. paviršiai;

2.3. medienos paviršiai;

2.4. tekstilės gaminių, audinių, plėvelių ir popieriniai paviršiai;

2.5. oda.

3. Į dengimo veiklą neįeina pagrindo dengimas metalais taikant elektroforezės ir cheminio purškimo būdus. Jeigu dengimui priskiriama veikla, kai ant to paties gaminio spausdinama naudojant bet kokią technologiją, toks spausdinimas yra laikomas dengimo dalimi. Tačiau atskirai atliekamas spausdinimas nėra įtraukiamas kaip atskira veiklos rūšis, bet jam gali būti taikomi Taisyklių reikalavimai, jeigu ši spausdinimo veiklos rūšis priskiriama jos taikymo sričiai.

4. Ričių dengimas – bet kuri veikla, kai ritėms naudojamas plienas, nerūdijantis plienas, dengtas plienas, vario lydiniai arba aliuminio juosta nepertraukiamo proceso metu yra padengiama plėvelę sudarančia danga arba laminuota danga.

5. Sausasis (cheminis) valymas – bet kuri pramoninė arba komercinė veikla, kurioje lakieji organiniai junginiai (LOJ) naudojami drabužių, baldų ir panašių plataus vartojimo gaminių valymo įrenginiuose, išskyrus dėmių pašalinimą rankiniu būdu tekstilės ir drabužių pramonėje.

6. Avalynės gamyba – visa veikla, kurios metu iki galo pagaminama avalynė arba jos dalys.

7. Dengimo mišinių, lako, rašalo ir klijų gamyba – galutinių ir tarpinių aukščiau išvardytų produktų gamyba, kai tai atliekama toje pačioje vietoje, sumaišant pigmentus, dervas ir lipnias medžiagas su organiniais tirpikliais ar kitu nešikliu, taip pat dispergavimo ir išankstinio dispergavimo procesai, klampumo ir spalvų suderinimas bei galutinio produkto patalpinimas į konteinerius.

8. Farmacinių produktų gamyba – farmacinių produktų cheminė sintezė, fermentacija, ekstrahavimas, receptūros sudarymas ir baigiamieji darbai, o taip pat tarpinių produktų gamyba, jeigu tai atliekama toje pat vietoje.

9. Spausdinimas – teksto ir (arba) vaizdo atgaminimo veikla, kai naudojant spausdinimo formą rašalas perkeliamas ant bet kokios rūšies paviršiaus. Ją sudaro su tuo susijusios lakavimo, dengimo ir laminavimo technologijos. Tačiau Taisyklės taikomos tik toliau išvardytiems papildomiems procesams:

9.1. fleksografija – spausdinimas naudojant spausdinimo formą iš gumos arba elastingų fotopolimerų, kuriuose spausdinimo intervalas yra aukščiau nespausdinamo intervalo, ir naudojant skystą rašalą, kuris išdžiūsta garuodamas;

9.2. termostabilizacinė ruloninė ofsetinė spauda – ruloninis spausdinimas naudojant spausdinimo formą, kurioje spausdinamas intervalas ir nespausdinamas intervalas yra toje pačioje plokštumoje. Ruloninis reiškia, kad medžiaga, ant kurios turi būti spausdinama, yra paduodama į mašiną iš rulono, o ne atskirais lapais. Nespausdinamas intervalas apdorojamas taip, kad sugertų vandenį ir nesugertų rašalo. Spausdinamas intervalas yra apdorojamas taip, kad sugertų rašalą ir perkeltų jį ant spausdinamo paviršiaus. Garinama krosnyje, kurioje karštas oras naudojamas spausdinamai medžiagai įkaitinti;

9.3. su spausdinimu susijęs laminavimas – dviejų arba kelių lanksčių medžiagų sulipinimas kartu sluoksniuotoms medžiagoms gauti;

9.4. leidybinė giliaspaudė – rotacinės giliosios spaudos veikla, naudojama spausdinti ant laikraščiams, brošiūroms, katalogams ar panašiems leidiniams skirto popieriaus, naudojant tolueninį rašalą;

9.5. rotacinė giliaspaudė – spausdinimo veikla, naudojant cilindrinę spausdinimo formą, kurioje spausdinimo intervalas yra žemiau nespausdinamo intervalo, naudojant skystą rašalą, kuris išdžiūsta garuodamas. Grioveliai pripildomi rašalo, o perteklius nuo nespausdinamo intervalo nuvalomas prieš tai, kai paviršius, ant kurio turi būti spausdinama, susiliečia su cilindru ir pakelia rašalą iš griovelių;

9.6. rotacinė trafaretinė spauda – ruloninis spausdinimas, kai rašalas patenka ant spausdinamo paviršiaus išspaudžiant jį per akytą spausdinimo formą, kurioje spausdinamas intervalas yra atviras, o nespausdinamas intervalas – užsandarintas, naudojant skystą rašalą, kuris išdžiūsta tik garuodamas. Ruloninis reiškia, kad medžiaga, ant kurios turi būti spausdinama, paduodama į mašiną iš rulono, o ne atskirais lapais;

9.7. lakavimas – veikla, kurios metu laku arba lipnia danga, reikalinga vėlesniam pakavimo medžiagos užsandarinimui, yra padengiama lanksti medžiaga.

10. Gumos perdirbimas – bet koks natūralios arba sintetinės gumos maišymas, smulkinimas, sumaišymas, kalandravimas, karštasis štampavimas bei vulkanizavimas ir visos papildomos operacijos, taikomos natūralią arba sintetinę gumą paverčiant galutiniu produktu.

11. Paviršiaus valymas – veikla, išskyrus sausąjį (cheminį) valymą, kur naudojami organiniai tirpikliai užteršimui nuo medžiagos paviršiaus pašalinti, taip pat ir riebalų šalinimui. Valymas, kurį sudaro daugiau negu viena pakopa prieš bet kokią kitą veiklą arba po jos, yra laikomas viena paviršiaus valymo veikla. Ši veikla susijusi ne su įrangos valymu, bet su produktų paviršiaus valymu.

12. Augalinio aliejaus ir gyvulinių riebalų ekstrahavimo ir augalinio aliejaus rafinavimo veiklos rūšys – bet kuri veikla augaliniam aliejui ekstrahuoti iš sėklų ir kitų augalinių medžiagų, sausų liekanų perdirbimas gyvulių pašarams gaminti, riebalų ir augalinių aliejų, gautų iš sėklų, augalinių medžiagų ir (arba) gyvulinės kilmės medžiagų gryninimas.

13. Transporto priemonių pakartotinė apdaila – bet kokia pramoninė arba komercinė padengimo veikla bei su tuo susijęs riebalų pašalinimas, kai atliekama viena iš šių padengimo veiklos rūšių:

13.1. vyksta pirminis kelių transporto priemonių, apibrėžtų Motorinių transporto priemonių reikalavimuose, ar jų dalių padengimas danga ne pirminėje gamybos linijoje, naudojant pakartotinės apdailos medžiagas;

13.2. danga padengiamos priekabos (taip pat ir puspriekabės), apibrėžtos Motorinių transporto priemonių reikalavimuose kaip O kategorijos.

14. Apvijos laidų dengimas – metalinių laidininkų, naudojamų transformatorių, variklių ir panašioms ritėms vynioti, padengimas.

15. Medienos impregnavimas – medienos prisotinimas konservantais.

16. Medienos ir plastmasės laminavimas – bet kokia veikla, kai kartu sulipinama mediena ir (arba) plastmasė sluoksniuotiems produktams gauti.

KLAUSIMAS

Kokie yra būdai siekti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620 „Dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo  taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Įsakymas) nustatytų reikalavimų  (2021-01-04)?

 

ATSAKYMAS (2021-01-04)

 

Galimi du į aplinką išmetamų lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) kiekių ribojimo būdai:

1. turi būti laikomasi Įsakymo 2 priede kiekvienai veiklos rūšiai nurodytų organizuotai ir neorganizuotai išmetamų LOJ ribinių verčių arba bendro išmetamų LOJ kiekio ribinių verčių ir laikomasi Įsakymo Taisyklių 2 priede nustatytų kitų reikalavimų,

arba

 2. turi būti laikomasi pagal Įsakymo 3 priede pateiktus Taršos mažinimo plano rengimo ir naudojimo reikalavimus parengto Taršos mažinimo plano reikalavimų, kad sumažintas išmetamų teršalų kiekis būtų lygiavertis kiekiui, pasiektam taikant 24.1. papunktyje nurodytas išmetamų LOJ ribines vertes.

KLAUSIMAS

Kokiais atvejais, eksploatuojant organinius tirpiklius naudojančius įrenginius, nereikia turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (TIPK) (2021-01-04)?

ATSAKYMAS (2021-01-04)

1. Jei veiklos vykdytojas Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – AAA) įrodo, kad taiko veiklai geriausius prieinamus gamybos būdus (toliau – GPGB), tačiau neorganizuotai išmetamų lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) ribinės vertės laikymosi techniniu ir ekonominiu požiūriu užtikrinti neįmanoma, AAA gali leisti, kad išmetamų LOJ kiekis viršytų tą ribinę vertę, išimties atveju, jei nėra didelės rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai, t. y. įrenginio eksploatavimo metu į aplinkos orą išmetami LOJ neviršija jiems nustatytos aplinkos oro kokybės normos, kaip nurodyta 22 punkte. Įrenginiams, kuriems eksploatuoti nereikia turėti  TIPK leidimo, išimtis suteikiama AAA sprendimu.

2. Vykdant Įsakymo taisyklių 2 priedo 1 lentelės „Organinio tirpiklio suvartojimo ribos ir išmetamų LOJ ribinės vertės“ 8 skiltyje nurodytą dengimo veiklą, kuri negali būti vykdoma ribojančiomis sąlygomis, AAA gali leisti, kad iš įrenginio išmetamas LOJ kiekis neatitiktų toje skiltyje nustatytų reikalavimų, jei veiklos vykdytojas įrodo, kad taiko GPGB, tačiau atitikti tokius reikalavimus techniniu ir ekonominiu požiūriu neįmanoma. Įrenginiams, kuriems eksploatuoti nereikia turėti TIPK leidimo, išimtis suteikiama AAA sprendimu.

3. Medžiagos ir mišiniai, savo sudėtyje turintys LOJ, kurie pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006) (OL 2008 L 353, p. 1) klasifikuojami kaip kancerogeniniai, mutageniniai arba toksiškai veikiantys reprodukciją, ir jiems priskiriamos (arba jie privalo būti pažymėti) pavojingumo frazės H340, H350, H350i, H360D, H360F – privalo būti kiek įmanoma ir per kuo trumpesnį laiką pakeisti mažiau kenksmingomis medžiagomis ar mišiniais, atsižvelgiant į AAA interneto svetainėje skelbiamas rekomendacijas dėl organinių tirpiklių pakaitalų. Įrenginiams, kuriems eksploatuoti nereikia turėti TIPK leidimo, reikalavimai dėl pakeitimo mažiau kenksmingomis medžiagomis ar mišiniais ir jų įgyvendinimo laikotarpis nustatomi AAA sprendimu.

KLAUSIMAS

Kokie yra papildomi reikalavimai pavojingiems tirpikliams pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 620 „Dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo  taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Įsakymas) (2021-01-04)?

 

ATSAKYMAS (2021-01-04)

 

1. Medžiagos ir mišiniai, savo sudėtyje turintys lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ), kurie pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006) (OL 2008 L 353, p. 1) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1272/2008) klasifikuojami kaip kancerogeniniai, mutageniniai arba toksiškai veikiantys reprodukciją, ir jiems priskiriamos (arba jie privalo būti pažymėti) pavojingumo frazės H340, H350, H350i, H360D, H360F – privalo būti kiek įmanoma ir per kuo trumpesnį laiką pakeisti mažiau kenksmingomis medžiagomis ar mišiniais, atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) interneto svetainėje skelbiamas rekomendacijas dėl organinių tirpiklių pakaitalų. Įrenginiams, kuriems eksploatuoti nereikia turėti TIPK leidimo, reikalavimai dėl pakeitimo mažiau kenksmingomis medžiagomis ar mišiniais ir jų įgyvendinimo laikotarpis nustatomi AAA sprendimu.

2. Jei Įsakymo taisyklių 28 punkte nurodytų ir atitinkamai paženklintų  išmetamų į aplinkos orą LOJ debito masės suma lygi arba viršija 10 g/valandą, turi būti laikomasi 2 mg/Nm3 išmetamų LOJ ribinės vertės. Išmetamų LOJ ribinė vertė taikoma atskirų junginių masių sumai.

3. Jei į aplinkos orą išmetamų halogenintų LOJ, kuriems priskiriama (arba jie privalo būti pažymėti) pavojingumo frazė H341 arba H351, debito masės suma lygi 100 g/valandą arba didesnė, turi būti laikomasi 20 mg/Nmišmetamų LOJ ribinės vertės. Išmetamų LOJ  ribinė vertė taikoma atskirų junginių masių sumai.

3. Atsižvelgiant į Įsakymo taisyklių 28 ir 30 punktuose nurodytų medžiagų ir mišinių ypatingą kenksmingumą aplinkai ir žmogaus sveikatai, šių LOJ išmetimas iš įrenginių į aplinkos orą turi būti vykdomas, kiek tai įmanoma techniniu ir ekonominiu požiūriu, ribojančiomis sąlygomis, siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą ir aplinką bei užtikrinant šiems LOJ Taisyklių 29 ir 30 punktuose nustatytų išmetamų LOJ ribinių verčių laikymąsi.

4. Būtina imtis visų reikiamų atsargos priemonių LOJ išsiskyrimui į aplinką maksimaliai sumažinti atliekant įrenginio paleidimo ir sustabdymo operacijas.

KLAUSIMAS

Kaip vykdomas į aplinkos orą išmetamų lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) monitoringas (2021-01-04)?

ATSAKYMAS (2021-01-04)

 

Monitoringo reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. 620 „Dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo  taisyklių patvirtinimo“.

 

Į aplinkos orą išmetamų LOJ monitoringas turi būti vykdomas matavimo būdu:

1. kai taršos šaltinių kanalų, sujungtų su taršos mažinimo įrengimais, per kuriuos galutinėje LOJ išleidimo vietoje iš viso išmetama vidutiniškai daugiau nei 10 kg/valandą bendros organinės anglies, monitoringas turi būti vykdomas nuolat (nuolatinių matavimų būdu);

2. kitais atvejais turi būti matuojama nuolat arba periodiškai (1 kartą per metus). Matuojant periodiškai, kiekvieną kartą rezultatas apskaičiuojamas iš trijų matavimo rodmenų.

KLAUSIMAS

Kokiais atvejais laikoma, kad į aplinkos orą organizuotai išmetamų lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) ribinių verčių atitiktis užtikrinta (2021-01-04)?

ATSAKYMAS (2021-01-04)

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymą Nr. 620 „Dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo  taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Įsakymas) laikoma, kad į aplinkos orą organizuotai išmetamų LOJ ribinių verčių atitiktis užtikrinta matuojant nuolat, kai:

1. esant įprastinėmis įrenginio eksploatacijos arba veiklos sąlygoms (išskyrus įrenginio paleidimo bei sustabdymo operacijas ir įrangos remontą), nė vienas visų galiojančių paros matavimų vidurkis neviršija išmetamų LOJ ribinės vertės;

2. nė vienas valandos matavimų vidurkis neviršija LOJ ribinės vertės daugiau kaip 1,5 karto.

Matuojant periodiškai, laikoma, kad į aplinkos orą organizuotai išmetamų LOJ ribinių verčių atitiktis užtikrinta, jei vieno stebėjimo metu:

1. visų matavimo rodmenų vidurkis neviršija išmetamų LOJ ribinės vertės;

2. nė vienas valandos matavimų vidurkis neviršija išmetamų LOJ ribinės vertės daugiau kaip 1,5 karto.

KLAUSIMAS

Kas yra taršos mažinimo planas (2021-01-04)?

ATSAKYMAS (2021-01-04)

Taršos mažinimo plano reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakyme Nr. 620 „Dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo  taisyklių patvirtinimo“, (toliau - Įsakymas).

 

1. Taršos mažinimo plano tikslas – suteikti veiklos vykdytojui galimybę kitomis priemonėmis sumažinti išmetamų lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) kiekį tuo pačiu laipsniu, kaip jis sumažėtų, jeigu būtų taikomos išmetamų LOJ ribinės vertės. Veiklos vykdytojas gali taikyti bet kokį taršos mažinimo planą, specialiai sudarytą jo įrenginiui.

2. Tais atvejais, kai dedamos dangos, lakas, klijai arba rašalas, gali būti taikomas Įsakymo 3 priedo 4 punkte pateiktas taršos mažinimo planas. Jeigu šis metodas netinka, Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA) gali priimti sprendimą leisti veiklos vykdytojui taikyti bet kokį kitą planą, kurį taikant išmetamų LOJ kiekį galima sumažinti tiek pat, kiek jis būtų sumažintas taikant Įsakymo taisyklių 2 priedo I ir II skyriuose nurodytas išmetamų LOJ ribines vertes. Plano projekte atsižvelgiama į tokias aplinkybes:

2.1. jeigu pakaitalai, turintys nedidelį organinio tirpiklio kiekį arba visai be jo, vis dar tobulinami, veiklos vykdytojui, pateikusiam AAA prašymą, turi būti pratęsiamas laikas, kad jis galėtų įgyvendinti savo planus taršai mažinti;

2.2. išmetamų LOJ kiekio sumažinimo pradinis atskaitinis lygis turi kiek įmanoma labiau atitikti tokį išmetamų LOJ kiekį, kuris būtų, jeigu nebūtų imtasi sumažinimo veiksmų.

3. AAA, siekdama nustatyti, ar veiklos vykdytojui turi būti leista ir kiek laiko pratęsti terminą, nurodytą Įsakymo 3 priedo 2.1 papunktyje, turi patikrinti: ar pakaitalai, tinkami naudoti atitinkamuose įrenginiuose ir mažinti LOJ išmetimus, iš tikrųjų yra tobulinami; ar atliekami darbai, kuriais, atsižvelgiant į pateiktas aplinkybes, galima užbaigti tokių produktų tobulinimą; ar nėra alternatyvios priemonės, kuri mažesnėmis sąnaudomis gali padėti panašiai arba dar labiau sumažinti išmetamų LOJ kiekį, pirmiausia – ar dar nėra kitų pakaitalų. Be to, AAA turi atsižvelgti ir į LOJ išmetimo sumažinimo, galimo naudojant pakaitalus bei šių pakaitalų sąnaudų ir, pratęsus terminą atsirandančių papildomų išmetimų ir bet kurių alternatyvių priemonių sąnaudų santykį. Pratęsimo trukmė neturi viršyti laikotarpio, būtino pakaitalams tobulinti. Tai turi būti vertinama atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pirmiausia – į papildomų išmetimų, leidžiančių pratęsti terminą, svarbą ir galimas alternatyvių priemonių sąnaudas, palyginti su išmetimų sumažinimo, galimo naudojant tobulinamus pakaitalus, svarba ir šių pakaitalų sąnaudomis.

4. Toliau pateiktas planas taikomas įrenginiams, kuriuose naudojami LOJ turintys mišiniai, kuriuose gali būti nustatytas pastovus kietųjų medžiagų kiekis:

4.1. metinė atskaitinė išmetamų LOJ vertė apskaičiuojama taip:

4.1.1. nustatomas bendras kietųjų medžiagų kiekis iš dangos ir (arba) rašalo, lako arba klijų kiekio, sunaudojamo per metus. Kietosios medžiagos – tai visos medžiagos, esančios dangose, rašale, lakuose ir klijuose, kurios tampa kietos, kai tik išgarinamas vanduo ar LOJ;

4.1.2. metinė atskaitinė išmetamų LOJ vertė apskaičiuojama aukčiau nurodytame 4.1.1. papunktyje nustatytą kiekį dauginant iš atitinkamo koeficiento, nurodyto šio priedo Lentelėje „Dauginimo koeficientai“. AAA pagaldokumentais pagrįstą padidėjusį kietųjų medžiagų naudojimo efektyvumą gali šiuos koeficientus atskiriems įrenginiams pakoreguoti (pvz., jei, nepažeidžiant technologinio reglamento reikalavimų, padidėja tuo pačiu dažų kiekiu nudažytas plotas).

 

Lentelė. Dauginimo koeficientai

 

Veiklos rūšis

 

Dauginimo koeficientas, naudojamas taikant šio priedo 4.1.2. papunktį

 

Rotacinė giliaspaudė; fleksografinis spausdinimas; laminavimas kaip spausdinimo veiklos dalis; lakavimas kaip spausdinimo veiklos dalis; medienos dengimas; tekstilės gaminių, audinių, plėvelių arba popieriaus dengimas; lipniosios dangos

 

4

 

Ričių dengimas, transporto priemonių pakartotinė apdaila

 

3

 

Dangos, besiliečiančios su maistu, aviacinės (kosminės) dangos

 

2,33

 

Kitos dangos ir rotacinė trafaretinė spauda

 

1,5

 

4.2. siektina išmetamų LOJ vertė lygi metinei atskaitinei išmetamų LOJ vertei, padaugintai iš procentinės dalies, kuri lygi:

4.2.1. (neorganizuotai išmetamų LOJ ribinei vertei + 15) – (įrenginiams, kuriems taikomas Taisyklių 2 priedo 1 lentelės „Organinio tirpiklio suvartojimo ribos ir išmetamų LOJ ribinės vertės“ 6 punktas (Transporto priemonių padengimas dangomis ir transporto priemonių pakartotinė apdaila), ir turintiems žemesnę ribą įrenginiams, kuriems taikomi Taisyklių 2 priedo 1 lentelės „Organinio tirpiklio suvartojimo ribos ir išmetamų LOJ ribinės vertės“ 8 (Kitų rūšių dengimas, taip pat metalo, plastmasės, tekstilės gaminių, audinių, plėvelių ir popieriaus dengimas) ir 10 punktai (Medienos paviršių dengimas);

4.2.2. (neorganizuotai išmetamų LOJ ribinė vertė + 5) – visiems kitiems įrenginiams.

4.3. jeigu faktinis organinio tirpiklio išmetimas, nustatytas pagal Organinių tirpiklių valdymo planą, yra mažesnis arba lygus siektinai išmetamų LOJ vertei, laikoma, kad atitiktis pasiekta.

 

KLAUSIMAS

Kas yra tirpiklių valdymo planas (2021-01-04)?

 

ATSAKYMAS (2021-01-04)

 

Tirpiklių valdymo planas nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 620 „Dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, išmetimo ribojimo ir įrenginių registravimo  taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 4 priede.

1. Principai. Organinių tirpiklių valdymo planu naudojamasi:

1.1. tikrinant, kaip laikomasi reikalavimų, apibrėžtų Taisyklių 38 punkte;

1.2. nustatant būsimo sumažinimo galimybes;

1.3. teikiant visuomenei informaciją apie organinio tirpiklio suvartojimą, organinio tirpiklio išmetimą ir Taisyklių reikalavimų laikymąsi.

2. Sąvokos. Šiomis sąvokomis numatoma bendra masės balanso rengimo schema.

2.1. Organinių tirpiklių sąnaudos (įvedinys) I:

2.1.1. I.1 – Organinių tirpiklių kiekis ar jų kiekis įsigytuose mišiniuose, naudojamuose kaip proceso sąnaudos tam laiko intervalui, kuriam skaičiuojamas masės balansas;

2.1.2. I.2 – Organinių tirpiklių kiekis, ar jų kiekis regeneruotuose ir pakartotinai panaudotuose mišiniuose, kurie sunaudojami (kaip organinio tirpiklio sąnaudos) tame procese. Pakartotinai panaudotas organinis tirpiklis apskaičiuojamas kiekvieną kartą, kai jis naudojamas tai veiklai vykdyti.

2.2. Organinių tirpiklių išeiga (išvedinys) O:

2.2.1. O.1 – Organizuotai išmetami teršalai;

2.2.2. O.2 – Organiniai tirpikliai, prarasti vandenyje, jei apskaičiuojant O.5 p. atitinkamai atsižvelgiama į nuotekų valymą;

2.2.3. O.3 – Organinių tirpiklių kiekis, kuris lieka produkcijoje (po proceso) kaip teršalas arba liekanos.;

2.2.4. O.4 – Neorganizuotas organinių tirpiklių išmetimas į aplinkos orą. Ji susidaro ir dėl bendro patalpų vėdinimo, kai oras išleidžiamas į aplinką per langus, duris, orlaides ir panašias angas;

2.2.5. O.5 – Organiniai tirpikliai ir (arba) organiniai junginiai, kurie prarandami dėl cheminių ar fizikinių reakcijų (taip pat, pavyzdžiui, ir tie, kurie suardomi deginant ar kitaip apdorojant išmetamus dujinius teršalus ar nuotekas arba juos sugaunant, pvz., adsorbcijos būdu, jeigu tik jie nepriklauso O.6, O.7 arba O.8 p.);

2.2.6. O.6 – Organiniai tirpikliai, esantys surinktose atliekose.;

2.2.7. O.7 – Organiniai tirpikliai arba mišiniuose esantys organiniai tirpikliai, kurie parduodami arba juos ketinama parduoti kaip komerciniu požiūriu vertingą produktą;

2.2.8. O.8 – Organiniai tirpikliai, esantys mišiniuose, regeneruotuose pakartotiniam naudojimui, bet ne kaip proceso sąnaudos, jeigu jie nepriklauso O.7;

2.2.9. O.9 – Organiniai tirpikliai, išmesti kitokiais būdais.

3. Naudojimasis organinių tirpiklių valdymo planu tikrinant reikalavimų atitikimą. Organinių tirpiklių valdymo plano panaudojimas priklauso nuo to, kurie specialūs reikalavimai turi būti tikrinami:

3.1. tikrinama, kaip laikomasi pagal Taisyklių 3 priede pateiktus Taršos mažinimo plano rengimo ir naudojimo reikalavimus parengto Taršos mažinimo plano, kai bendros išmetamų LOJ ribinės vertės išreiškiamos produkto vienetui sunaudoto organinio tirpiklio kiekiu, arba kaip kitaip numatyta Taisyklių 2 priede.

3.1.1. visoms veiklos rūšims, kurioms taikomas pagal Taisyklių 3 priede pateiktus Taršos mažinimo plano rengimo ir naudojimo reikalavimus parengtas Taršos mažinimo planas, kasmet parengiamas organinių tirpiklių valdymo planas suvartojimui (C) nustatyti. Suvartojimas apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

C = I.1 – O.8

Taip pat lygiagrečiai turi būti nustatomos kietosios medžiagos, naudojamos dangoms dengti, kad būtų gaunama metinė atskaitinė išmetamų LOJ vertė (kiekis) ir siektina išmetamų LOJ vertė (kiekis) kiekvieniems metams;

3.1.2. įvertinant, kaip laikomasi bendro išmetamų LOJ kiekio ribinės vertės, išreikštos produkto vienetui sunaudoto organinio tirpiklio kiekiu, arba kaip kitaip numatyta Taisyklių 2 priede, kasmet parengiamas organinių tirpiklių valdymo planas išmetamų LOJ kiekio vertei (E) nustatyti. Ši vertė apskaičiuojama pagal lygtį:

E = F + O.1;

čia: F – tai neorganizuotai išmetami teršalai, kurių nustatymas aprašytas šio priedo 3.2.1. papunktyje. Jų dydis turi būti dalijamas iš atitinkamo produkto parametro;

3.1.3. vertinant atitiktį Taisyklių 27.2.2 papunkčio reikalavimams, kasmet parengiamas organinių tirpiklių valdymo planas, kad būtų nustatytas visų nagrinėjamų veiklos rūšių bendras išmetamų LOJ kiekis, ir gautas skaičius palyginamas su bendru išmetamų LOJ kiekiu, kuris susidarytų, jeigu Taisyklių 2 ir 3 priedų reikalavimai būtų įgyvendinti kiekvienai veiklos rūšiai atskirai;

3.2. neorganizuotai išmetamų teršalų nustatymas, kad būtų galima palyginti su Taisyklių 2 priedo I skyriuje nurodytomis neorganizuotai išmetamų teršalų ribinėmis vertėmis:

3.2.1. neorganizuotai išmetami teršalai apskaičiuojami pagal vieną iš šių lygčių:

(1) F = I.1 – O.1 – O.5 – O.6 – O.7 – O.8

arba

(2) F = O.2 + O.3 + O.4 + O.9

Šį dydį galima nustatyti tiesioginiais kiekių matavimais arba naudojant lygiavertį metodą ar apskaičiavimo būdą, pavyzdžiui, įvertinant proceso sugaudymo efektyvumą.

Neorganizuotai išmetamų teršalų ribinė vertė išreiškiama kaip sąnaudų dalis, kuri apskaičiuojama pagal šią lygtį:

(3) I = I.1 + I.2;

3.2.2. neorganizuotai išmetami teršalai nustatomi atliekant keletą trumpų, bet išsamių matavimų. Pakartotinai to daryti nebereikia, kol įrenginiai nebus modifikuoti.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-09-16