BDAR

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Pranešėjų apsauga

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.

Pranešėjas – asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju.

Pažeidimas – įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su šia įstaiga.

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

  • pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
  • pavojaus aplinkai;
  • kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
  • neteisėtos veiklos finansavimo;
  • neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
  • neteisėtu būdu įgyto turto;
  • padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
  • kitų pažeidimų.

Pažymėtina, kad informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

Konfidencialumas

Asmeniui pagal Įstatymą pateikusiam informaciją apie pažeidimą, taikomas konfidencialumas nepriklausomai nuo to ar asmuo bus pripažintas pranešėju.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

  • to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
  • asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos (toliau - Departamentas)  kompetentingu subjektu paskirta – Departamento Imuniteto tarnyba, kuri užtikrina asmens pagal Įstatymą pateikusio pranešimą apie pažeidimą konfidencialumą. 

Pranešimo teikimo forma, turinys

Asmuo informaciją apie pažeidimą kompetentingai institucijai pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos pranešimu.

Informaciją apie pažeidimą kompetentingai institucijai asmuo gali teikti ir laisvos formos pranešimu, jame nurodydamas, kad pranešimas teikiamas vadovaujantis šiuo įstatymu. Pranešime asmuo nurodo jam žinomą informaciją:

  • konkrečias faktines pažeidimo aplinkybes;
  • asmenį, kuris rengiasi, dalyvauja ar dalyvavo darant pažeidimą;
  • ar apie šį pažeidimą asmuo jau pranešė; jei pranešė, kam buvo pranešta ir ar buvo gautas atsakymas;
  • savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis.

Pranešimo teikimas

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą Departamente, ją gali pateikti vienu iš šių būdų:

  1. Tiesiogiai Departamento Imuniteto tarnybai (atvykus į šį skyrių, adresu Smolensko g. 15, Vilnius);
  2. Atsiųsti informaciją vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu - praneseju.apsauga@aad.am.lt; 
  3. Asmuo pranešimą apie pažeidimą Departamente taip pat gali pateikti tiesiogiai Lietuvos Respublikos prokuratūrai, kuri pagal Įstatymą laikoma kompetentinga institucija, arba pateikti pranešimą viešai.

Departamento vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu gautą informaciją priima, šią informaciją vertina ir priima atitinkamus sprendimus - Imuniteto tarnybos vyriausioji specialistė Sandra Arlauskienė (tel. Nr. +370 688 71 179, el. p. sandra.arlauskiene@aad.am.lt), o jos nesant - vyriausiasis specialistas Vaidotas Glinskis (tel. Nr. +370 612 04 775, el. p. vaidotas.glinskis@aad.am.lt).

Draudimas daryti neigiamą poveikį

Prieš asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimą, dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių: atleisti jį iš darbo ar tarnybos, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, bauginti, priekabiauti, diskriminuoti, grasinti susidoroti, apriboti karjeros galimybes, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką, kelti abejones dėl kompetencijos, perduoti neigiamą informaciją apie jį tretiesiems asmenims, panaikinti teisę dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija, arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones.

Asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, ar šio asmens šeimos nariai, dėl patiriamų neigiamų padarinių turi teisę kreiptis į teismą.

Asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, kurį Lietuvos Respublikos prokuratūra pripažino pranešėju, ar šio asmens šeimos nariai, dėl patiriamų neigiamų padarinių taip pat gali kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą.

Papildoma informacija

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją. 

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Aktualūs teisės aktai (skelbiami Teisės aktų registre)

  1. Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas;
  2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, kuriuo patvirtinti:
  • Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašas;
  • Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašas;
  • Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašas.

  3. Informacijos pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Direktoriaus 2020 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. AD1-224 "Dėl informacijos pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2020 m.

2020 m. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos negavo informacijos apie pažeidimus, kuriems taikomi Pranešėjų apsaugos įstatymo reikalavimai.

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-20