BDAR
Close

JŪSŲ ASMENS DUOMENŲ VALDYMAS

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Korupcijos prevencija

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) savo veiklai kelia aukštus skaidraus, atsakingo ir etiško elgesio standartus, kuriais siekiama įtvirtinti nulinės tolerancijos korupcijai poziciją. Veiklos skaidrumas – vienas esminių Departamento veiklos principų.

Korupcijos prevencijos tikslas – užkirsti kelią korupcijos atsiradimui ir plėtrai – pašalinti teisės aktų, valstybės valdžios institucijų veiksmų, procedūrų, kitų sričių spragas, dėl kurių gali atsirasti sąlygos korupcijai. Korupcija valstybės tarnyboje, kituose valstybės ir privačiame sektoriuose kenkia demokratijai, ekonomikai ir teisės sistemai. Antikorupcinė iniciatyva atitinka visuomenės ir kiekvieno asmens lūkesčius.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nulinės tolerancijos korupcijai politika – yra vienas iš antikorupcinės aplinkos kūrimo elementų, kuris nustato bendrąsias korupcijos netoleravimo nuostatas, pagrindinius Departamento korupcijos prevencijos principus ir Departamento valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, įsipareigojimus, kurių įgyvendinimas sudaro prielaidas bei sąlygas užtikrinti skaidrią Departamento veiklą ir užkirsti kelią korupcijai, taip pat reglamentuoja Departamente taikomas korupcijos prevencijos priemones ir šios Politikos įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Tai yra Departamento pagrindinių korupcijos prevencijos principų ir reikalavimų bei jų laikymosi užtikrinimo gairių rinkinys. Ši politika skirta ugdyti Departamento darbuotojų atsakomybę, apsaugoti juos nuo konfliktinių situacijų, netoleruotino elgesio, neskaidrios veiklos ir korupcijos apraiškų.

Kiekvienas iš mūsų privalome laikytis Departamento nulinės tolerancijos korupcijai politikos nuostatų ir įsipareigojimų.

Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos už korupcijos prevenciją atsakingas Vidaus tyrimų skyrius (toliau – Skyrius). Ši funkcija nustatyta Skyriaus nuostatuose ir darbuotojų pareigybių aprašymuose. Skyriaus darbuotojų kontaktinę informaciją, atliekamas funkcijas ir darbuotojų pareigybių aprašymus rasite skiltyje Darbuotojų kontaktai.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas), siekdamas užtikrinti savo veiklos viešumą, skaidrumą, skatindamas pilietinį aktyvumą ir siekdamas didinti visuomenės pasitikėjimą,  taip pat  įgyvendindamas 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą, siekia sudaryti visas sąlygas ir galimybes atskleisti daugiau pažeidimų atvejų, taip pat ir korupcinio pobūdžio.

Apie Departamente galbūt daromą, padarytą ar planuojamą daryti nusikalstamą veiką, darbuotojų galimus neteisėtus veiksmus ar neveikimą, piktnaudžiavimą pareigomis ar kitus veiksmus, turinčius korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, galima pranešti įdiegtais pranešimo kanalais:

  • visą parą veikiančiu Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) „Karštosios linijos“ telefonu (8 5) 266 3333, el. p. [email protected] arba palikus pranešimą STT interneto svetainėje;
  • už korupcijos prevenciją Departamente atsakingam padaliniui – Vidaus tyrimų skyriui el. p. [email protected];
  • vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu – el. p. [email protected];
  • registruotu paštu, adresu Smolensko g. 15, 03201 Vilnius, nurodant, kad skiriama „Kompetentingam subjektui asmeniškai“;
  • arba tiesiogiai atvykus Vidaus tyrimų skyriaus pagrindinės buveinės adresu Smolensko g. 15, 03201 Vilnius.

Pažymėtina, kad  galimybė vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu pranešti apie pažeidimą užtikrinama bet kuriam asmeniui, kurį su Departamentu sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.).

Departamente vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu gautus pranešimus priima, juos vertina Departamento Vidaus tyrimu skyrius, vadovaujantis Informacijos pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą teikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

Atsakymai pranešimą pateikusiems asmenims teikiami (neteikiami) teisės aktų nustatyta tvarka, vadovaujantis:

Tikime, kad visi kartu kuriame skaidresnę Lietuvą!

*Primename, kad Lietuvos Respublikos įstatymai draudžia šmeižti ar melagingai kaltinti kitą asmenį nusikaltimo padarymu. Už tokius veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.

Pranešėjas – asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija pripažįsta pranešėju.

Pažeidimas – įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su šia įstaiga.

Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

  • pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
  • pavojaus aplinkai;
  • kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
  • neteisėtos veiklos finansavimo;
  • neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
  • neteisėtu būdu įgyto turto;
  • padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;
  • kitų pažeidimų.

Pažymėtina, kad informacija apie pažeidimus teikiama siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.

Konfidencialumas

Asmeniui pagal Įstatymą pateikusiam informaciją apie pažeidimą, taikomas konfidencialumas nepriklausomai nuo to ar asmuo bus pripažintas pranešėju.

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:

  • to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
  • asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas)  kompetentingu subjektu paskirtas – Departamento Vidaus tyrimų skyrius, kuris užtikrina asmens pagal Įstatymą pateikusio pranešimą apie pažeidimą konfidencialumą. 

Pranešimo teikimo forma, turinys

Asmuo informaciją apie pažeidimą kompetentingai institucijai pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos pranešimu.

Informaciją apie pažeidimą kompetentingai institucijai asmuo gali teikti ir laisvos formos pranešimu, jame nurodydamas, kad pranešimas teikiamas vadovaujantis šiuo Įstatymu. Pranešime asmuo nurodo jam žinomą informaciją:

  • konkrečias faktines pažeidimo aplinkybes;
  • asmenį, kuris rengiasi, dalyvauja ar dalyvavo darant pažeidimą;
  • ar apie šį pažeidimą asmuo jau pranešė; jei pranešė, kam buvo pranešta ir ar buvo gautas atsakymas;
  • savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis.

Pranešimo teikimas

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą Departamente, ją gali pateikti vienu iš šių būdų:

1. Atsiųsti informaciją vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu – el. p. [email protected]

2. Tiesiogiai atvykus kompetentingo subjekto pagrindinės buveinės adresu Smolensko g. 15, 03201 Vilnius arba atvykus į Departamento administracijos padalinius, kuriuose taip pat yra kompetentingo subjekto nustatytos darbo vietos vienu iš toliau nurodomų adresų, t. y. Žvaigždžių g. 21, Panevėžys; M. K. Čiurlionio g. 3, Šiauliai;

3. Atsiųsti pranešimą vienu iš 2 punkte nurodytų adresų registruotu paštu, įdėtą į voką su žyma „Kompetentingam subjektui asmeniškai“;

4. Asmuo pranešimą apie pažeidimą Departamente taip pat gali pateikti tiesiogiai Lietuvos Respublikos prokuratūrai, kuri pagal Įstatymą laikoma kompetentinga institucija.

Departamento vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu gautą informaciją priima, šią informaciją vertina ir priima atitinkamus sprendimus – Vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Lina Martinkė (tel. +370 614 80657, el. p. [email protected]), o jai nesant – Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Vaidotas Glinskis (tel. +370 612 04775, el. p. [email protected]).

Draudimas daryti neigiamą poveikį

Prieš asmenį, pateikusį informaciją apie pažeidimą, dėl tokios informacijos pateikimo nuo šios informacijos pateikimo dienos draudžiama imtis neigiamo poveikio priemonių: atleisti jį iš darbo ar tarnybos, perkelti į žemesnes pareigas ar kitą darbo vietą, bauginti, priekabiauti, diskriminuoti, grasinti susidoroti, apriboti karjeros galimybes, sumažinti darbo užmokestį, pakeisti darbo laiką, kelti abejones dėl kompetencijos, perduoti neigiamą informaciją apie jį tretiesiems asmenims, panaikinti teisę dirbti su valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančia informacija, arba taikyti bet kokias kitas neigiamo poveikio priemones.

Asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, ar šio asmens šeimos nariai, dėl patiriamų neigiamų padarinių turi teisę kreiptis į teismą.

Asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, kurį Lietuvos Respublikos prokuratūra pripažino pranešėju, ar šio asmens šeimos nariai, dėl patiriamų neigiamų padarinių taip pat gali kreiptis į Lietuvos Respublikos prokuratūrą.

Papildoma informacija

Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją. 

Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Aktualūs teisės aktai (skelbiami Teisės aktų registre)

1. Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“, kuriuo patvirtinti:

  • Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašas;
  • Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašas;
  • Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašas.

3. Informacijos pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. AD1-289 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. AD1-224 „Dėl Informacijos pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“

Ataskaitos

  • 2022 m. gauti 2 pranešimai.
  • 2023 m. gautas 1 pranešimas.

Korupcija – bet koks asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje (valstybės politiko, teisėjo, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ir kito jam prilyginto asmens) elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar teisės aktuose nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant piliečių ir valstybės interesams.

Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos:

  • kyšininkavimas;
  • prekyba poveikiu;
  • papirkimas;
  •  kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos:
    • piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas;
    • piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais;
    • dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas;
    • sukčiavimas;
    • turto pasisavinimas ar iššvaistymas;
    • tarnybos paslapties atskleidimas;
    • komercinės paslapties atskleidimas;
    • neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas;
    • nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas,
    • kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą
  • kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.

Atsakomybė už korupcinio pobūdžio veikas numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiems interesams:    

225 straipsnis. Kyšininkavimas

1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

3. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

4. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

5. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atsako pagal šį kodeksą už pažadą ar susitarimą priimti kyšį arba reikalavimą ar provokavimą duoti kyšį, arba kyšio priėmimą tiek už konkretų veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, tiek ir už išimtinę padėtį ar palankumą.

6. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

226 straipsnis. Prekyba poveikiu

1. Tas, kas siekdamas, kad asmuo, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, paveiktų atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, jam ar trečiajam asmeniui tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, giminyste, pažintimis ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai, tarptautinei viešajai organizacijai, jų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui savo ar kitų asmenų naudai tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė kyšį, pažadėjęs paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad šie teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų vykdydami įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

4. Tas, kas padarė šio straipsnio 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų.

5. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs, arba pažadėjęs ar susitaręs priimti, arba reikalavęs ar provokavęs duoti, arba priėmęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

6. Asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1, 3 ar 5 dalyje numatytą veiką, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.

7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.

8. Už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

227 straipsnis. Papirkimas

1. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

2. Tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

4. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu.

5. Asmuo, padaręs šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyje numatytus veiksmus, atsako pagal šį kodeksą už siekimą kyšiu tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties arba šio asmens palankumo, nepaisant to, kaip jo veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo.

6. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, jeigu kyšio iš jo buvo reikalaujama ar provokuojama duoti kyšį ir jis, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs ar pažadėjęs duoti arba davęs kyšį, per įmanomai trumpiausią laiką, bet ne vėliau negu iki jo pripažinimo įtariamuoju, savanoriškai apie tai pranešė teisėsaugos institucijai, taip pat jeigu kyšį jis pažadėjo duoti ar davė su teisėsaugos institucijos žinia.

7. Šio straipsnio 6 dalis netaikoma asmeniui, kuris tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė ar pažadėjo duoti arba davė kyšį šio kodekso 230 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui.

8. Už šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

228 straipsnis. Piktnaudžiavimas

1. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.

3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.

2281 straipsnis. Neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris atlikdamas registratoriaus funkcijas viešame registre neteisėtai įregistravo teises į daiktą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

229 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

230 straipsnis. Sąvokų išaiškinimas

1. Šiame skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas.

2. Valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris, nesvarbu, koks jo statusas pagal užsienio valstybės ar tarptautinės viešosios organizacijos teisės aktus, atlieka valdžios atstovo funkcijas, įskaitant teismines, turi administracinius įgaliojimus arba kitaip užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą dirbdamas ar kitais pagrindais eidamas pareigas užsienio valstybės ar Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, tarptautinėje viešojoje organizacijoje arba tarptautinėje ar Europos Sąjungos teisminėje institucijoje, arba juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje, kuriuos kontroliuoja užsienio valstybė, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Užsienio valstybe laikoma bet kokia užsienio teritorija, nesvarbu, koks jos teisinis statusas, ir apima visus valdymo lygmenis ir sritis.

3. Be to, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis.

4. Šiame skyriuje nurodytas kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus.

5. Šiame skyriuje nurodytas įgaliojimų vykdymas apima bet kokį naudojimąsi valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens padėtimi, nesvarbu, ar tai patenka į valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui teisės aktais apibrėžtą įgaliojimų sritį, ar ne.

6. Šio kodekso 72 straipsnio nuostatų taikymo tikslais šio skyriaus 226 straipsnio 1, 3, 5 dalyse ir 227 straipsnyje uždraustų veikų rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš šių veikų gautas bet kokio pavidalo turtas, įskaitant turtinę naudą, atsiradusią dėl pageidaujamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, nesvarbu, ar ji gauta vykdant veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, ar ne.

Siekdama stiprinti antikorupcinę aplinką ir skaidrinti valstybės ir savivaldybių įstaigų procedūras bei procesus, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) atlieka korupcijos rizikos analizes – išsamiai analizuoja įstaigų veiklą antikorupciniu požiūriu.

Šiuo metu (2021 m.) STT atlieka korupcijos rizikos analizę Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Šiaulių miesto ir Akmenės rajonų savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų naudojimo ir kontrolės vykdymo veiklos srityse.

2020 metais buvo atliktos viso penkios korupcijos rizikos analizės:

Korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymas padeda įsivertinus didžiausius korupcijos rizikos veiksnius, numatyti konkrečias priemones korupcijos rizikoms valdyti ir (ar) šalinti.

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos kasmet atlieka korupcijos pasireiškimo tikimybės vertinimą veiklos srityse, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, ir teikia išvadas:

Tais atvejais, kai rengiamu teisės akto projektu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, nurodytus Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnyje, privalo būti atliktas teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas vadovaujantis Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 243 „Dėl Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių patvirtinimo“.

Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos rengiamų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą įgaliotas atlikti Vidaus tyrimų skyrius.

2021 metais teisės aktų projektų antikorupcinis vertinimas nebuvo atliekamas, nes nebuvo rengiami teisės aktų projektai Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnyje nurodytais klausimais.

Šiuo metu rengiamas Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos aprašas.

Asmenis į pareigas priimančio vadovo pareiga yra užtikrinti, kad į pareigas būtų priimti ir tas pareigas eitų tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 17 straipsnio nuostatomis, institucijos ar įstaigos vadovas prieš asmenį skirdamas į atitinkamas pareigas privalo (o tam tikrais atvejais gali) kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), kad STT surinktų ir pateiktų institucijos ar įstaigos vadovui atitinkamą informaciją apie asmenį.

Į pareigas asmuo gali būti paskirtas tik gavus ir įvertinus informaciją iš STT. STT pagal kompetenciją surenka teisėsaugos, kontrolės, kriminalinės žvalgybos subjektų ar kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų, žvalgybos institucijų, kitų institucijų, įstaigų ir įmonių turimą informaciją apie asmenį, duomenis iš valstybės tarnautojų registro, prireikus – iš kitų valstybės ar žinybinių registrų, duomenų rinkmenų, ir kartu su savo apie asmenį turima įslaptinta bei vieša informacija pateikia besikreipiančiam subjektui.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigybių, į kurias prieš skiriant asmenį pateikiamas rašytinis prašymas STT pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 17 straipsnį, sąrašas:

  • Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojas;
  • tarnybos viršininkas;
  • skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas;
  • departamento (administracijos padalinio) direktorius;
  • skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas.
  • valdybos viršininkas;
  • inspekcijos viršininkas;
  • Vidaus tyrimų skyriaus patarėjas;
  • Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas;
  • Administravimo departamento Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas, vykdantis viešuosius pirkimus;
  • Administravimo departamento Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vyresnysis specialistas, vykdantis viešuosius pirkimus.

Atitikties pareigūnas

Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos atitikties pareigūnu, vykdančiu viešųjų ir privačių interesų prevenciją, stebėseną ir kontrolę, paskirtas Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis specialistas Jurij Albu, tel. +370 661 69497, el. p. [email protected].

Viešųjų ir privačių interesų derinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos teisinis reglamentavimas:

Aktuali VTEK informacija privačių interesų deklaravimo klausimais

Nusišalinimai (nušalinimai)

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies nuostatos įpareigoja duomenis apie institucijos ar įstaigos vadovo nusišalinimą ar nušalinimą skelbti viešai šios institucijos ar įstaigos interneto svetainėje.

  • Aplinkos ministro 2022-04-14 sprendimu Nr. D21-388 priimtas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Giedriaus Kadziausko nusišalinimas dėl UAB „Elameta“
  • Aplinkos ministro 2022-04-15 sprendimu Nr. D21-392 priimtas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Giedriaus Kadziausko nusišalinimas dėl nemokumo administratoriaus J. K.

Statistiniai duomenys

  • 2022 m. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos darbuotojų iniciatyva pareikšti du nusišalinimai nuo interesų konfliktą keliančių klausimų. Pateikta viena išankstinė rekomendacija dėl interesų konfliktų valdymo atliekant tarnybines pareigas ar pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas.
  • 2021 m. (I pusmetį) atlikti 7 nusišalinimo / nušalinimo nuo atliekamų tarnybinių pareigų vykdymo, kurios kelia ar gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, vertinimai (3 – darbuotojų iniciatyva, 4 – pagal gautus prašymus iš trečiųjų asmenų). Pareigūnams pateiktos 28 išankstinės rekomendacijos dėl interesų konfliktų valdymo atliekant tarnybines pareigas ar pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas.
  • 2020 m. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos darbuotojų iniciatyva pareikšti 2 nusišalinimai nuo interesų konfliktą keliančių klausimų. Išankstinių rekomendacijų nepateikta.

Dovanų politika

Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) taikoma nulinė dovanų politika. Tai reiškia, kad neteikiame ir nepriimame iš fizinių ir juridinių asmenų jokių dovanų, kurios teikiamos ne pagal tarptautinį protokolą, tradicijas.

Priimame ir teikiame tik oficialias reprezentacijai skirtas dovanas pagal tarptautinį protokolą, tradicijas bei rodome ir priimame siūlomą svetingumą, jei tokios dovanos ar demonstruojamas svetingumas turi aiškiai išreikštą tarnybinių santykių palaikymo tikslą ir yra skirta tik bendradarbiavimui su valstybinėmis ir / ar tarptautinėmis organizacijomis stiprinti.

Lobistui draudžiama teikti asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, dovanas arba žadėti atlygį už priimtą arba nepriimtą teisės aktą. Asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, draudžiama iš lobistų priimti dovanas ar kitokį atlygį.

Informaciją apie gautas dovanas, nepriklausomai nuo jų vertės, perduodame Departamento Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam specialistui Jurijui Albu.

Teisinis reglamentavimas

Dovanų, gautų Departamente 2023 m., ataskaita

Eil. Nr. Dovanos pavadinimas ir apibūdinimas Dovaną perdavęs asmuo Dovaną gavęs asmuo Įteikimo data Įteikimo vieta Įteikimo aplinkybės
1. Reprezentacinės dovanos EPAL atstovas Departamento Skyriaus vedėjas 2023-01-12 Smolensko g. 15, Vilnius Konsultacijos metu
2. Reprezentacinės dovanos EPAL atstovas Departamento Skyriaus vedėjas 2023-01-12 Smolensko g. 15, Vilnius Konsultacijos metu
3. Reprezentacinės dovanos LMS „Gamta“ prezidentas Departamento Departamento direktorius 2023-03-02 Smolensko g. 15, Vilnius Konsultacijos metu
4. Reprezentacinės dovanos NTAKD direktorė Departamento direktorius 2023-03-21 Smolensko g. 15, Vilnius Susitikimo metu
5. Reprezentacinės dovanos LMŽD vadovas Departamento Departamento direktorius 2023-03-29 Prienai Susitikimo metu
6. Reprezentacinės dovanos Kolegos iš Latvijos ir Estijos Konferencijos dalyviai 2023-03-30 Talinas Konferencijos metu
7. Reprezentacinės dovanos KJG atstovas Inspekcijos specialistai 2023-04-04 Kauno jėzuitų gimnazija Skaitant paskaitą

Lobistinės veiklos priežiūra

Lobistas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą.

Lobistinė veikla – fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.

Lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu: 

  • lobistas nedeklaruoja lobistinės veiklos šio įstatymo nustatyta tvarka;
  • lobistinę veiklą vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo.

Lobistų sąrašas bei informacija apie lobistinės veiklos sustabdymą, atnaujinimą ir išbraukimą iš lobistų sąrašo, o taip pat skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos ir asmenų, kurių atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, deklaracijos skelbiamos VTEK Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje SKAIDRIS.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, atžvilgiu vykdomos lobistinės veiklos priežiūrą, konsultavimą ir kontrolę vykdo Departamento Vidaus tyrimų skyriaus patarėjas Vaidotas Glinskis.

Pasiūlymai ir iniciatyvos korupcijos prevencijai vykdyti

Pasiūlymus ir iniciatyvas korupcijos prevencijai galima teikti el. paštu [email protected].

Paskutinė atnaujinimo data: 2023-05-19