Kodėl aplinkosaugininkai neteikia medžioklės lapų?

Data

2019 02 06

Įvertinimas
1

Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD), po to, kai 2018 m. lapkričio 21 d. Jurbarko rajone medžiotojų klubo „Girios“ teritorijoje buvo užfiksuotas pažeidimas dėl galimai neteisėtai sumedžiotų ir automobilyje bei jo priekaboje rastų: 1 stirnos patino, 1 tauriojo elnio ir 2 pilkųjų kiškių, jau sulaukė ne vieno prašymo pateikti medžiotojų klubo „Girios“ medžioklės lapus. Tačiau nė vienam iš žurnalistų nei vienas (tiek minėtos, tiek kitų medžioklių) medžioklės lapas pateiktas nebuvo. Atsižvelgdamas į didelį visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą, AAD paaiškina, kodėl būtent šios medžioklės lapas nebuvo pateiktas ir kodėl apskritai trečiosioms šalims medžioklės lapai dažniausiai nėra teikiami.

Originalūs medžioklės lapai, reikalui esant, aplinkos apsaugos pareigūnų gali būti naudojami administracinio nusižengimo tyrimo ar bylos formavimo (jei nutarimo priėmimas priskirtinas Teismui) metu. Tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) numatyta, kad pradėjus administracinę teiseną, su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu, gali susipažinti tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ir (ar) jų atstovai ir tik tada, kai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Taigi žurnalistai šiuo atveju nėra ANK numatyti asmenys, turintys teisę susipažinti su tyrimo medžiaga.

Kitais atvejais, pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, medžioklės lapai saugomi medžiotojų klubuose ar būreliuose. Kai AAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai tikrina medžioklės klubus ar būrelius, jie iš medžioklės lapų mato, ar jie pildomi pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus, ar yra galiojantys, ar juose nurodomi visi reikalingi įrašai apie sumedžiotus gyvūnus ir pan., bet tuos lapus patikrinę, jie visada grąžina juos medžiotojų klubui ar būreliui, t. y. tiems, iš ko paimta buvo. Taip pat svarbu pabrėžti, kad šių lapų kopijos nėra daromos.

Be to, remiantis Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 p., informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas bei tada, kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Taip pat informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Konkrečiu atveju, dėl medžiotojų klubo „Girios“ teritorijoje lapkričio 21 d. fiksuoto pažeidimo, duomenų ir argumentų, kad informacijos atskleidimas sietinas su visuomenei reikšminga informacija – nėra. Pavyzdžiui, pažeidimai pagal ANK 290 str. 8 p. Kauno regione 2018 metais fiksuoti 7 kartus.

Taip pat Medžioklės taisyklėse numatyta, kad prieš pradedant medžioti medžioklės vadovas medžioklės lape turi įrašyti datą, dalyvaujančių medžiotojų (tarp jų ir savo) vardų pirmąsias raides, pavardes, medžiotojų bilietų numerius. Medžiotojai pasirašo medžioklės lape nurodytoje vietoje, tuo patvirtindami, kad dalyvauja medžioklėje. Todėl medžioklės lapuose esančius duomenis saugo ir Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas. 

Tiesa, žurnalistai pastebi, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 4 str. nustatyta, jog tada, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, netaikomi Reglamento (ES) 2016/679 8, 12–23, 25, 30, 33–39, 41–50, 88–91 straipsniai. Tačiau, kaip nurodo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, nėra pagrįsta teigti, jog Lietuvoje žurnalistikos tikslais įstatymu yra numatytos absoliučios išimtys iš Reglamento. Taip pat Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuomone, žurnalistams turėtų būti suteikiami ne visų medžioklės lapuose nurodytų asmenų duomenys, bet tik viešųjų asmenų asmens duomenys (vardai, pavardės). Viešųjų asmenų asmens duomenys viešojo intereso klausimais gali būti skleidžiami be papildomo tokių asmenų sutikimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 78 p., viešasis asmuo, tai – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. AAD neturi duomenų, kad 2018 m. lapkričio 21 d. Jurbarko rajone, medžiotojų klubo „Girios“ teritorijoje fiksuoto pažeidimo metu medžioklėje dalyvavo vieši asmenys.

Pagaliau, jei po protokolo surašymo byla perduodama teismui (kaip nutiko ir minėtu atveju dėl nusižengimų fiksuotų medžiotojų klubo „Girios“ medžioklės plote), ANK yra numatyta, kad viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėtų administracinių nusižengimų bylų medžiaga yra vieša ir su ja teisingumo ministro nustatyta tvarka gali susipažinti suinteresuoti asmenys, jeigu jie pagrindžia susipažinimo interesą ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, užbaigiantis teiseną. Nebent administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas savo iniciatyva ar administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų prašymu motyvuota nutartimi nustato, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša.

AAD gerbia žurnalistų turimą teisę iš valstybės institucijų prašyti informacijos (duomenų) visais viešojo intereso klausimais, tačiau primena, kad informacijos teikimą riboja kiti numatyti ir šiame pranešime detaliai išvardyti reikalavimai.

UA-131744731-1